Kada dantį iš tiesų būtina traukti
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos Kariesologijos ir endodontijos poskyrio vadovės dr. Rūtos Bendinskaitės, šiandien techniškai įmanoma pataisyti bet kokį dantį, tačiau jeigu odontologas mato, kad dantis plonomis sienelėmis, jo aplinka minkšta ir plombos gyvavimo prognozė – metai ar dveji, kam tokį dantį gydyti, jeigu jis vis tiek nulūš? Viena vertus, taisyti dantį, kai matosi, kad plomba nesilaikys, nėra prasmės. Kita situacija, kai dantis tvirtas, patikimas. Tokį dantį visi daktarai bandys gydyti.
„Dabar odontologija vos ne šimtu procentų prilyginta verslui, mūsų pacientai vadinami paslaugos gavėjais, taigi prasideda komercija. Kita vertus, žmogus – ne laikrodžio mechanizmas ir mes niekada nežinome, kaip jis sureaguos. Plomba gali išsilaikyti 5-6 metus, o gali tik vienerius. Taigi gydytojas išvardija galimybes ir numanomas prognozes, o sprendžia žmogus. Žinoma, odontologijos kabinetai – verslo įstaigos ir piktnaudžiavimų dėti implantą gali būti. Tačiau jeigu žmogus nepasitiki savo odontologu, jų Lietuvoje yra per 3 tūkst. Visada galima susirinkti keletą nuomonių. Lietuvoje dar tikrai nėra masiškai traukiami dantys, nors implantuojančių gydytojų iš tiesų daugėja. Iš tiesų, savas dantis yra geriau, bet savas tas, kuris dar gali galioti. Paprastai apie danties traukimą svarstoma, kai dantis jau nebegyvas, jis tampa pažeidžiamesnis, infekuotas“, - teigė pašnekovė.
Taip pat nemažai diskusijų kyla, ar verta implantuoti tik vieną dantį. Juk implantacija – intervencija į organizmą. Odontologės manymu, vieno danties netekimas tikrai nėra problema.
„Aišku, daug kas priklauso nuo to, kur dantis stovi, koks žmogaus sąkandis. Vienas išrautas dantis pažeidžia pusiausvyrą burnoje ir dantys po truputį krypsta: viršutiniai gali nusileisti, apatiniai – iškilti, gretutiniai – palinkti. Numatyti, kad taip nutiks šiek tiek įmanoma, bet ne iki galo. Taigi norint išvengti tolimesnių problemų, iš tiesų verta pagalvoti apie implantą. Mat kai dantys palinks, teks dėti breketus, norint grąžinti juos atgal, taigi išlaidos gydymui didės. Kitas kausimas, ar palinkęs dantis kenkia sveikatai. Tikrai ne, tai labiau nešiuolaikiška, nesocialu. Be to, gali būti individualūs pojūčiai. Vienam palinkęs dantis nekelia jokio diskomforto, kitam yra nepatogu, skauda sąnarį, sprandą ar net galvą ir pan. Taigi nieko nedarydami rizikuojame. Sukdami implantą taip pat rizikuojame. Juk esame gyvas organizmas. Implantas gali išbūti iki gyvenimo pabaigos, o gali ir neprigyti“, - svarstė R. Bendinskaitė
Ką daryti su protiniais dantimis
Paklausta, kaip reaguoti, jei neišdygsta protiniai dantys arba išdygusieji kelia problemų, medikė teigė, kad, odontologų nuomonė, jie mums nebereikalingi.
„Jie kelia tik problemas. Nors esu turėjusi pacientų, kuriems po protinio danties išrovimo kažko trūksta, dauguma tikrai nesiskundžia. Kita vertus, jų šalinimas yra vis dėlto operacija, ypač jei dantis neišdygęs. Iš esmės reikia įvertinti, koks žmogaus žandikaulio dydis, ar dantis nėra įstrigęs, įsirėmęs į gretimą dantį, pakrypęs kampu, nes ten kaupiasi apnašos. Buvo pacientų, kurie, regis, neblogai valė dantis, bet dantis buvo pažeistas – ir ne protinis, o šalia esantis sveikas dantis. Ir pažeidimai tokie gilūs, iki pat kanalų sistemos, kad žmogus iš karto netenka net kelių dantų. Todėl reikėtų įvertinti, kaip dantis stovi, ar patogu ten valyti, ar jis nesitrina į gretimą dantį“, - aiškino pašnekovė.
