Tinklalapio „The Debrief“ redaktorė Vicky Spratt papasakojo, kaip kentė depresiją, nerimą ir panikos priepuolius, kol mėgino vienas kontraceptines piliules po kitų, praneša BBC. Visgi Santariškių klinikų akušerio ginekologo Vytauto Klimo teigimu, daugelį merginos kaltinimų galima objektyviai atmesti. Mediko argumentai - teksto pabaigoje.
Košmariški metai
Sėdėjau savo šeimos gydytojos kabineto priimamame su savo mama ir jai pasakiau, kad mėnesinės man kartojasi kas tris savaites. Ji atsakė, kad galėtų padėti kontraceptinės tabletės.
Tačiau ji mane perspėjo, kad jos neapsaugos manęs nuo lytiškai plintančių ligų, ir pridūrė, kad dėl nesaugaus sekso man gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys. Tiesa, tada man buvo 14 metų ir apie seksą aš dar negalvojau.
Registratūroje man buvo atspausdintas receptas. Ir vėliau nusipirkau trims mėnesiams pakankamą kombinuotų kontraceptinių tablečių kiekį. Jas pirkdama jaučiausi tikra moteris. Man atrodė, kad tos maišelyje buvusios tabletės simbolizavo feminizmą, moters išsilaisvinimą ir buvo tikra medicininė inovacija.
Būtent tuomet – prieš 14 metų – viskas ir prasidėjo. Vėliau daugiau nei dešimtmetį žaidžiau tai, ką pavadinau piliulių rulete: išbandžiau įvairiausių gamintojų tablečių ir pasiekiau įvairaus baisumo rezultatų. Maždaug tuo metu išsivystė nerimo jausmas, depresija, ėmė smarkiai svyruoti nuotaika. Ir šios bėdos mane lydėjo visą mano suaugusį gyvenimą.
Vieni santykiai byrėjo po kitų, man teko metams atsidėti studijas. Jaučiausi taip, tarsi nebežinojau, kas esu. Jaučiausi prastai gyvenimui pasirengusiu žmogumi be pasitikėjimo savimi, nelaimingu. Po studijų mano psichologinių problemų jau nebebuvo galima pateisinti „paaugliška nuotaikų kaita“, ir tuomet ėmiau labai rimtai svarstyti, ar visos bėdos nėra susijusios su kontraceptinėmis tabletėmis.
Vieną labai ankstyvą rytą sėdėjau prie kompiuterio negalėdama užmigti, nes naktį mane ištiko panikos priepuolis. Ėmiau internete ieškoti informacijos. Neseniai buvau pradėjusi vartoti naujas kontraceptines tabletes, kuriose buvo tik progesterono. Gydytoja man jų skyrė, nes mane kankino migrena, o kombinuotos kontraceptinės tabletės nėra saugios vartoti moterims, kurioms pasireiškia migrena su aura.
Į internetinės paieškos langelį įvedžiau tablečių pavadinimą ir pridėjau žodžius „depresija/nerimas“. O visą kitą padarė internetas. Ir štai: internete buvo daugybė forumų ir tinklaraščių pranešimų apie simptomus, kurie pasireiškė man.
Prieš tai ne kartą lankiausi pas savo šeimos gydytoją, nes man vis kartojosi panikos priepuoliai. Ir nė karto neužėjo kalba apie kontraceptines tabletes, nors aš neseniai buvo pradėjusi vartoti naujas. Vietoj to, gydytojas man skyrė beta blokatorių, kurių skiriama nerimui gydyti. Be to, gydytoja man patarė kreiptis į psichologą.
Taip gyvenau maždaug šešis ar aštuonis mėnesius. Negaliu pasakyti, kiek tiksliai, nes tie metai man buvo kažkokie „išplaukę“.
„The Debrief“ atliko tyrimą ir apklausė 1022 18-30 metų moteris, kurių 93 proc. anksčiau buvo vartojusios ar apklausos metu vartojo kontraceptinių tablečių. Iš jų 45 proc. juto nerimą, o 45-iems procentams pasireiškė depresijos požymiai. 46 proc. sakė, kad kontraceptinės tabletės sumažino jų lytinį potraukį. 58 proc. moterų manė, kad tabletės turėjo neigiamos įtakos jų dvasinei sveikatai, o 4 proc. – kad teigiamos.
