- Kuo dažniausiai pacientai skundžiasi psichiatrui?
- Į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojus psichiatrus, dirbančius Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje, kreipiasi gana daug pacientų, sergančių depresija. Juos nukreipia šeimos gydytojai, kitų Kauno miesto poliklinikų ir regionų sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai psichiatrai. Pacientai taip pat kreipiasi savo iniciatyva.
Dažniausiai žmonės skundžiasi bloga nuotaika, perdėtai kaltina save, neretai sako, kad padidėjo ar sumažėjo apetitas. Dažnas skundas, atvedantis pas gydytoją psichiatrą, yra sutrikęs miegas. Tik atlikus detalų psichiatrinį tyrimą pastebima, kad tai – depresijos sindromo dalis. Nors kiti depresijos ligoniai jaučiasi priešingai – yra per daug mieguisti.
Kai kurie žmonės kalba apie norą nusižudyti. Dalis nerimauja dėl išblėsusių jausmų, negalėjimo džiaugtis, linksmintis. Kitiems aktualiausia sunkumas dirbti ir susikaupti.
- Kaip atskirti, ar tai depresija, ar tiesiog nepasitenkinimas gyvenimu?
- Diagnozuoti ir gydyti depresiją yra licencijuoto šeimos gydytojo ir gydytojo psichiatro kompetencija. Depresiją galima įtarti, jei žmogus bent dvi savaites jaučia, kad pablogėjo nuotaika, pradėjo nedžiuginti įprastai džiaugsmą teikę dalykai, tapo sunkiau sukaupti dėmesį, netenkina miego kokybė (ar rytais nubunda nepailsėjęs), sumažėjo motyvacija, energija tęsti įprastą veiklą. Kartais žmonės pastebi ir pakitusius kūno pojūčius, pavyzdžiui, sutrikusį virškinimą, apetito ir maisto skonio pasikeitimus, bendrąjį silpnumą, mieguistumą.
Tokiu atveju vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją psichiatrą, kurie po konsultacijos įvertins, ar žmogus tikrai serga depresija, ar yra tiesiog nesaugus, nusivylęs, nelaimingas ir nepatenkintas. Gali būti, kad dėl asmeninių savybių žmogus nesugeba prisitaikyti prie intensyviai besikeičiančių aplinkos sąlygų, gyvenimo tempo ir informacijos pertekliaus, neteko saviraiškos galimybių. Nuo diagnozės priklausys, ar gydytojas su pacientu pats pasikalbės apie jo problemą, ar nukreips psichoterapeuto arba psichologo konsultacijai.
- Ar nerimas gali būti susijęs su depresija, ar tai – atskiras sutrikimas?
- Nerimas dažnai yra depresijos sudėtinė dalis. Mokslinėje literatūroje rašoma, kad užsitęsęs nerimas gali būti laikomas depresijos priežastimi. Nuolatinis skubėjimas, stengimasis būti „tobulu“, įtampa darbe, nesaugumo jausmas, neužtikrintumas savo ar artimųjų ateitimi, praradimų baimė gali būti ir atskirų nerimo sutrikimų priežastis. Jeigu šie pojūčiai užsitęs, gali išsivystyti ir kitų nerimo sutrikimų, kurie negydomi gali sukelti ne tik depresiją, bet ir kitas ligas.
- Dėl ko nerimauja šiuolaikiniai žmonės, kuriems netrūksta nei maisto, nei stogo virš galvos?
- Žmogaus nervų sistema per pastaruosius tūkstantmečius reikšmingai nepakito, tačiau pakito žinių lygis, gyvenimo būdas ir socialinė aplinka. Nerimas ir baimė yra natūralios žmogaus reakcijos į grėsmę. Šios reakcijos aktyvuojasi iškilus pavojui: mobilizuoja organizmą gintis, gali tapti apsaugančia arba tikslo siekti motyvuojančia veikla. Kai gyvybei kyla grėsmė, pavyzdžiui, pamačius vilką miške, padažnėja kvėpavimas – reikia aprūpinti deguonimi raumenis, raumenys įsitempia, priplūsta kraujo, mūsų jutimai tampa jautresni, pagreitėja reakcija, organizmas kaupia jėgas kovoti arba bėgti. Su panašiomis grėsmėmis mūsų protėviai susidurdavo senovėje, tačiau paskui grįždavo į saugią trobelę, atsikvėpdavo ir vėl būdavo saugūs bei ramūs.
