Metus laiko negalėjo nei normaliai miegoti, nei gyventi
Pirmuosius simptomus Dovilė pajuto seniai: rytais tarsi „atimdavo“ kojas, t. y. išlipusi iš lovos kurį laiką jausdavo, kaip viena ar kita koja šlubuoja. Prasivaikščiojus sustabarėjimas išnykdavo. Daug judėjusiai, sportavusiai, šokusiai merginai buvo keista – ji nesuprato, kas vyksta, tačiau po kurio laiko šie nemalonūs pojūčiai išnyko savaime.
„Dabar manau, kad galbūt paveikė staigus fizinio krūvio sumažėjimas. Kai pradėjau studijuoti, daug daugiau sėdėjau, aišku, dariau tai neteisingai, be to, buvo mokslo metų pabaiga – stresas, pervargimas. Šiaip ar taip daug metų neturėjau jokių problemų, kol maždaug prieš metus skausmas vėl negrįžo. Skausmai prasidėjo pakankamai staiga ir iškart buvo pakankamai stiprūs. Iš pradžių maudė sprandą, aš jau negalėjau palenkti į priekį galvos taip, kad smakru pasiekčiau krūtinę. Po truputį skausmas leidosi žemyn iki pat juosmens. Kas yra susidūręs, žino, koks tai skausmas.
Lankiausi pas įvairius gydytojus, neurologas padaužė plaktuku, padarė stuburo nuotraukas, bet objektyvios priežasties, kodėl mane kamuoja tokie skausmai, nerado. Man buvo diagnozuota osteochondrozė, bet kodėl taip skauda, taip ir liko neaišku. Stengiausi išsitampyti, buvau pradėjusi eiti į baseiną, tačiau man pasakė, kad skausmai dėl sporto gali tik paūmėti. Paklausiau, tačiau skausmas nemažėjo ir jį numalšindavo tik vaistai. Išbandžiau daug mankštų, bet visos jos nebent trumpam sušvelnindavo simptomus. Taip gyvenau metus. Skausmas, kuris prasidėdavo maždaug trečią-ketvirtą valandą ryto, tapo kasdieniu mano palydovu. Jausdavausi pikta, neišsimiegojusi, išsekusi, tačiau reikėjo dirbti ir būti adekvačiai aplinkai. Juk niekas neklausia, ar turi problemų, be to, nesusidūrusieji su tokiu skausmu, nesupranta, koks jis gali būti varginantis. Tik panašiai besijaučiantis žmogus gali suprasti, ką reiškia ryte su ašaromis akyse iš lovos lipti keturiomis“, - atviravo pašnekovė.
Šiandien apie visa tai Dovilė kalba jau būtuoju laiku ir tikina išmokusi kontroliuoti savo kūną. Išbandžiusi daugybę receptų, kurie padėjo kitiems, bet nepadėjo jai, ji atrado savo „vaistą“ – giluminių raumenų, kurie ir turėtų laikyti mūsų stuburą taisyklingoje padėtyje, treniruotę.
„Treniruoju juos jau tris mėnesius ir pradėjau jausti, kaip mano savijautą veikia sėdėjimo poza. Prisimenu, kad reikia sąmoningai išsitiesti. Jau žinau, ką reikia daryti, kai tik pajaučiu pirmuosius požymius, kad skausmas gali grįžti. Išmokau jį kontroliuoti, stengiuosi koordinuoti savo judesius. Jau galiu suprasti, nuo ko pradeda mausti – nuo ilgo sėdėjimo, nuo nepatogios gulėjimo pozos ar dėl to, kad neteisingai pasilenkiau. Turbūt sunkiausia įsisąmoninti, kad mankšta turi tapti kasdienybe. Vos tik pagerėja, norisi patingėti. Tą patį girdžiu iš daugelio žmonių, kuriuos kamuoja panašios bėdos. Pastebėjau, kad nugaros skausmai – didelė problema, tik žmonės vengia apie tai kalbėti. Galbūt mažai atjautos aplinkoje, mažai supratimo, nes daugelis tikrai nesuvokia, kaip smarkiai skausmas gali apriboti tavo gyvenimo kokybę. Gali atrodyti, sėkmingas žmogus, besirūpinantis savo įvaizdžiu, tačiau niekas nežino, ką jis patiria, kiekvieną dieną lipdamas iš lovos. Žmonės dalinasi tokiomis patirtimis“, - teigė pašnekovė.
Kokią kainą mokame už komfortą
Treneris kineziterapeutas ir giliųjų raumenų treniravimo specialistas Skirmantas Petrauskas teigė, kad žmonės dėl nugaros skausmų į jį kreipiasi kasdien.