Labai norėčiau, nuoširdžiai, kad būčiau galėjusi viską prisiminti ir pasijuokti. Juk taip baigiasi visos geros istorijos, ar ne? Tačiau tuomet buvo tuomet, o dabar yra dabar. Ir nėra nieko juokingo iš to, ką patyriau. Buvo baisu. Man buvo baisu. Tiesiog nebegalėjau savęs atpažinti. Nebesijaučiau savimi ir negalėjau taip gyventi. Nebežinojau, ką daryti, į ką kreiptis ir ar tai kada nors baigsis. Jaučiausi bejėgė, visiškai niekam tikusi. Kaltinau save.
Tuo metu įtikėjusi, kad išprotėjau, ir jausdamasi, tarsi siela paliko mano kūną, savo šeimos gydytojai paaiškinau, kad „jaučiuosi tarsi kitu žmogumi“ ir kad mano smegenys „tarsi supelijo“.
„Ar nemanote, kad tai gali būti susiję su mano vartojamomis naujomis kontraceptinėmis tabletėmis?“ – paklausiau gydytojos. Pamenu jos veido išraišką, tą mėginimą nereaguoti, kuris vargiai nuslėpė jos norą man pasakyti, kad nusišneku. Paaiškinau jai, kad siaubingai jaučiausi vartodama kiekvieną iš tų šešių ar septynių rūšių kontraceptinių tablečių, išskyrus tabletes su didele doze estrogeno: jas vartodama jaučiausi tarsi supermoteris, tačiau vėliau man jų nebeskyrė dėl migrenos ir didesnės kraujo krešulių rizikos.
Gydytoja man kategoriškai atsakė, kad tabletės tikrai nesusijusios su mano problemomis.
Galiausiai nepaklusdama jai ir savo psichologei nustojau gerti progesterono tabletes. Ir tai, kas įvyko vėliau, galiu apibūdinti tik kaip laipsnišką grįžimą prie normalaus gyvenimo. Po trijų ar keturių savaičių nustojau gerti ir beta blokatorius. Nors iki šiol – dėl visa ko – jų nešiojuosi kiekvienoje rankinėje, tačiau per trejus su puse metų nė karto jų negėriau.
Žinoma, mano bėdos neišnyko per naktį. Tačiau panikos priepuoliai dingo, ir nė vieno jų nuo tada nepatyriau. Kartais man liūdna, jaučiu nerimą ar stresą, tačiau jie tikrai nėra tokie, kaip buvo anksčiau, kai gėriau progesteroną. Vėl džiaugiuosi gyvenimu, sugrįžo mano lytinis potraukis, ir nustojau bijoti visko ir visų.
Praėjus metams po to, kai išnyko panikos priepuoliai, sėdėjau atokiame paplūdimyje po to, kai viena nuskridau per pusę pasaulio. Anksčiau apie tai ir nebūčiau pagalvojusi. Ten sėdėdama per audrą verkiau iš palengvėjimo. Man palengvėjo, kad vėl jaučiausi savimi, kad galiu kontroliuoti savo protą ir kad neklydau ir save pažinojau geriau už gydytojus.
Dabar man yra 28 metai ir nebevartoju hormoninių kontraceptinių tablečių. Išskyrus kelias dienas prieš mėnesines, kai nuotaika svyruoja, jaučiuosi puikiai, manęs nebekankina nerimas, depresija ir panikos priepuoliai.
Praėjus keleriems metams po to, kai buvau save praradusi ir vėliau sugrįžau, ši problema susilaukė vis daugiau ir daugiau dėmesio. 2013 metais išleistoje Holly Grigg Spall knygoje „Sweetening The Pill“ rašma apie hormoninės kontracepcijos poveikį moterų psichinei sveikatai.
Vėliau Kopenhagos universiteto profesoriaus Ojvindo Lidegaardo atliktas tyrimas parodė, kad moterims, kurios vartoja kombinuotų kontraceptinių tablečių ar tik progesterono, daug dažniau skiriama antidepresantų nei moterims, kurioms nėra skirta hormoninė kontracepcija. Šis skirtumas itin didelis tarp jaunų 15-19 metų amžiaus merginų, vartojančių kombinuotų kontraceptinių tablečių.
O Lidegaardas tokį tyrimą galėjo atlikti, nes turėjo prieigą prie daugiau nei milijono 15-34 metų Danijos moterų medicininių duomenų.
