Naujausių tyrimų duomenimis, miego stygiaus kompensavimas vėliau verčiant save persimiegoti gali sukelti rimtų smegenyse vykstančių procesų sutrikimų, rašo „Daily Mail“.

Mokslininkai tvirtina, kad nereguliarus miego režimas ypač nepalankus jaunyvo amžiaus suaugusiesiems. Neišsimiegant, o vėliau persimiegant nukenčia kognityviniai gebėjimai, ypač dėmesys ir kūrybingumas.

Jie priduria, kad tiems, kurie nuolat kaip reikiant neišsimiega, todėl stengiasi nusnūsti dieną, taip pat gali kilti psichinės sveikatos problemų, tokių kaip nerimas ir depresija.

Teksaso Beiloro universitete buvo atliktas tyrimas, per kurį buvo nagrinėjami 28 dizaino skyriaus studentų miego įpročiai.

Skirtingi miego režimai buvo analizuojami aktigrafijos metodu, t. y. stebinti besikaitaliojančius ramybės ir aktyvumo ciklus. Kad būtų galima užfiksuoti būsenų pokyčius, studentams ant riešų buvo pritvirtintos specialios juostelės.

Atsižvelgiant į miego sutrikimų centro „National Sleep Foundation“ rekomendacijas, jaunyvo amžiaus suaugusieji kasnakt turėtų miegoti ne trumpiau kaip septynias ir ne ilgiau kaip devynias valandas.

Deja, net 79 proc. tyrime dalyvavusių studentų, kaip paaiškėjo, vidutiniškai tris naktis per savaitę miega mažiau nei septynias valandas.

Patys studentai, kad ir keista, manė kiekvieną savaitę išmiegantys po keturias papildomas valandas, nors iš tiesų taip nebuvo.

Tiriamieji dalyvavo dviejuose kognityvinių gebėjimų analizės seansuose. Jie buvo surengti tą pačią valandą pirmą ir paskutinę tyrimo dienomis. Per seansus buvo stengiamasi išsiaiškinti konkretaus miego režimo poveikį kūrybiniams gebėjimams ir dėmesingumui.

„Tai, ką vadiname kūrybingumu, dažnai yra žmogaus sugebėjimas įžvelgi ryšį tarp iš pirmo žvilgsnio nesusijusių dalykų, taigi, vienas iš testų ir buvo skirtas šiam gebėjimui ištirti“, – sakė vienas iš tyrimo bendraautorių, Beiloro universiteto neurologijos ir kognityvinių gebėjimų tyrimų laboratorijos vadovas Michaelis Scullinas.

Tyrimo dalyviams buvo pateikta po tris žodžius, tarp kurų egzistavo šioks toks, bet ne akivaizdus ryšys, pavyzdžiui, „skausmas“, „petys“ ir „prakaitas“. Tiriamieji turėjo pasiūlyti ketvirtą žodį, kuris būtų kaip nors susijęs su trimis pateiktais.

„Nors visų pirma į galvą ateina su treniruotėmis susiję žodžiai, nė vienas kokius nors fizinius pratimus įvardijantis žodis šiuo atveju nėra tinkamas, – sako M. Scullinas. – Tinkamas, puikius kūrybinius sugebėjimus rodantis žodis turėtų būti „šaltis“.“

Reikia turėti omeny, kad darbinės atminties galiomis žmonės įsimena tik trumpam – tik kol atlieka konkrečias užduotis.

Tyrimo dalyviams buvo pateikta užduotis, kurią atlikdami jie turėjo įsižiūrėti į juodų ir baltų kvadratėlių tinklelį ir pasakyti, ar tinklelis simetriškas.

Po kiekvieno pateikto atsakymo jiems buvo parodomas vis kitas tinklelis, kuriame vienas kvadratėlis buvo apvestas raudonai, vėliau – dar vienas tinklelis su kitoje vietoje pažymėtu raudonu kvadratėliu. Iš viso dalyviai turėjo įsižiūrėti į penkis tokius tinklelius. Kai paskutinis buvo užvertas, tiriamieji turėjo prisiminti ir tinkama tvarka nurodyti raudonų kvadratėlių vietas.

„Atlikti vieną užduotį ir tuo pačiu metu įsiminti, kur buvo kvadratėliai, nėra lengva, – sako M. Scullinas. – Paaiškėjo, kad tada, kai kelias naktis iš eilės išmiegama skirtingą valandų skaičių ir toks sutrikęs miego režimas tęsiasi visą savaitę, kognityviniai gebėjimai gerokai susilpnėja.“

Viena iš tyrimui vadovavusių specialisčių tvirtina, kad padarytos išvados sugriovė mitą apie tai, jog genealiausios idėjos į galvą ateina tik naktį.

„Juk ne kartą teko susidurti su tokių klaidingų įsitikinimų pasekmėmis. Tai – nerimas, depresija ir kitos psichinės sveikatos problemos. Beje, nereikia pamiršti ir apie vairuojant kylančius pavojus“, – sako specialistė.

M. Scullinas teigia, kad teisingas yra klaidingą įsitikinimą paneigiantis teiginys. „Pastovūs įpročiai yra ne mažiau svarbūs nei bendra miego trukmė“, – sako jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)