„Šie skausmai tikrai labai varginantys – ir fiziškai, ir psichologiškai. Jie gali gerokai pakoreguoti tiek karjerą, tiek sugriauti šeimyninį gyvenimą, nes žmogus tampa irzlus, prislėgtas, be nuotaikos. Neretai jis būna praranda viltį, kad pavyks išsikapstyti iš šio skausmo rato, juolab kad ir medikai, priklausomai nuo jų specializacijos, siūlo tik arba vaistus nuo skausmo, arba stuburo išvaržos operaciją“, - pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, pagrindinė vis labiau plintančių nugaros skausmų priežastis – pernelyg patogus gyvenimo būdas, todėl ateityje problema tik gilės. Mat civilizuotuose visuomenėje sudaromos visos sąlygos, kad prastėtų žmonių laikysena: patogios kėdės, krėslai tiek biuruose, tiek namuose, vis mažėja būtinybė daug judėti, dėl to mūsų raumenys silpnėja ir nebeišlaiko stuburo taisyklingoje padėtyje. Net į lovą dažnai įkrentame kaip į pūkus, nors gulint tiek dubuo, tiek kaklas su stuburu turėtų sudaryti vieną liniją, neturėtų būti jokių išlinkimų per juosmeninę dalį. Kineziterapeuto teigimu, netaisyklinga laikysena – praktiškai visų europiečių bėda. Mes jau nebemokame judėti taisyklingai. Kaip tai daryti taisyklingai, galime pamatyti žiūrėdami, tarkime, į afrikiečius ar indus, kurių gyvenimas nėra dar toks komfortiškas.
„Jeigu būtų mano valia, uždrausčiau visas kėdes su atlošais, nes nugarą visada reikia laikyti tiesią, visada stengtis būti pasitempusiam, išlaikyti anatomiškai teisingus visus kampus per sąnarių sulenkimus – jie turi būti 90 laipsnių, jokių sukryžiuotų kojų, jokių išsidrėbimų kėdėje. Dėl netaisyklingos laikysenos pirmiausiai dyla mūsų sąnariai. Jeigu stuburas kreivas, persikreipia ir dubuo, todėl tarsi sutrumpėja viena koja, o dėl to greičiau dyla klubo sąnario kremzlė ir atsiranda skausmai pirmiausia klubo sąnaryje, tada kelių sąnariuose ir galiausiai stubure. Anatomiškai taisyklingą laikyseną pirmiausiai mums suteikia išlavinti gilieji dubens dugno raumenys, kadangi jų pagalba į visumą sujungiamos visos raumenų grupės, tik galva, pėdos ir plaštakos juda savarankiškai. Be to, suaktyvinus šiuos raumenis tvirtą atramą įgauna apatinėje pilvo dalyje esantys vidaus organai, o tai saugo nuo daugelio civilizacijos ligų, ne tik nuo nugaros skausmų“, - tikino S. Petrauskas.
Ką žmonės sportuodami daro neteisingai
Kineziterapeuto teigimu, atėjus pavasariui daug žmonių pradeda sportuoti, bet dažniausiai jie nori tik numesti svorį arba pagražinti savo kūno linijas, taigi nori gražesnio kūno. Deja, gražus kūnas – ne visada sveikas kūnas.
„Neretai žmonės iš karto pasirenka per didelį krūvį savo nusilpusiems raumenims. Dėl to kenčia ir nugara, ir visi kiti sąnariai. Pradėti sportuoti reikia palengva, kad kūnui nebūtų šoko. Taigi pagrindinė sportuojančių žmonių klaida – persistengimas. Antra didelė klaida – neteisingai pasirenkama treniruotės eiga. Pirmiausiai reikėtų apšilti – lengvai pabėgioti ristele arba paminti dviratį, t. y. apšildyti širdį ir raumenyną, po to padaryti tempimo pratimus ir tik tuomet imtis fizinių pratimų, kurie skirti raumenims stiprinti. Pabaigoje reikėtų vėl padaryti lengvus tempimo pratimus.
Pastebėjau, kad bėgantys žmonės nemoka taisyklingai statyti pėdų. Judėdami pirmiausiai statome kulną ir tuomet spiriamės pirštais, bet ne į viršų, kaip dauguma įpratę, bet į priekį. Pirštai turėtų mus stumti į priekį, o ne spyruokliuojančiai kelti į viršų. Atkreipkite dėmesį, kaip juda katinai. Taip pat tenka matyti, kaip einant ar bėgant žmogui pirmiausiai į priekį juda galva, o dubuo vejasi paskui. Reikėtų stengtis, kad liemuo ir galva judėtų į priekį būdami vienas virš kito, t. y. vienoje linijoje, jei einame horizontaliu paviršiumi. Tai įmanoma, kai žmogus visada pasitempęs praktiškai nuo kojų pirštų galiukų iki pat viršugalvio. Galva neturi būtų išlindus į priekį, nors tokia laikysena šiais laikais labai paplitusi. Žmonės labai daug sėdi ir įpratę pozą, kuri jiems susiformuoja nuo sėdėjimo, perkelti į ėjimą ar bėgimą“, - patarė kineziterapeutas.
