Šie žodžiai iš bantų, tagalų ir olandų kalbų, neturintys tikslaus jokios kitos kalbos ekvivalento, reprezentuoja itin konkrečius emocinius potyrius, kuriems kitose kalbose vietos neatsirado. Vis tik Timas Lomasas iš Rytų Londono universiteto viliasi, kad greitu metu šie žodžiai mums visiems taps kur kas geriau pažįstami, rašo BBC.
T. Lomaso pozityvios leksikografijos projekto tikslas – surinkti kuo daugiau teigiamų emocijų atspalvių variantų (tiesa, kai kurie iš jų liūdni ir kartu malonūs) iš viso pasaulio, siekiant kuo labiau įtraukti šiuos žodžius į kasdienį mūsų gyvenimą. Jau dabar turime nemažai pasiskolintų emocijas reiškiančių žodžių iš kitų kalbų, pavyzdžiui, prancūziškas frisson ar vokiškas schadenfreude, bet jų yra kur kas daugiau ir dauguma dar nerado kelio į mūsų žodyną. Jau dabar T. Lomasas turi surinkęs šimtus tokių neišverčiamų patirčių reiškiančių žodžių ir tai tik pradžia.
Jis tikisi, kad galimybė išmokti šiuos žodžius suteiks mums visiems turtingesnį ir daugiau niuansų turintį savęs pačių suvokimą. „Jie siūlo visiškai kitokį pasaulio matymo variantą“, - teigė T. Lomasas. Anot projekto sumanytojo, įkvėpimas jį aplankė, kai išgirdo suomiškąjį sisu, – išskirtinį ryžtingumą nelaimės akivaizdoje. Kaip sako patys suomiai, šis žodis atspindi vidinę stiprybę. Sisu rasti tikslų atitikmenį ar nesudėtingą ekvivalentą nei anglų, nei kitose kalbose nepavyks dėl gilios šio žodžio prasmės.
Suintriguotas T. Lomasas leidosi į kitų pavyzdžių paieškas, pasinerdamas į akademinę literatūrą ir klausinėdamas pažįstamų užsieniečių, ką jie galėtų pasiūlyti. Pirmieji projekto rezultatai praėjusiais metais publikuoti leidinyje „The Journal of Positive Psychology“. Didelė dalis terminų sietini su itin specifiniais pozityviais jausmais, dažnai priklausančiais nuo konkrečių aplinkybių:
desbundar (portugalų k.) – atsikratyti suvaržymų ir pasinerti į džiūgavimą;
tarab (arabų k.) – muzikos sukelta ekstazė ar žavėjimasis;
shinrin-yoku (japonų k.) – atsipalaidavimas, patiriamas būnant miške;
gigil (tagalų k.) – nenugalimas noras įžnybti kam nors ar ką nors suspausti iš meilės ar žavėjimosi;
yuan bei (kinų k.) – tobulo ir visiško užbaigtumo jausmas;
iktsuarpok (inuitų k.) – laukimo jausmas, kai vis išeinama į lauką pažiūrėti, ar dar neatvyko tas, kurio laukiama.
Tiesa, yra žodžių, reiškiančių kur kas kompleksiškesnes, liūdnas ir tuo pačiu malonias patirtis, svarbias mūsų visų asmenybiniam augimui ir bendrajam klestėjimui:
natsukashii (japonų k.) – nostalgiškas praeities ilgesys, jaučiant laimę dėl malonių prisiminimų, tačiau tuo pačiu ir liūdint, kad viso to jau nebėra;
wabi-sabi (japonų k.) – tamsi, neviltį kelianti didybė, orientuota į grožio laikinumą ir netobulumą;
saudade (portugalų k.) – melancholiškas žmogaus, vietos ar objekto ilgėjimasis ar nostalgija, kai skiria erdvė ar laikas, neapibrėžta svajojimą primenanti melancholija dėl reiškinio, kuris galimai nė neegzistuoja.
sehnsucht (vokiečių k.) – stiprus alternatyvių būsenų ir gyvenimiškos realizacijos troškimas, nei jei tai yra nepasiekiama.
Dar T. Lomasas pateikia asmeninių charakteristikų ir elgesiui apibūdinti skirtų žodžių, reiškiančių ilgalaikę gerovę ir kontaktų su kitais asmenimis būdus:
dadirri (australų aborigenų k.) – terminas, reiškiantis dvasingą mąslaus ir pagarbaus klausymo veiksmą;
pihentagyu (vengrų k.) – verčiant pažodžiui reiškia atpalaiduotas smegenis ir apibūdina sumanų žmogų, galintį rafinuotai juokauti ir pateikti gerų sprendimų;
desenrascanco (portugalų k.) – tai žodis, reiškiantis gebėjimą meistriškai išsisukti iš keblios situacijos;
sukha (sanskrito k.) – tikra ilgai trunkanti laimė, nepriklausanti nuo aplinkybių;
orenda (huronų k.) – žodis, reiškiantis žmogaus valios stiprybę keisti pasaulį nepaisant galingų pasipriešinimo jėgų pavyzdžiui, likimo.
