Medikė nusprendė, kad vaikas naktį pakentės be motinos krūties
„Visi aplinkui kalba, rašo apie žindymo naudą kūdikio, o taip pat ir pačios moters sveikatai. Deja, susidūriau su kitokia nuomone. Man aiškino, kad tokio amžiaus vaikui žindymą jau reikėtų nutraukti, o jei nepavyksta, tai, kaip pajuokavo medikė, „soskės“ problema arba seksualinis priekabiavimas. Išgirdusi tokį medikės pajuokavimą pasijaučiau kaip gavusi šlapiu skuduru per veidą“, - pasakojo DELFI pašnekovė.
Medikų pagalbos vaikui prireikė, kai jam prasidėjo alerginė reakcija. Kadangi rajone, kuriame gyvena šeima, vaikų gydytojas atostogavo, kūdikio pasiimti atvyko medikai iš Šiaulių – iš Moters ir vaiko klinikos. Motinai buvo pasakyta, kad vaikas stebėjimui bus paguldytas į intensyvios terapijos skyrių, kuriame ji neturės galimybės būti kartu su vaiku.
„Man pasakė, kad aš vis tiek būčiau koridoriuje, tad nėra man ko ten važiuoti. Vaikas esą pakentės be mano pieno, o man patarė atvykti šeštą arba aštuntą valandą ryto. Būčiau sutikusi nusnausti ir koridoriuje ant suoliuko, bet su esama tvarka nesiginčijau. Ligoninėje buvau pusę septynių, paskambinau prie skyriaus durų, bet man paaiškino, kad pagal taisykles lankytojai įleidžiami tik nuo devynių. Nesiginčijau ir prisėdau laukti, kol mane pasikvies. Besėdėdama perskaičiau vidaus taisykles, o juose parašyta, kad esant kai kurioms aplinkybėms, kai nėra labai sudėtinga paciento būklė, lankytojai gali būti įleidžiami. Įleidžiama gydytojo, skyriaus vedėjo, dar kažko leidimu. Manau, tikrai galėjo man pritaikyti šią išimtis, juolab kad vaiko sveikata buvo stabili. Deja, iki pat devynių vaikas buvo nevalgęs – prie jo buvo padėta košės lėkštė, bet ji buvo pilna. Gal jis tuo metu miegojo, kai atnešė“, - svarstė moteris.
Anot pašnekovės, kol ji kantriai laukė devintos valandos, prie jos buvo priėjusi ta pati gydytoja, atkalbinėjusi nuo vaiko žindymo. Ji maloniai paaiškino vaiko būklę – esą reakcija sustabdyta ir greičiausiai bus galima jį pasiimti namo, taip pat papasakojo, kaip vaikas ištvėrė kelionę iki ligoninės, nuramino mamą, kad jis greitai užmigo.
„Aš džiaugiuosi, kad vaikui suteikė pagalbą, visgi nuoskauda širdyje, kad buvo taip kreivai žiūrima į mano norą jį žindyti, taip ir liko. Beje, aš ir pati jau norėčiau nutraukti maitinimą, nes pavargau. Visgi žinau apie motinos pieno naudą vaikui, todėl, nors dieną stengiuosi krūties neduoti, naktį keletą kartų pamaitinu. Aš suprantu, kad reanimacijoje negalėjau likti, bet tikrai galėjau pabūti kur nors koridoriuje. Kodėl gi aš negalėčiau pamaitinti vaiko, jeigu jo būklė tai leidžia? Galbūt medikams pasirodė bjaurus šis procesas, nes mano vaikas yra didelis, stambaus sudėjimo ir atrodo kaip dvejų metų? Tačiau mano manymu, tai natūralus procesas“, - tikino pašnekovė.
Ligoninės vidaus taisyklės leidžia moterims žindyti
„Jei kūdikio būklė tokia, kad jis gali žįsti krūtį, motina pas mus be jokių apribojimų gali maitinti, net jei vaikas guli reanimacijoje. Taip moterys ir daro. Mes skatiname jas maitinti nuo pat pirmos minutės, jei tik vaikas gali paimti krūtį. Kalbu apie visai mažus kūdikius, o dėl vyresnio vaiko – šiuo atveju gal tokia medikė pasitaikė. Tačiau tai tikrai neturėjo būti jos reikalas – kiek mama nori, tiek laiko žindo. Tikrai nežinau tos situacijos, bet šiuo atveju galėjo suveikti žmogiškasis veiksnys. Mūsų klinikoje žindymas tikrai skatinamas“, - sakė pašnekovas.
Anot jo, tokiu atveju moteris galėjo kreiptis pagalbos į administraciją. Pagal bendrą įstaigos tvarką, jei tik nėra kontraindikacijų, dėl kurių vaikas negalėjo imti krūties, mama galėjo vykti į ligoninę ir joje pasilikti.
Specialistai: tam tikrais atvejais normalu žindyti ir 5 metų vaiką
Lietuvoje moterys kūdikius žindo dažniausiai iki šešių mėnesių, taip pat nemažai „ištempia“ iki metų, o vėliau skaičius gerokai krenta.
„Pas mus žindymo tradicija buvo sugriauta per 50 sovietmečio metų. Iki karo lietuvės žindydavo kūdikius iki 2 metų ir niekas iš jų nesijuokė, nesityčiojo kaip dabar, kai žindanti moteris tapatinama su seksu ir pornografija. Reikia atidžiai stebėti vaiką ir ne už jį nuspręsti, kad jam nebereikia motinos pieno, bet leisti nuspręsti jam pačiam. Tik jis pats jaučia savo organizmą, jo brandumą. Mat imuninė sistema generuoja savo atsaką į aplinką tarp 3-5 metų.
Aišku, yra tam tikros ribos. Vakarų kultūroje ilgiau žindomi vienišų mamų vaikai. Gal jie ir norėjo liautis, bet meilės hormonų veikiamai motinai, negalinčiai savo meilės išlieti partneriui, malonu žindyti. Tai jau galima pavadinti seksualiniu priekabiavimu prie vaiko. Taigi iki trejų metų dėl žindymo dar net diskutuoti nereikėtų, o vėliau būtina stebėti psichologinę situaciją šeimoje“, - patarė medikė.
E. Markūnienė taip pat paneigė dažnai minimą motyvą, kad žindyti reikia tol, kol yra pieno. PSO nurodo, kad iki dvejų metų vaikui motinos pienas būtinas, o toliau viskas priklauso nuo vaiko – būtent jis turi atsisakyti žįsti.
„Kai sovietmečiu po gimdymo mamos būdavo atskiriamos nuo vaikų, kai jos būdavo skatinamos maitinti vaiką pagal griežtą grafiką, tuomet ir įsitvirtino nuostata, kad moterys dažnai neturi pieno. Jei per 4-6 savaites, kol užsiveda visi organizmo mechanizmai, nepadaroma esminių klaidų, pieno būna. Dėl kokių nors priežasčių tikrai negali žindyti savo vaikų tik 2 proc. moterų, o 15 proc. negali pilnai išmaitinti. Taigi bent šiek tiek pieno gali turėti beveik visos, tik reikia turėti motyvacijos ir žinių. Šiuo atveju nepadeda principas – vaikas žino, kad reikia žįsti krūtį, o aš žinau, kad ją reikia duoti. Moterys turi būti mokomos tai daryti“, - pasakojo žindymo konsultantė.
