Kodėl nekuriama kontracepcija vyrams

„Man labiausiai nerimą kelia tai, kad nors gyvename 21-ame amžiuje, požiūris į moterį nesikeičia. Moteris iki šiol nėra suvokiama kaip autonomiškas individas, kuris turi teisę apsispręsti, ką daryti su savo kūnu. Jei norime, kad jos apsisprendimas būtų kitoks, turėtume sukurti sąlygas, kad jis būtų kitoks. Tačiau sąlygos nekuriamas, o pati moteris traktuojama kaip nuosavybė – arba vyro, arba valstybės. Nemanoma, kad ji pati gali priimti esamomis aplinkybėmis tinkamiausią sprendimą. Tačiau niekas nesiūlo programų, kad jeigu vyrukas turi krūvą vaikų ir jais nesirūpina, imti jį ir sterilizuoti, dar ką nors daryti. Net tokių minčių nėra, kad galėtų būti intervencija į vyro kūną. Tačiau kai pradedama kalbėti apie moters reprodukcines teises, paaiškėja, kad į šią nuosavybę pretenduoja daugybė dalininkų“, - piktinosi Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.
Margarita Jankauskaitė

Vyrų sterilizacijos, kaip patikimiausios kontracepcijos nuo nepageidaujamo nėštumo, tema dažnai skamba ir kalbant apie neigiamą šiuolaikinės hormoninės kontracepcijos poveikį moters sveikatai. Beje, pasauliniai tyrimai rodo, kad trečdalis vyrų vartotų patikimą hormoninę kontracepciją vyrams, jei tokia būtų. Taip pat buvo atliktas moterų nuomonių tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad du trečdaliai moterų ne tik palankiai vertintų vyrų kontracepciją, bet ir pasitikėtų savo partneriais, jei šie šeimos planavimo atsakomybę prisiimtų sau.

Kauno klinikų akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius teigė apie kontraceptikus vyrams kalbant girdintis jau apie 20 metų. „Teoriškai jau šiuo metu galima būtų naudoti sukurtus preparatus, juolab kad jie patogūs – viena injekcija apsaugą užtikrina trims mėnesiams, tačiau kol kas nėra įrodymais grįstų duomenų, kad tai patikima, efektyvu ir saugu. Taigi šiuo metu vyrauja dvi pagrindinės vyrų kontracepcijos formos – prezervatyvas ir sterilizacija, arba vazektomija“, - sakė medikas.

Heraldas Stankevicius
Jo manymu, svarbiausia priežastis, kodėl hormoninių kontraceptikų vyrams vis dar nėra rinkoje, susijusi su farmacijos kompanijų baime, kad jie bus nepopuliarūs, todėl kompanijos, investavusios į brangius klinikinius tyrimus, patirs visišką fiasko. „Juk vyras nepastos, todėl kontracepcija aktualesnė tam asmeniui, kuris gali turėti nepageidaujamą nėštumą. Todėl ir dauguma efektyvių kontracepcijos priemonių sukurtos moteriai“, - svarstė pašnekovas.

Pasak ginekologo, sterilizacija įmanoma ir moteriai, tačiau Lietuvoje ji atliekama tik tuo atveju, jei pakartotinis gimdymas kelia grėsmę jos sveikatai ir gyvybei. Taip pat būna atvejų, kai sterilizacija moters prašymu atliekama Cezario pjūvio ar ginekologinės operacijos metu. Bet tai pavieniai atvejai. Tuo tarpu Amerikoje moteriai, kuriai daugiau nei 35 metai ir ji turi du vaikus, sterilizacija atliekama gana dažnai.

Vyrus dažniau atveda pačios moterys

Pasak Santariškių klinikų Urologijos skyriaus vedėjo Henriko Ramono, Lietuvoje per porą mėnesių atliekama maždaug viena vazektomija.

„Galiu pasakyti, kad vyrai dėl šios procedūros patys nesprendžia. Sprendžia moterys. Vaisingumas yra moters prioritetas. Vyrai yra tik instrumentai. Pasitaiko, kad moterys atsiunčia ir pakankamai jaunų vyrų: jeigu vyrui 40 metų, jo galimybės apvaisinti didžiulės. Užsienyje vyrų vazektomija daug labiau paplitusi. Nemažai lietuvaičių, ištekėjusių už brandžių užsieniečių, atveda juos pas mus ir prašo atstatyti vaisingumą, o tai jau nėra visai paprasta. Visame pasaulyje medikai turi gauti aiškius įrodymus, kad šeimoje taip nuspręsta. Kai kuriose valstybėse net raštiško žmonos sutikimo reikia. Lietuvoje jis nebūtinas“, - pasakojo medikas.