T. Lomaso internetinėje svetainėje galima rasti kur kas daugiau pavyzdžių ir netgi yra galimybė pateikti naujų variantų. Jis pripažįsta, kad daugybė jo pateikiamų apibrėžimų tėra apytikslis tikrosios termino reikšmės variantas. „Visas šis projektas – tai vis dar vykdomas darbas, aš vis dar tobulinu sąraše pateikiamų žodžių apibrėžimus, - patikino jis. – Be jokios abejonės, mielai laukiu žmonių atsiliepimų ir pasiūlymų.“
T. Lomasas tikisi, kad ateityje kiti psichologai galimai imsis tyrinėti šių konkrečias emocijas reiškiančių žodžių atsiradimo priežastis ir pasekmes ir tokiu būdu praplės mūsų suvokimą. Akivaizdu, kad šie terminai turėtų sudominti ne vien tik mokslininkus. T. Lomasas įtaria, kad susipažinus su šiais žodžiais gali pasikeisti savęs suvokimas, dėmesį atkreipsime į trumpalaikes emocijas ir patirtis, kurios ilgą laiką buvo ignoruojamos.
„Pasąmonės srautui, veikiamam daugybės pačių įvairiausių jausmų ir emocijų, tenka apdoroti begales duomenų, - akivaizdų faktą konstatavo T. Lomasas. – Pastebime tuos jausmus ir pojūčius, kuriuos išmokstame atpažinti ir suteikti jiems apibūdinimą, bet egzistuoja daugybė kitų, apie kuriuos nieko nežinome. Taigi, mano manymu, šie nauji žodžiai gali padėti mums aiškiau išreikšti ištisus patirčių plotus, apie kuriuos turėjome itin miglotą suvokimą.“
T. Lomasas primena apie Lisos Feldman Berrett iš Ilinojaus universiteto darbą, kuriame ji pademonstravo mūsų gebėjimus identifikuoti ir suteikti apibūdinimą emocijoms, galinčioms turėti rimtą poveikį. Mokslininkė nusprendė gilintis į šią sritį stebėdama, kaip vieni žmonės vartoja tuos pačius žodžius skirtingoms emocijoms išreikšti, o kiti savo ruožtu itin tiksliai apibūdina pojūčius. „Kai kurie žmonės taria žodžius „susirūpinęs“, „išsigandęs“, „piktas“, „pasibaisėjęs“, kai iš esmės nori pasakyti, kad jaučiasi prastai, - aiškino ji. – Jiems šie žodžiai yra sinonimiški, o štai kitiems jie reiškia skirtingus jausmus ir vis kitokius veiksmus, susijusius su jais.“
Šis fenomenas vadinamas emociniu detalumu. Dažniausiai mokslininkė prašo tyrimų dalyvių kiekvieną dieną vertinti patiriamus jausmus ir tai daryti kelias savaites. Po to ji suskaičiuoja išreikštų emocijų apibūdinimų variacijas ir niuansus, įvertina sutapimo atvejus. Svarbu pastebėti, kad, anot L. F. Berrett, tokiu būdu galima nustatyti, kaip mums sekasi susidoroti su gyvenimo išbandymais. Jei žmogui pavyksta nustatyti, ar jis jaučiasi apimtas beviltiškumo, ar vis tik tai yra nerimas, tikėtina, kad jam pavyks pasirinkti tinkamesnę priemonę būklei pagerinti (pokalbis su draugu, linksmo filmo peržiūra). Be to, gebėjimas identifikuoti viltį nepaisant nusivylimo gali būti naudingas ieškant naujų problemos sprendimo būdų.
Taigi emocijų žodynas – tai savotiškos katalogas, suteikiantis galimybę pasirinkti tinkamiausią strategiją, padėsiančią spręsti gyvenimiškas problemas. Galima užtikrintai teigti, kad geresnius emocinio detalumo įgūdžius turintieji greičiau atsigauna po patirto streso ir rečiau griebiasi alkoholio, kai tenka „suvirškinti“ nemalonias naujienas. Lyg to dar būtų maža, emocinis detalumas gerina mokymosi rezultatus. Marcas Brackettas iš Jeilio universiteto atliko tyrimą ir nustatė, kad 10-11 m. vaikų mokymosi procese gausesnis emocijoms apibūdinti skirtas žodynas teigiamai veikia mokinių įvertinimus ir skatina gerą elgesį klasėse. „Kuo detalesnis emocijų reiškimo potencialas, tuo vaikai būna pajėgesni suvokti jų viduje vykstančius procesus“, - konstatavo jis.
Tiek M. Brackettas, tiek ir L. F. Barrett teigiamai vertina T. Lomaso pozityvios leksikografijos idėją ir neabejoja, kad šis projektas – puikus paskatinimas gilintis į galimybes identifikuoti subtilesnius emocinio paveikslo kontūrus. „Manau, tai yra naudinga, galima mąstyti apie ryšį tarp žodžių ir koncepcijų“, - teigė L. F. Barrett. – Be to, šios idėjos gali mus įkvėpti nerti į naujų patirčių vandenis ar pažvelgti į senąsias nauju kampu.
Nors T. Lomasas netolimoje ateityje ketina pasigilinti ir į kitas susijusias temas, vis tik kol kas jis visą savo dėmesį skiria leksikografijai – jau surinko beveik tūkstantį terminų. Nors visi žodžiai jam svarbūs, vis dėlto jis pripažįsta dažniausiai mąstantis apie japoniškus variantus, pavyzdžiui, wabi sabi. „Turima galvoje idėja matyti grožį dalykuose, kurie yra netobuli ar pasenę, - žodžio reikšmę apibūdino jis. – Jei žvelgtume į pasaulį tokiu kampu, gyvenimas būtų visiškai kitoks.“
