– Kodėl nusprendėte pasirinkti būtent badavimą?

– Jauna buvau gana normalaus svorio, bet po gimdymo medžiagų apykaita sulėtėjo ir svoris pradėjo augti. Nė nepastebėjau, kaip per 20 metų prisiauginau apie 40 kg. Tiesa, tie kilogramai iš pradžių man netrukdė gyventi, tačiau po kurio laiko sveikata pradėjo griūti, ėmė kauptis drusko, prasidėjo skausmai ir patekau pas reabilitologę. Ji pasakė, kad jeigu nieko nedarysiu su savo antsvoriu, po 20 metų atsidursiu vežimėlyje, nes mano sąnariai subyrės. Gydytoja patarė ne tik judėti, bet ir pakeisti mitybos įpročius. Kadangi nežinojau, nuo ko pradėti, kreipiausi į dietologę, kuri pirmiausiai patarė susitvarkyti valgymo režimą. Iki tol nevalgydavau pusryčių, tik pietus ir vakarienę, kuri užsitęsdavo net iki vidurnakčio. Dietologė sudarė labai gerą programą. Vien pakeitusi režimą numečiau 7 kg, tačiau po kurio laiko vėl palūžau ir svorio priaugau dvigubai – 14 kg. Kulminacija buvo, kai pasiekiau 134 kg. Tuomet supratau, kad kažką reikia daryti. Artėjo mano jubiliejus ir nusprendžiau, kad noriu per jį atrodyti kitaip. Rasti sprendimą padėjo atsitiktinumas. Savo kirpėjai pusiau juokais prasitariau, kad turiu dvi svajones – išmokti vairuoti ir numesti svorio. Kirpėja ir sako: „Išmokti vairuoti – ne problema, užsirašysite į kursus ir išmoksite. O jei norite užsiimti savo sveikata, rekomenduočiau važiuoti į Latviją. Ten yra klinika, į kurią atvykstama pabadauti.

Taip ir padariau. Pirmiausiai man buvo atlikti visi įmanomi tyrimai, pradedant kraujo tyrimais, baigiant skrandžio ištyrimu. Buvo ieškoma priežasties, kodėl sulėtėjo medžiagų apykaita. Paaiškėjo, kad kasa išskiria nepakankamai tam tikrų fermentų, todėl reikia parinkti tokį maistą, kuris skatintų jų gamybą. Man buvo sudaryta kaskadinio badavimo programa: 2 dienas visiškai nieko nevalgai, geri tik vandenį ir trijų rūšių arbatas (raudonoji, žalioji ir ramunėlių). Taip pat skiriamos įvairios fizioterapijos procedūros – mankšta, masažai, pasivaikščiojimas ir pan. Trečią dieną penkis kartus per dieną (9, 12, 15, 18 ir 21 val.) gauni tik skysto maisto – pasukų. Ketvirtą dieną jau galima valgyti ir kitokio maisto – obuolių, morkų, bet jis dozuojamas šaukšteliais (praktiškai po 20 g). Po to keturių dienų ciklas kartojamas. Tokiu ritmu praleidau 12 dienų ir numečiau 12 kg. Kai grįžau, visi buvo sužavėti. Pokytis buvo akivaizdus. Tačiau penkios išėjimo iš bado savaitės pagal specialią dietą pasirodė sunkesnės nei pats badavimas. Mat tuo metu kaip tik išpuolė šventės – Kalėdos, Naujieji metai. Vis dėlto aš atsilaikiau ir numečiau dar 6 kg.