Jo teigimu, pasaulyje buvo atlikta daug tyrimų, ar vazektomija nedaro neigiamo poveikio vyro sveikatai – neskatina vėžio ir pan. Jokių rizikų nebuvo nustatyta.

Sterilizacija anksčiau buvo taikoma siekiant sugrąžinti vyrams antrąją jaunystę

Urologas profesorius Balys Dainys įsitikinęs, kad šiandien nė viena šeima negali išsiversti be kontracepcijos priemonių, nes būtina planuoti vaiko atėjimą į pasaulį. Iki šiol atsakomybė būdavo verčiama ant moters pečių. Nors prezervatyvai išpopuliarėjo dar 19-ame amžiuje, ir dabar vyrai prisipažįsta, kad nors nėra nusiteikę prieš prezervatyvus, sutrinka, kai reikia jį užsimauti, nes kaip tyčia tuo metu dingsta susijaudinimas.

„1960-aisiais JAV maisto ir vaistų kontrolės agentūra registravo pirmąją kontraceptinę tabletę, po metų ji tapo prieinama ir Europos moterims, tiesa, iš pradžių tik ištekėjusioms. Nors nenorinčios gimdyti vaikų moterys naują apsisaugojimo priemonę sutiko kaip išsigelbėjimą ir nebebijodavo pastoti, sociologai pripažino, kad ši laisvė iš tikrųjų atrišo rankas vyrams, kuriems anksčiau tekdavo visa atsakomybė. Netrukus paaiškėjo tragiškos tablečių vartojimo pasekmės, nes jos išradėjai dešimteriopai padidino moters ovuliaciją stabdančią būtiną hormonų dozę. Amerikos moterys kentėjo ne tik dėl išsiblaškymo, bet ir dėl susidariusių kraujo krešulių, kurie sukeldavo staigią mirtį. Bet tai nesutrukdė Vakarų pasaulyje susiformuoti sekso kultui. Supratę klaidas, farmacininkai patobulino hormoninę tabletę. 1974 m. kontraceptinius vaistus pasaulyje vartojo jau 15 mln. moterų“, - kontracepcijos istoriją medikas išdėstė su bendraautore žurnaliste Danute Jonušiene parašytoje knygoje „Urologo užrašai“.

Pasak jo, kontraceptinės tabletės ir šiandien turi nepageidaujamą poveikį. Migrena, krūtų pilnumo jausmas, skausmingos krūtys, galūnių ir veido patinimai, viduriavimas, svorio didėjimas – tokie nemalonūs dalykai gali būti susiję su hormonais, patenkančiais į organizmą taikant kontracepciją. Į gimdą įstatomos kontraceptinės spiralės rekomenduojamos tik gimdžiusioms moterims. Neturėjusiai vaikų moteriai tokia spiralė gali sukelti bakterinės kilmės uždegimą, įaugti į audinius. Kai taip nutinka, tenka chirurginiu būdu šalinti gimdą. Norint išvengti tokių nemalonumų, moteriai gali būti siūloma perrišti kiaušintakius. Tai sterilizacija, atliekama chirurginiu būdu. Perrišus kiaušintakius, 60–70 proc. atvejų pavyksta vėl atkurti jų praeinamumą. Bet tai nėra paprasta, nes operacija – itin sudėtinga. Net atlikus sėkmingą kiaušintakių operaciją ir pastojus, moteriai gali grėsti rimta komplikacija – negimdinis nėštumas.

„Sterilizacija (vazektomija) kur kas labiau tausoja vyrų organizmą. Šį apsisaugojimo metodą dažniausiai renkasi ekonomiškai išsivysčiusių šalių vyrai. Amerikiečių mokslininkai teigė, kad atlikti tokią chirurginę procedūrą yra paprasčiau ir mažiau pavojinga, nei įstatyti moteriai į gimdą kontraceptinę spiralę. Europos Sąjungos urologai, atlikdami šią procedūrą, privalo atsižvelgti į tam tikras rekomendacijas. Vazektomija atliekama vyresniems nei 20 metų vyrams, vyras turi būti vedęs ir susilaukęs vaikų. „Mes su žmona auginame penkis vaikus, dar vienas beldžiasi į pasaulį. Ką daryti? Daktare, gelbėkite mane,“ – kai išgirstu taip kalbant vyrą, dažnai paklausiu, ką jis mano apie sėklinių latakų perrišimą. Manau, gydytojas turi moralinę teisę duoti patarimą.