Pasak jos, protiniai dantys gali pradėti dygti bet kuriame amžiuje, ne tik vaikystėje. Vieniems jie dygsta lengvai, kitiems – su didžiuliais skausmais. Taip pat žmonės pasakoja patyrę didžiule kančias, kai juos tenka traukti. Odontologės teigimu, taip yra todėl, kad toje žandikaulio vietoje yra labai standus, storas kaulas, šaknys neretai būna išsiskėtusios, užsiraitusios kabliuku, todėl dantis sunkiau išjudinti, juolab, kad dažnai jie nebūna iki galo išdygę ir juos sunku suimti.
Ar reikia šalinti viršuje ar apačioje esantį protinį dantį, jeigu jo priešingame žandikaulyje nėra? „Tai vėlgi individualus dalykas. Atramos neturintis dantis anksčiau ar vėliau išjuda, tačiau vieniems tai nekelia jokių problemų, o kitiems sukelia stiprius žandikaulio sąnario skausmus“, - teigė medikė.
Ar medikai ne per dažnai traukia dantis?
Žalgirio klinikos burnos chirurgė Rūta Rastenienė taip pat mano, kad jei Lietuvoje gydytojas siūlo dantį šalinti, galima juo pasitikėti.
„Kai dantis iš tiesų suiręs ir reikalauja pakankamai didelių investicijų, kartais žmonės per savo užsispyrimą išsaugoti dantį, kurio prognozė abejotina arba beviltiška, investuoja didelę sumą pinigų ir tikisi, kad įvyks stebuklas. Tokio danties gydymas – iš tiesų laiko ir pinigų švaistymas. Žmogus sumoka krūvą pinigų, sugaišta daug laiko, bet tolesnė seka būna tokia, kaip ir žadėjo gydytojas – jis nulūžta, toliau pūliuoja ar vis tiek skauda. Amerikoje iš tiesų yra tendencija ne gydyti, bet šalinti dantis ir vietoj jų dėti implantus. Lietuvoje mes visi mokyti stengtis išsaugoti dantį, nes savas dantis yra visgi savas dantis, joks kokybiškiausias protezas jo nepakeis. Šveicarai net ore kabančius dantis išsaugo: užkonservuoja taip, kad tas dantis ilgus metus dar gali tarnauti“, - teigė burnos chirurgė.
Jei žmogus mano, kad išsitrauks visus dantis, susidės protezus ir dar 30 metų galės neiti pas gydytoją, pasak medikės, jis labai klysta. Aplink implantą ar protezą uždegiminiai procesai vyksta lygiai taip pat kaip apie tikrą dantį. Protezai reikalauja netgi kruopštesnės priežiūros.
„Iš esmės dantys labiau genda ne dėl mitybos, kaip dažnai teigiama, bet dėl blogų higienos įpročių. Jei nėra apnašų, nėra mikroorganizmų, dantys ir negenda. Mat juos gadina ne maistas, bet ant dantų likusios apnašos, atsirandančios dėl maisto ir kažkokių gėrimų vartojimo, o tai vyksta dėl blogos jų priežiūros“, - aiškino R. Rastenienė.
Medikės teigimu, nors šiuolaikinės plombos ir protezai labai patobulėję, nėra nieko amžina. Manoma, kad plombos gali tarnauti 5 metus, vėliau jas reikia keisti, nes jos nusidėvi, praranda atsparumą, atsiranda pralaidumas. Taip pat ir protezą po kurio laiko reikia pakoreguoti, percementuoti, kadangi su amžiumi keičiasi danties, raumenų padėtis, kiti dalykai.
Pasak jos, šiuolaikinių žmonių žandikaulis kinta ir dėl evoliucijos poveikio – jis siaurėja, todėl jame nebelieka vietos protiniams dantims. Viena iš teorijų, kodėl tai vyksta, yra ta, kad keičiantis žmonių mitybos pobūdžiui, t. y. vis mažiau mums kramtant kieto maisto, žandikaulis siaurėja, o protiniai dantys yra krūminiai ir pakankamai masyvūs, todėl jie nebetelpa. „Mūsų senelių kartos žandikauliai dar buvo stambesni, o mes kramtome jau vis mažiau, nebegraužiame šaknų, todėl ir tiek dantų nebereikia. Yra situacijų, kai protiniai dantys visai nesusiformuoja – net nėra jų užuomazgų“, - teigė medikė.