Kontraceptinės tabletės ir depresija
Didžiosios Britanijos karališkosios bendrosios praktikos gydytojų kolegijos atstovė profesorė Helen Stokes-Lampard sakė: „Egzistuoja patvirtintas ryšys tarp hormonų ir nuotaikos, tiek teigiamos, tiek neigiamos. Tačiau daugumos moterų atveju teigiamas kontraceptinių tablečių poveikis užtikrinant patikimą kontracepciją ir reguliarų menstruacijų ciklą nustelbia bet kokį šalutinį poveikį. Ir daug moterų iš tiesų teigia, kad vartojant hormoninių tablečių jų nuotaika pagerėjo.“
„Jeigu moteris mano, kad kontraceptinės tabletės neigiamai veikia jos nuotaiką, ji turėtų tai aptarti su savo gydytoju“, – pabrėžė profesorė.
Depresija yra įvardijama kaip retas, bet žinomas hormoninės kontracepcijos šalutinis poveikis. Tai nurodyta vaistų informaciniame lapelyje.
Nesakau, kad dabar turėtume visos išmesti kontraceptines tablete į šiukšlių dėžę. Tačiau neturėtume ir taikstytis su šalutiniu poveikiu, kuris žlugdo mūsų kasdienį gyvenimą. Negalime priimti sąmoningų sprendimų, jeigu nesame tinkamai informuotos. Būtina atlikti naujų tyrimų dėl hormoninės kontracepcijos poveikio moterų psichinei sveikatai, geriau stebėti pacienčių reakciją, aktyviau skleisti informaciją apie rimtą šalutinį poveikį. Nė viena moteris neturėtų jaustis apleista ar ignoruojama.
Lietuvoje – išimtinai neigiama informacija
Santariškių klinikų akušeris ginekologas Vytautas Klimas DELFI sakė neneigiantis kontraceptinių priemonių poveikio psichinei sveikatai. Kartai jis būna teigiamas, kartais - ne.
„Kontraceptinės tabletės (KT) yra vieni geriausiai ištirtų medicininių produktų, nes tai yra masiškai naudojami medikamentai. Pasaulinė Sveikato Organizacija nurodo, kad 2015 m. pasaulyje 195 šalyse jas naudojo apie 14 proc. 15-49 m. amžiaus. moterų. Tuo tarpu prezervatyvus naudojo apie 8 proc. porų, periodinės abstinencijos metodus („natūralius metodus“) - tik 6 proc. Per beveik 60 m. nuo pirmųjų KT sukūrimo, susidarė keli šimtai milijonų vartotojų. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tokiose kaip Vokietija, Belgija, Olandija, taip pat Vengrija, KT kasdien vartoja 30-60 proc. norinčių apsisaugoti nuo neplanuoto pastojimo moterų.
Tačiau KT yra ne maistas, o vaistas. Moterys jas vartoja ne dėl jų gero skonio, ne todėl, kad jas įkalba „farmacinės mafijos papirkti gydytojai“, - pabrėžė gydytojas.
KT yra efektyvi apsaugos priemonė nuo neplanuoto pastojimo, daug efektyvesnės už prezervatyvus ar „natūralų šimos planavimą“.
„Tačiau nuo kitų vaistų KT skiriasi, nes jas dažniausiai vartoja ne ligoniai, o sveikos moterys. Vaistų kokybės kontrolės tarnybos, medikai, visuomenė, spauda KT gamintojams kelia labai aukštus saugumo ir kokybės reikalavimus. Atliekama daugybė laboratorinių bei klinikinių tyrimų iki to laiko, kai nauji KT patenka į rinką“, - DELFI aiškino V. Klimas.
Kadangi tai masinio vartojimo preparatai, jų pašaliniai poveikiai bei efektyvumas pastoviai tikrinamas gausių epidemiologinių tyrimų metu. Tokius tyrimus organizuoja PSO, įvairios kitos tarptautinės ir mokslinės organizacijos bei įstaigos.
„Šių tyrimų rezultatai viešai aptarinėjami spaudoje ir sukelia gyvą skaitytojų susidomėjimą. Kontracepcinius preparatus gamina daug kompanijų, tarp kurių vyksta arši konkurencinė kova dėl rinkos, todėl kiekviena kompanija stengiasi, kad jų preparatai būtų kiek įmanoma saugesni, efektyvesni bei pigesni, nes tik taip galima tikėtis, kad juos pasirinks gydytojai bei vartotojos.