Specialistas teigė susiduriantis su žmonėmis, kurie jau 10 metų lankosi sporto salėje, užsiima fitnesu, mano apie savo kūną žinantys viską, bet taisyklingai judėti taip ir neišmoko, todėl sportuodami save taip sužalojo, kad dabar dėl skausmų varsto gydytojų kabinetų duris.
„Kita vertus, susiduriu ir su tokiais atvejais, kai žmonėms daug metų gydytojai buvo uždraudę sportuoti ir tikino, kad gyvenime jie nebegalės daryti daugybės dalykų, tačiau būtent judėjimo pagalba jie išmoksta bent jau kontroliuoti savo skausmą, jei nepavyksta problemos visiškai išspręsti. Žinoma, padėti galima ne visiems, bet statistiškai aštuoniems iš 10 teisingai pritaikyta mankšta padeda. Mano patirtis rodo, kad giliųjų dubens dugno raumenų lavinimas iš tiesų labai efektyvus. Šios metodikos esmė – pasitempęs iš vidaus, bet atsipalaidavęs iš išorės. Tai ir reiškia, kad dirba visa giliųjų raumenų sitema: dubens dugnas, multifidiniai stuburo raumenys ir diafragma“, - aiškino pašnekovas.
Keletas pratimų giliųjų dubens dugno raumenų treniruotei
Pratimas dubens dugno raumenims pajusti. Atsisėskite ant kėdės krašto, remkitės tik sėdynkauliais, šlaunys laisvos, pėdos ir keliai – klubų plotyje, vienoje linijoje. Pėdų pirštai kiek plačiau už kulnus. Pėdos sudaro neplačios V formą. Didžiojo piršto sąnarį ir kulno centrą šiek tiek spustelėkite į grindis, kad suaktyvintumėte dubens dugno raumenis. Nugara atpalaiduota, tiesi, visas kūnas pasitempęs. Tuo pat metu pajauskite, kad sėdite ant sėdynkaulių. Pasistenkite juos priartinti vieną prie kito ir šiek tiek pabūti tokioje padėtyje. Tuomet atsipalaiduokite ir pakartokite viską nuo pradžių – ir taip 12 kartų. Šis pratimas lavina dubens dugno raumenis, labai padeda esant skausmams kryžkaulio srityje.
Nugaros tempimas. Atsigulkite ant nugaros, keliai šiek tiek sulenkti, pėdos ant grindų, raidės V forma, klubų plotyje, po galva (ne po kaklu) pakištas teniso kamuoliukas arba pagalvėlė, tuo pat metu sutraukite sėdynkaulius ir kartu su gaktikauliu ir uodegikauliu tempkite juos kulnų link, o viršugalvį – į priešingą pusę. Jei pratimas daromas taisyklingai, juosmeninėje nugaros dalyje ir tarp menčių jaučiamas nežymus tempimas. Svarbu nepersistengti. Ilgainiui pavyks pasiekti, kad jo metu nugaros raumenys švelniai priglunda prie grindų, tačiau svarbu tokio rezultato siekti palaipsniui ir nepersistengti. Stebėkite, kad nesusitrauktų pilvo raumenys. Ant jo galima užsidėti kokį nors sunkų daiktą, pavyzdžiui, sunkią knygą, kad geriau jaustumėte, kas vyksta su pilvu – jis tempiasi ar kietėja. Kai pavargsite būti įsitempę, atsipalaiduokite ir galite vėl pakartoti tempimą.
Išsitiesti padedantis pratimas. Atsistokite taip, kad pėdos būtų klubų plotyje, kulnus laikykite šiek tiek arčiau vieną kito nei kojų pirštus – taip Jūsų pėdos sudarys „V“ raidės formą. Keliai atpalaiduoti. Įsivaizduokite, kad jūsų sėdynkauliai ir gaktikaulis nukreipti į grindis, ir tuo pat metu viršugalviu „siekite“ lubų. Atpalaiduokite rankas ir rankų pirštus įsivaizduodami, kad nuo jų varva skystas medus. Tuo pat metu truktelėkite bambą krūtinkaulio ir gaktikaulio link. Įkvėpkite tarp sėdynkaulių ir leiskite orui pereiti visu stuburu iki viršugalvio, pratempdami stuburą. Iškvėpkite ir likite stovėti tiesiai.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
