Jaučiamės saugios tada, kai žinome, kas, kodėl ir kaip vyksta su mumis. Tenka pripažinti, kad būna dienų, jog mes pačios nesuprantame, kodėl pykstame, kodėl mums norisi tiesiog pasislėpti į giliausią kampą po antklode, o po valandėlės iš laimės apkabinti pasaulį.

Daug galėtume sau paaiškinti, jeigu žinotume, kas vyksta mūsų kūne, mūsų organizme ir mūsų smegenyse. Prie viso to dažnai prisideda hormonai, jų svyravimai, o mes nesuprantame, kodėl bėgame jausmų ir emocijų „amerikietiškais kalneliais“, rašoma pranešime spaudai.

Moterys žino, kad hormoniniai svyravimai vyksta jų organizme, bet kaip ir koks yra jų veikimo mechanizmas dar ir mokslininkams nėra iki galo aiškus, sako lektorė neuromokslininkė dr. Laura Mačiukaitė. Laura moterims skirtuose edukaciniuose seminaruose, diskusijose kalba apie hormonų svyravimus, moters ciklą ir emocijų pokyčius. Žinojimas padeda moterims jaustis tvirčiau ir drąsiau. Dr. Laura Mačiukaitė nori dalintis tikra, mokslu ir žiniomis paremta informacija, skleisti žinią moterims apie jas pačias, todėl labai mielai sutiko pasidalinti trumpais komentarais apie tai, ką moterys nori žinoti. Laura sako, kad šie seminarai ir diskusijos padeda susidėlioti vaizdą, kas vyksta moters organizme, bet plika akimi nėra matoma.

Gerbiama Laura, labai trumpai ir bendrai, kas yra moters hormoninė sistema ir ką ji lemia?

– Moteriškieji lytiniai hormonai estrogenai ir progesteronas reguliuoja reprodukcinį moterų ciklą. Jie lemia moters lytinių požymių išsivystymą ir suteikia galimybę pastoti.

– Kam hormonai daro įtaką – moters nuotaikai, aktyvumui, sveikatai, išvaizdai?

– Minėtieji hormonai daro įtaką seksualiniam elgesiui, emocijoms, išvaizdai, miegui, apetitui, sprendimų priėmimui ir santykiams su kitais žmonėmis. Iš esmės jie reguliuoja tiek moters savijautą ir išvaizdą, tiek santykį su pačia savimi, tiek su kitais. Todėl informacija, paaiškinanti moters elgesio, norų ar jausenos pasireiškimus labai supaprastina bendravimą su kitais, požiūrį į savo emocijas. Žinodamos hormoninės sistemos darbo principus ir „tvarkaraščius” moterys galėtų sau padėti, kartais atlaidžiau ir be kaltės tiesiog sau leisti suvalgyti saldėsį, ilgiau pamiegoti, pailsėti, daugiau pabūti leidžiant laiką aktyviai arba ramiai būnant namuose. Visa tai susiję su mūsų moteriškąja gyvenimo kokybe.

– Ar įmanoma be medikamentų daryti įtaką hormonams, sumažinti jų poveikį, turint subtilesnių žinių apie moters organizmą, kuriomis jūs dalinatės?

– Sveikų moterų organizme šis svyravimas yra natūralus ir jo nereikia keisti. Visai kas kita yra kalbant apie žinojimą ir supratimą, kas gi vyksta mano organizme. Suprasdamos savo hormonų ciklą galime išmokti kontroliuoti savo emocinę būseną, bet ne hormonų lygį. Kiekviena turime savęs raminimo būdus, kuriuos pasitelkusios galime lengviau išgyventi jautresnius mėnesio periodus. Tai įgalina ir suteikia daugiau ramybės bei saugumo.

– Visi žino gana populiarią tiesą, kad hormonai nulemia moters nuotaikų svyravimus. Kaip yra iš tikrųjų ir kodėl taip vyksta?

– Iš mokslo ir žinių pusės – hormonų estrogeno ir progesterono lygis sveikos moters organizme svyruoja kiekvieno mėnesio eigoje. Pirmojoje ciklo dalyje didėja estrogenų lygis, antrojoje ciklo dalyje padidėja progesterono lygis. Šie pokyčiai ir daro įtaką moters nuotaikai.

Padidėjus progesterono lygiui kraujyje moterys tampa jautresnės. Apie 75 % moterų patiria lengvus nuotaikos pokyčius kiekvieno mėnesio eigoje. 3 - 8 % visų moterų patiria stiprius nuotaikos sutrikimus priešmenstruaciniu laikotarpiu. Atrodytų, jog tai nėra didelis sąlyginis skaičius, tačiau nepamirškim, kad moters emocinius svyravimus, jautrumo „atakas” jaučia ne tik pati moteris, bet ir jos artimieji, šeima, netgi kolegos. Aplinkiniai tikrai dažnai tampa blogos nuotaikos ar liūdesio „sugertukais“ - dažniausia to priežasčių nesupranta ne tik jie, bet ir pati moteris.

Jokiais būdais nesakau, kad moteris turėtų visai savo aplinkai skleisti žinutę apie hormonų svyravimus, tačiau turėdama apie tai žinių ir įsiklausydama į savo kūną moteris galės tarsi iš šono ir kiek subtiliau atkreipti savo dėmesį į bendravimą su aplinkiniais jautresniuoju laikotarpiu.

– Prakalbome apie kiek subtilesnę temą, kuria daug nekalbame. Ar visos moterys vienodai jaučia hormonų svyravimus arba taip vadinama priešmenstruacinį (PMS) sindromą?

– Dažna iš mūsų žino tik keletą priešmenstruacinio sindromo požymių. Ar galite įsivaizduoti, kad tyrimais jų nustatyta apie 200! Manau, kad kiekviena moteris turi sau būdingus simptomus, tik reikia mokėti juos atpažinti, juos priimti ir su jais susidraugauti. Žinokime ir būkime budresnės bei jautresnės sau – tai labai veiksminga ir padeda.

– Priešmenstruacinio sindromo ir jo pasireiškimo būdų tema moterys nelinkusios šnekėti „garsiai“. Ar galima sakyti, kad tai yra tabu?

– Iš tiesų moterys vengia pripažinti, kad patiria PMS. Pradėjus apie tai kalbėti jos mielai dalinasi išgyvenimais, kurie sutampa su PMS simptomais. Tačiau mano vedamuose edukacinio pobūdžio seminaruose-diskusijose kalbame ir dalinamės viso moters ciklo organizmo „žinutėmis” (artimiausią šiuo metu turėsime sausio 21 d., Vilniuje įsikūrusioje studijoje „Vilkės namai”). Tačiau po truputėlį mano skleidžiama žinutė siunčiama ir mažesniuose miestuose gyvenančioms moterims.

Tikiuosi, kad labai greitai, organizuosime ir mokymus bei seminarus internetu. Galbūt moterims taip bus drąsiau prisijungti, o pagrindinis mano tikslas – dalintis žiniomis.

Neuromokslininkė dr. Laura Mačiukaitė sako, kad susirinkus moterims į moteriškus renginius, temų, kuriomis jos negalėtų dalintis ar būtų nejauku kalbėtis, nebelieka. Moterys visada mielai klausosi ir dalinasi savo patirtimi. Tokie seminarai ne tik padeda pamatą moteriškam žinojimui, bet stiprina asmeninio moteriškumo, ir žinoma, moteriško bendrumo jausmą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)