Laikydamasi visų šių rekomendacijų, prieš savo jubiliejų numečiau 24 kg, taigi atrodžiau tikrai labai gražiai ir sveikai. Aišku, nebuvau liekna, bet žmonės matė labai ryškų pokytį. O ir pati jaučiausi geriau: nebetino sąnariai, nustojau sirgti bronchitais, kurie iki tol mane kamuodavo nuolat, niekaip negalėdavau jų išgydyti, dingo rėmuo, galvos skausmai... Tačiau rudenį užklupo sunkus periodas gyvenime, darbe prisikaupė įtampų, kurias pradėjau gesinti maistu. Tuo metu nemąsčiau apie pasekmes ir, aišku, priaugau svorio. Susiėmiau tik pavasarį. Draugė mane užrašė į Lieknėjimo ir sveikatingumo centrą, kuriame derinamas sportas ir mitybos pokyčiai. Iš pradžių, keiksnojau draugę, sakiau, kad šis sportas – ne man, bet po 10 dienų užsiėmimų, masažų, paskaitų apie mitybą be jokių ypatingų pastangų numečiau 3,5 kg ir sulieknėjau 31 cm. Tai įkvėpė, todėl įsigijau abonementą dar mėnesiui. Vėliau su drauge vėl išvažiavome į tą pačią kliniką.

– Kokia dieta Jums buvo sudaryta klinikoje?

– Kiekvienam sudaroma individuali dieta, atsižvelgiant į tai, dėl ko auga svoris. Mano racione vyravo varškė, daržovės, džiovintos slyvos, agurkai, morkos, obuoliai. Mano draugei svorio problemas kėlė skydliaukė, todėl jos mitybos racionas buvo kitoks. Ji daugiau valgė jūros gėrybių Šiuo metu mano mityba labiau vegetarinė – daržovių sriuba, šviežių daržovių salotos. Mėsa ribojama, pavyzdžiui, vištienos ar kalakutienos rekomenduojama vos 150 g, kiauliena visai išimta. Galima suvalgyti šiek tiek neriebaus sūrio. Reikia griežtai laikytis valgymo režimo, dvi dienos turi būti vegetarinės, dvi – baltyminės (mėsa, žuvis), viena – iškrovos diena, kai išgeri litrą kefyro ir suvalgai 200 g vaisių arba daržovių.

Visiškai badauti nesiūloma. Profesorius pasakojo, kad anksčiau žmonės iš tiesų badaudavo, tačiau patirtis parodė, kad efektyvesnis kaskadinis badavimas – prie tokio režimo organizmas geriau prisitaiko. Kai kurie ten lankosi jau penkioliktą kartą.

Išeinant iš bado režimo penkias savaites visiškai negalima gerti alkoholio, reikia atsisakyti cukraus, bananų, vynuogių, marinuotų produktų ir pan., mažinti druskos, gerti daug mineralinio vandens, linų sėmenų aliejaus, vartoti Omega-3 ir Omega-6 rūgščių. Taigi tos penkios savaitės nėra lengvos, tenka labai kontroliuoti savo mitybą, pasigaminti maisto ir neštis į darbą. Po penkių savaičių reikia vėl pasidaryti tyrimus. Konsultaciją galima gauti ir nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į rezultatus, mityba koreguojama. Produktai griežtai sudėlioti – tu gali keisti vietomis pietus ir pavakarius, bet negali keisti pusryčių ir vakarienės. Pusryčiams, pavyzdžiui, siūloma 250 g vaisių ir 100 g košės su kava arba arbata be cukraus. Pietums – sriuba. Pavakariams – žuvis su salotomis, vakarienei – graikiškos salotos arba troškintos daržovės. Taigi angliavandeniai valgomi ryte, vakare – lengvas maistas.

– Ar sunkios tos 12 badavimo dienų?

– Nors pirmą kartą važiavau šiek tiek nerimaudama, iš tiesų sunku nebuvo. Žinoma, nėra ir lengva, bet aš buvau labai nusiteikusi. Trečias kartas tai man visai lengvas. Galvos man neskaudėjo, šiek tiek maudė raumenis, bet tai normalu, kad gali būti nemalonių pojūčių, nes valosi organizmas ir išeina toksinai. Šiuos pojūčius sušvelnina fizioterapija. Visa programa klinikoje taip ir sugalvota, kad tu esi užimtas – vaikštai į įvairias procedūras, todėl nėra kada galvoti, ar norisi valgyti. Grįžus jau reikia parodyti daugiau sąmoningumo. Natūralu, kad visi mes žmonės ir kartais suklumpame. Aš taip pat kartais nusižengiu taisyklėms, nesistengiu jų laikytis idealiai, tačiau padariusi klaidą analizuoju, darau išvadas.