Vazektomija Lietuvoje jau nėra egzotinė operacija. Vakarų šalyse vazektomiją yra pasidaręs kas penktas vyras. Pacientas prieš tokią procedūrą pateikia vienintelį klausimą: „Ar man po to nepablogės seksas?“ Vyrams nereikėtų dėl to nerimauti, mat atlikus vazektomiją testosterono kiekis kraujyje didėja, spermos gamyba nesustoja – spermatozoidai subręsta, tačiau, neturėdami galimybės pasišalinti, žūva. Žūdami spermatozoidai duoda signalą sėklidėms, o jos nelieka be darbo, kompensuoja šį nuostolį mažindamos sėklinių ląstelių gamybą ir didindamos testosterono kiekį. Dėl šios priežasties stiprėja lytinis potraukis. Kad dažniau išsilietų sperma, o su ja iškeliautų subrendę spermatozoidai, lytiniai santykiai turi būti dažnesni. Be to, vyrai po šios procedūros atjaunėja. 19-to amžiaus pabaigoje ir 20-to amžiaus pradžioje vazektomija buvo taikoma siekiant sugrąžinti vyrams antrąją jaunystę“, - pasakojo urologas.

Moterų spaudimui urologas nepasiduoda

Vien Vokietijoje kasmet šiuo chirurginiu metodu pasinaudoja apie 50 tūkst. stipriosios lyties atstovų. Kasmet pasaulyje atliekama apie milijoną vazektomijų. Atkurti vaisingumą pageidauja maždaug kas dešimtas sterilizuotas vyras.

Pasak B. Dainio, nė vienas gydytojas neatliks vazektomijos nesupažindinęs paciento su jos pasekmėmis, jis tikrai paklaus, ar vyras šimtu procentų įsitikinęs, kad nebenori turėti vaikų. Yra žinoma, kad sterilizaciją dažniausiai renkasi trisdešimtmečiai, praėjus aštuoneriems metams dalis jų pageidauja vėl būti vaisingi, nes turi naują partnerę, su kuria svajoja susilaukti vaikų. Sugrąžinti vaisingumą kur kas sudėtingiau, nei atlikti sterilizaciją. Maždaug 80-90 proc. atvejų pavyksta tai padaryti, tačiau kartais tenka laukti iki pusantrų metų, kol spermatozoidai vėl patenka į spermą. Galimybė susilaukti vaikų tokiu atveju siekia daugiau kaip 50 proc.

„Pasitaiko atvejų, kai vazektomijos labiau pageidauja moteris, o ne jos sutuoktinis. „Aš negaliu gerti kontraceptikų, bijau susirgti vėžiu, man pakyla kraujo spaudimas. Ar negalite ko nors padaryti mano vyrui?“ – išklausęs tokių moters nusiskundimų, matau, kaip jos vyras sėdi susigūžęs ir tyli. Jis nepraveria burnos, o moteris kalba nesustodama. Ji derina su manimi operacijos datą, aiškinasi, kokius tyrimus reikia prieš tai atlikti. Įtardamas, kad vyras nėra įsitikinęs, ar nori būti operuojamas, išlydžiu iš kabineto jo žmoną ir pasikalbu su juo akis į akį. Privalau įsitikinti, ar jis mano taip pat kaip jo sutuoktinė. Ne vienas vyras prisipažino, kad labai bijo operacijos. Aš stengiuosi palaikyti vyrą, gelbėdamas jo reputaciją „randu“ įvairiausių priežasčių, kodėl jam negalima atlikti tokios operacijos. Sakau jo moteriai, kad sutriks širdies ritmas, kad gali kilti alergija – daug įvairių paaiškinimų tenka sugalvoti, kad atkalbėčiau ją nuo tokio sumanymo.

Kai kuriais atvejais šventas melas geriau nei tiesa. Gyvenime esu susidūręs su žmonėmis, kurie prieš operaciją būna įsitikinę, kad mirs. Nuojauta jų neapgauna – po operacijos tikrai būna blogai. Sunku paaiškinti, kodėl taip nutinka, tačiau paciento baimė gali būti rimtas įspėjimas, kad jo nereikia operuoti. Valdinga moteris gali daug ko pasiekti, bet aš tokios moters norams nepaklūstu.
Negerai, kai moterys psichologiškai spaudžia vyrus. Jei vyras, nenorėdamas prieštarauti sutuoktinei, tyli, man aišku, kad čia kažkas ne taip“, - teigė urologas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1034)