Sporto ir sveikatingumo klubo „Impuls“ vyr. plaukimo instruktorius Kęstutis Steponavičius pasakojo, kad srovės stiprumą gali reguliuoti patys klientai.

„Turime skirtingo lygio vandens krioklius ir kaskadas. Vienose imituojamas laisvas vandens kritimas, tarsi gamtiškai susiformavusiuose kriokliuose. Kitos kaskados dėl skirtingų charakteristikų (siaurėjančio vamzdžio galo ir formos bei variklių galingumo) ir slėgio vandenį purškia intensyvia srove. Visų įrenginių valdymo darbas dubliuojamas - galimybė valdyti klientui, prižiūrėtojui arba nepriklausomai nuo jų. Srovės stiprumas taip pat gali būti reguliuojamas pagal klientų pageidavimus“, - sakė K. Steponavičius.

Standartiškai baseinų zonose montuojamos įvairaus galingumo vandens kaskados bei kiti oro, vandens arba mišrūs masažiniai įrenginiai. Kaskados sistema Q-40 m3/h-per stovą-sukuria taškinę, kryptinę vandens srovę. Kaskados sistema Q- 180 m3/h - vandens užuolaida krintanti iš dviejų m. aukščio. Povandeninis vandens ir oro mišinio geizeris – Q – 60 m3/h, o povandeninė oro masažo purkštukų sistema – Q -180 m3/h.

Vyr. plaukimo instruktoriaus teigimu, kokią įrangą sumontuoti ir užduotį projektuotojams suformuoja įmonė, turinti licenziją tokiems darbams atlikti, tai suderinusi su užsakovu. Prieš naudojantis įrenginiais jis pataria visada pasikonsultuoti su prižiūrinčiu asmeniu.

„Visų pirma paleidžiant vandens srovę nestovėti po ja. Pati pavojingiausia vandens kaskadų pirmoji banga. Tik pradėjus veikti pilnu pajėgumu ir vandeniui iš kaskados pasiekus baseino vandens paviršių iš lėto lįsti po tekančio vandens srove, o pajutus kad srovė per daug intensyvi ir negalite išsilaikyti arba atsiranda skausmas - atsitraukti į šalį“, - sakė K. Steponavičius.

Jis taip pat pabrėžė, kad vandens kaskados netinkamos galvos sričiai ir jos negalima kišti po stipria srove.

„Vandens kaskadomis gali naudotis tik visiškai sveiki fiziškai asmenys, neturintys galvos, kaklo, pečių ar nugaros traumų. Siūlyčiau pirmiausia išbandyti povandenines vandens sroves, kurios puikiai masažuoja kūną. Mūsų vandens pramogų zonose lankosi skirtingo fizinio aktyvumo ir galimybių žmonės, todėl visada reikia įvertinti savo sveikatą ir galimybes naudojantis bet kuriomis pramogomis ar atsipalaidavimo priemonėmis - nusileidimo kalneliais, skirtingo karščio pirtimis, bangų baseinu, sukūrinėmis voniomis.“, - teigė plaukimo treneris.

Medikas: stipri srovė nerekomenduojama turintiems stuburo pakitimų

Vandens terapiją DELFI gyrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Aleksandras Kriščiūnas - vandens poveikis ryškus ir greitas, tiesiogiai ir refleksiškai veikiantis organizmo gyvybines funkcijas.

„Kaskados, hidroterapija turi penkeriopą poveikį. Šiluminis poveikis atpalaiduoja raumenis, atleidžia spazmus, antra – gerinama kraujotaka. Be temperatūrinio dar yra psichologinis poveikis. Jei vanduo yra mineralinis ar prisotintas kitomis druskomis, jaučiamas ir cheminis poveikis“, - vardijo jis.

Gydymasis vandeniu taikomas peršalimo ligų ir chroniškų uždegiminių procesų paaštrėjimo gydymui ir profilaktikai, o taip pat organizmo grūdinimui. Tačiau, klinikos vadovo teigimu, kai vandenį naudojame kaip gydomąją priemonę, yra ir teigiamų, ir neigiamų indikacijų. „Vieni žmonės gali būti jautrūs vandeniui – pavyzdžiui, dėl vandenyje esančio chloro. Jei vanduo šaltesnis, jis gali išprovokuoti spazmus, o jei dar yra kraujo sutrikimų, didelė srovė gali ir pakenkti, gali susidaryti poodinės kraujosrūvos“, - perspėjo A. Kriščiūnas.

Prie teigiamų indikacijų priskiriamas kvėpavimo organų, virškinimo sistemos, sąnarių ir nervų sistemos ligų gydymas.

„Tačiau sergančiam, jei yra stuburo pakitimų, tomis kaskadomis reikia naudotis labai atsargiai ir labai saikingai“, - pabrėžė specialistas

Daugiau priežiūros reikia ir vaikams, lendantiems po stipria vandens srove.

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)