– Kaip jaučiatės dabar?

– Mano sveikatos problemos beveik išspręstos. Gerokai nukrito cholesterolio lygis kraujyje, metus laiko nebesergu bronchitu, kuris praktiškai buvo chroniškas ir tai kėlė man didelių problemų. Turėjau dar vieną bėdą – dėl sulėtėjusio limfos tekėjimo ant odos nuolat atsirasdavo labai skausmingų pūlinių. Gydytojai nieko patarti negalėjo – vaistų nėra, esą kaltas nusilpęs imunitetas. Jau metai, kaip tokių problemų nebeturiu. Kai matai save kitokią, didelė motyvacija tęsti, bet iš tiesų ne išorė man svarbiausia. Man lengva vaikščioti – daug kur einu pėsčiomis, darbe jaučiuosi energinga, ne mieguista. Tiesiog daugiau gyvenimo džiaugsmo.

Radikaliai pasikeitė gyvenimo būdas, mitybos įpročiai. Vakarienę valgau likus iki miego trims valandoms, mano virtuvėje neliko bulvių, makaronų, miltinių patiekalų. Svečiuose suvalgau ir gabaliuką pyragėlio, ir išgeriu taurę vyno, nesu asketė, tačiau po tokių vaišių kitą dieną pasidarau iškrovą. Svarbiausia, kad valgau maistą, kurį mėgstu, taigi tokia mityba man nesunki. Neatsisakau kažko radikaliai. Tarkime, jeigu aš noriu bulvinio blyno, jį suvalgau, nes žinau, kad galėsiu pasidaryti iškrovos dieną, todėl nieko baisaus nenutiks. Be to, nevalgau jų kalnais. Pagaliau ir profesorius, pas kurį gydžiausi sakė: „Jūs neturite nustoti mėgautis gyvenimu, nevaržykite savęs labai griežtai, tačiau tai neturi tapti kasdieniu įpročiu“.

Žinia, yra labai daug mitybos teorijų, bet tu pritaikai tai, kas tau malonu. Per dvejus metus numečiau 16 kg ir dabar sveriu 116 kg. Norėčiau pasiekti 85 kg svorį, tačiau aš neskubu. Viena draugė numetė 50 kg per gana trumpą laiką ir kas iš to? Dabar ji vėl priaugo svorio. Aš stengiuosi mesti svorį tolygiai, po truputį, bet kas jis užsifiksuotų. Galbūt tai padarysiu per 6 metus – man nedega. Per mėnesį rekomenduojama numesti 2 kg, taigi per metus ir nereikia labai daug norėti. Svarbiausia – nuoseklumas. Žinoma, sulaukiu daug klausimų, į kuriuos jau turiu paruoštus atsakymus. Štai neseniai dalyvavau giminaičio jubiliejuje, kurio metu visiškai negėriau alkoholio. Visi klausė, kodėl taip „išsidirbinėju“, o aš atrėžiau: svarbiausia, su kuo geri, o ne ką geri. Argi turėčiau aiškintis, kodėl negeriu alkoholio? Tačiau visiems įdomu, kodėl nevalgai visko iš eilės, kodėl negeri. Aš noriu dalyvauti šventėje ir dalyvauju, ir valgau jos metu tai, ką noriu valgyti. Kodėl turiu valgyti viską iš eilės? Kita vertus, turiu ir kitokių pavyzdžių. Kai pirmą kartą grįžau iš klinikos, man draugės Kalėdų proga padovanojo abonementą į baseiną. Tai ir yra tikras palaikymas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (360)