Galima drąsiai teigti, kad šiuolaikiniai KT yra labai saugios ir patikimos, o retkarčiais pasitaikančių pašalinių poveikių rizika yra žymiai mažesnė už galimą neplanuoto pastojimo sukeltų sveikatos sutrikimų riziką. Rimtesnės komplikacijos, pvz. tromboembolinės, yra susijusios su tam tikromis retai pasitaikančiomis įgimtomis ar įgytomis būklėmis. Kontracepcija sukelia panašią būklę, kokia yra nėštumo metu. Tai yra tam tikra hormonų persvara. Yra duomenų, jog vartojant kontracepciją kai kuriais atvejais depresijos rizika padidėja. Jei depresijos užuomazgų jau yra, liga gali pagilėti. Tačiau tai labai individualu. Jeigu įtariama depresija gali būti susijusi su KT vartojimu, galima pritaikyti kitą efektyvios kontracepcijos priemonę, pvz. gimdinę spiralę su variu ir KT“, - sakė jis.
V. Klimas pabrėžė, kad straipsnio informacijos tikroviškumas sukėlė abejonių:
1. Įtartina tai, kad straipsnio herojei KT paskirti nuo 14 m., amžiaus, kai ji dar net negyveno lyt. gyvenimo. Priežastis - „kad mėnesinės ... kartojasi kas tris savaites“. Mėnesinės „kas 3 sav.“ 14 m. kaip ir vyresniame amžiuje yra normalu: 3-7 dienas moteris kaujuoja, po to 21 d. - ne. Iš pasakojimo atrodo, kad KT pauglei buvo paskirtos be jokio reikalo.
2. KT gali būti paskirtos negyvenančiai lyt. gyvenimo paauglei, pvz. gausaus ar keliolika d. užsitęsusio kraujavimo gydymui kelioms dienoms ar savaitėms, bet ne metams ir pan.
3. Keista, kai pasakotoja „...daugiau nei dešimtmetį žaidė ...piliulių rulete: išbandė įvairiausių gamintojų tablečių ir pasiekė įvairaus baisumo rezultatų“ ir niekas netyrė jos sutrikimų priežasties, ji pati net 10 m neįtarė, kad psichikos sutrikimus gali provokuoti KT vartojimas. Kodėl tada jai nebuvo paskirta nehormoninė kontrcepcija, jei reikėjo apsisaugoti nuo nėštumo?
4. Kodėl jos per tą aiškių psichikos sutrikimų dešimtmetį netyrė psichiatras, o tik psichologas?
5. Medikamentai beta blokatoriai naudojami širdies ligų, padidinto kraujospūdžio ir pan. gydymui, retkarčiais buvo naudojami šizofrenijos gydymui. Jie patys gali sukelti depresiją.
6. Populiarios interneto svetainės ar pokalbių portalai yra labai nepatikimas medicininės informacijos šaltinis, ypač. kai ta informacija apie gydymą hormonais, dietas, vakcinaciją, nes tai susiję su žmonių vertybinėmis ar religinėmis nuostatomis.
„Pasakojime išdėstyta pastorių Matt Brown ir Justin Pardee vadovaujamo portalo The Debief internetinė apklausa apie KT įtaką jų vartotojų psichinei bei seksualinei savijautai, bet kuriam su socialogijos mokslo metodologija bent kiek susipažinusiam žmogui kelia tik juoką. Tai joks ne įrodymas“, - pabrėžė V. Klimas.
Komentuodamas lytinio potraukio sąsajas su KT, gydytojas sakė, kad tai vėlgi - labai individualu.
„Ginekologams skaitau ilgą paskaitą apie kontracepcijos poveikį lytiniam potraukiui. Yra atlikta labai daug tyrimų, dažnai jie rodo, kad viskas priklauso nuo išankstinių vartotojų nuostatų. Pavyzdžiui, prieš kelis metus yra atlikti du vienodi tyrimai su tokiomis pat KT. Vienas tyrimas su Filipinų, kitas - su Europos moterimis. Poveikis lytiniam potraukiui buvo visiškai skirtingas. Lytinis potraukis dažniausiai priklauso nuo bendro nerimo kiekio, nuo pacientės nuostatų. Lietuvoje platinama išimtinai tik neigiama informacija apie kontracepciją, pradedant klerikalų parašytais vadovėliais apie lyt. auklėjimą, ir baigiant valstybinės visuomenės sveikatos mokymo politikos nebuvimu. Kai nėra objektyvios viešai prieinamos informacijos, jos vietą užima įvairūs gandai. Žinoma, kad tokiu atveju didesnė rizika, kad kontracepcija neigiamai paveiks lytinį potraukį ar nuotaiką. Tačiau gydytojas, parinkdamas kontraceptines priemones gali iš anksto prognozuoti, kurios jų sustiprins lytinį potraukį, o kurios, tam tikrais atvejais, jį susilpnins“, - pasakojo V. Klimas.
