Kadangi citokinai būtini telkti ląsteles organizmo kovos laukuose, kai vyksta susirėmimai su infekcijomis, ligomis ir traumomis, nuolatinis citokinų kiekio padidėjimas siejamas su prastesne sveikatos būkle ir tokiomis ligomis kaip antro tipo diabetas, širdies ligos, artritas ir net Alzheimerio liga bei klinikinė depresija, rašo futurity.org.
Ilgą laiką buvo manyta, kad sveikas maistas ir pakankamas miego kiekis bei mankšta padeda kovoti su fiziniais ir psichiniais sutrikimais. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad didžiausią įtaką sveikatos būklei daro teigiamos emocijos.
„Pagarba, stebėjimasis ir grožis užtikrina sveikesnį citokinų kiekį, o tai rodo, kad tai, ką mes darome siekdami patirti šias emocijas, - pasivaikščiojimai gamtoje, muzikos klausymasis, grožėjimasis meno kūriniais – turi tiesioginės įtakos sveikatai ir gyvenimo trukmei“, - įsitikinęs vienas iš šio tyrimo autorių Kalifornijos Berklio universiteto psichologas Dacheris Keltneris.
Atlikti du atskiri eksperimentai, kuriuose dalyvavo 200 suaugusiųjų. Jų buvo paklausta, kiek tą dieną jie patyrė teigimų – smagumo, pagarbos, užuojautos, pasitenkinimo, džiaugsmo, meilės ir pasididžiavimo – emocijų.
Tą pačią dieną paimti šių asmenų audinių mėginiai parodė, kad tų, kurie patyrė daugiau teigimų emocijų, ypač pagarbą ir nuostabą, organizme citokinų ir uždegimą rodančio interleukino 6 kiekis buvo mažiausias.
Citokinai siejami ne tik su autoimuninėmis ligomis, tačiau taip pat ir su depresija. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad depresija sergančių pacientų organizme buvo daugiau uždegimą keliančių citokinų, žinomų TNF-alpha pavadinimu, nei depresija nesergančių asmenų organizme.
Nustatyta, kad siųsdami smegenims signalą gaminti uždegimą sukeliančias molekules, citokinai gali blokuoti esminius hormonus ir neurotransmiterius, pavyzdžiui seratoniną ir dopaminą, kontroliuojančius nuotaiką apetitą, miegą ir atmintį.
Ieškodami atsakymo į klausimą, kaip pagarba gali būti susijusi su uždegimą sukeliančių citokinų kiekio mažinimu, tyrimą atlikę mokslininkai linkę teigti, kad pagarba siejama su smalsumu ir troškimu tirti.
J. Stellar buvo sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, kas atsiranda pirmiau, - sumažėjęs citokinų kiekis ar teigiamų emocijų trūkumas. „Gali būti, kad žmonės, kurių organizme citokinų kiekis mažesnis, patiria mažiau teigimų emocijų, o galbūt šis ryšys yra abipusis“, - samprotavo ji.
Kartu su J. Stellar ir D. Keltneriu tyrime dalyvavo Neha John-Henderson iš Pitsburgo universiteto, Craigas Andresonas, Amie Gordon ir Galenas McNeilas iš Berklio universiteto.