Šiais laikais grėsmės laukia vos išėjus iš namų: kaimynas pyksta, kad ne taip pastatėme automobilį, bijome pavėluoti į darbą, kur laukia griežtas viršininkas, kuriam reikia spėti paruošti ataskaitą, ir kiti skubūs reikalai. Jeigu situacinis nerimas užsitęsia, gali išsivystyti nerimo sutrikimų, kuriuos diagnozuoja šeimos gydytojai ar gydytojai psichiatras. Nerimo sutrikimams gydyti gali būti skiriamas ir medikamentinis, ir nemedikamentinis gydymas.
- Ar depresiją gali lemti paveldimumas?
- Nustatyta, kad paveldimumas nėra tiesioginis: paveldima tik polinkis psichikos sutrikimams išsivystyti. Genetiniai veiksniai gali sudaryti apie 30-40 % rizikos diagnozuojamai depresijai išsivystyti, 60 % gali lemti mus supanti aplinka. Tiesioginis paveldimumas labiau susijęs su depresijos, kuri yra bipolinio afektinio sutrikimo sudėtinė dalis, išsivystymu. Šiuo atveju, sergant abiem tėvams, rizika sirgti vaikui padidėja bent 3,5 karto.
- Ar asmeninės netektys gali tapti depresijos rizikos veiksniu?
- Yra pastebėta, kad netektis didina riziką susirgti depresija. Jautruoliams, turintiems paveldėtą polinkį psichikos sutrikimams išsivystyti, kai kurie aplinkos įvykiai, suvokiami kaip asmeniškai reikšmingi, skausmingi, žeidžiantys išgyvenimai, gali sukelti depresiją. Tačiau pačios netektys nereiškia, kad būtinai bus susergama šia liga. Gedėjimas ar sielvartavimas yra natūralios būsenos netekčiai išgyventi. Tai įveikti padeda psichologo konsultacijos.
Dažnas skundas, atvedantis pas gydytoją psichiatrą, yra sutrikęs miegas. Tik atlikus detalų psichiatrinį tyrimą pastebima, kad tai – depresijos sindromo dalis.
Nuolatinis skubėjimas, stengimasis būti „tobulu“, įtampa darbe, nesaugumo jausmas, neužtikrintumas savo ar artimųjų ateitimi, praradimų baimė gali būti ir atskirų nerimo sutrikimų priežastis.
Fiziologiniai miego pagrindai
Beveik visi gyvūnai, įskaitant ir žmogų, turi skirtingą cirkadinį ritmą, kuris reguliuoja biologinius ir elgesio procesus. Šis ritmas yra generuojamas ir reguliuojamas endogeniškai. Centrinis organizmo „laikrodis“ yra pogumburio branduolyje. Jis pritaiko organizmą prie visų egzogeninių stimulų (pagrindinis iš jų yra šviesa).
Dauguma fiziologinių procesų, įskaitant kūno temperatūrą, endokrinines ir autoimunines funkcijas, miegą, pažintines funkcijas bei budrumą, turi paros modelį ir yra reguliuojami 24 val. Šis modelis padeda organizmui prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Sveikų žmonių nuotaika, budrumas ir kognityvinės funkcijos geriausios yra ryte, prasčiausios – vakare. Labai panašiai organizmas reaguoja į stresą. Tai akivaizdžiai matyti sergant depresija, tik ši išraiška yra daug stipresnė.
Pavasarinė depresija
„Jauna moteris kelios savaitės jautė didelį nuovargį: kiekvieną rytą darėsi vis sunkiau atsikelti, o vakare vos ne vos pajėgdavo ką nors greitomis pagaminti vaikams ir – nieko daugiau. Pamažu vis sunkiau pasidarė susikaupti, o kartais pagaudavo save visiškai „negirdinti“, ką jai sakobendradarbiai. Apsilankė pas šeimos gydytoją, nusipirko vitaminų. Vėliau išsityrė kraują, tačiau jokių sutrikimų nebuvo rasta. Moterį vis labiau kankino baimė, kad ji serga kokia nors nepagydoma liga, kurios medikai tiesiog nepajėgūs rasti. Pasiūlymas kreiptis į psichiatrą ją gerokai suglumino, tačiau jau po kelių savaičių gydymo ji pasijuto energingesnė, o namuose vėl pakvipo vakarais kepamais pyragais.“
Kita istorija.
„Aktyvus, sėkmingai dirbantis keturiasdešimtmetis vis dažniau pradėjo prabudinėti gerokai anksčiau. Iš pradžių į tai rimtai nežiūrėjo, siejo tai su darbe patiriamu stresu. Tačiau kai stresas, atrodo, praėjo, o prabudimai darėsi vis nemalonesni, apsunkinti kažkokio neaiškaus nerimo, perdėto prakaitavimo, širdies daužymosi ir kitų nemalonių pojūčių, jis gerokai sunerimo. Vėliau kažkodėl išnyko maisto skonis. Vis dažniau jausdavo, kad tai, kas vyksta aplinkui – darbe, šeimoje – tarsi nebeliečia jo. Mąstymas pasidarė kažkoks nemitrus, o paprasčiausio sprendimo priėmimas tapo, atrodo, neįveikiama misija. Išgirdęs depresijos diagnozę jis gerokai nustebo, ne niekada nevertino savo nuotaikos kaip liūdnos.“
Abu šiuos atvejus sieja kai kas bendro: abu šie žmonės nesitikėjo, kad juos gali ištikti liga, kuri, kaip mano dalis visuomenės, yra tiesiog tinginystė, kurią vertėtų gydyti savo valios pastangomis ir prisiverstine veikla. Jie susirgo depresija.
Apie depresiją paskutiniu metu daug rašoma ir kalbama, pamažu ji užsikariauja galimybę tapti pilnaverte“ liga, o ne tinginių ir nevalų gyvenimo būdu.
Kodėl kalbame apie depresiją tada, kai atrodo visa gamta atgyja ir sveikina gyvenimą? Todėl kad depresija, deja, dažnam yra pavasario palydovė. Jau senovės autoriai rašydami apie depresiją pastebėjo tam tikrą sezoniškumą, t.y. nuotaikos pablogėjimus rudenį ir, kaip nebūtų keista, pavasarį. Dažnai tokia depresija pasireiškia ir taip vadinamais somatiniais simptomais, pvz. padidėjusio skrandžio rūgštingumo periodais, kurie kartais „paslepia“ kitus simptomus, o pagrinde prastą nuotaiką. Simptomų įvairovė yra tokia didelė, kad yra išskiriamos netgi atskiros depresijos formos, priklausomai nuo to, kokio organo ar organų sistemos sutrikimas labiausiai jaučiamas.
Kaip pavyzdį galima paminėti kardialginę formą (vyrauja nusiskundimai širdies veikla ar skausmai jos plote), cefalginę (vyrauja galvos skausmai, kurie gali įgauti patį įvairiausią pobūdį ir yra atsparūs nuskausminantiems vaistams). Yra ir panalginė forma, kai skauda, atrodo, viską, o patys skausmai yra nepastovūs, „migruojantys“. Jei depresija pasireiškia pagrinde tokiais simptomais, paciento kelias iki psichiatro yra tikrai ilgas, nes pirmiausia aplankomi visi kiti specialistai, ir dažnai atliekami visi įmanomi tyrimai.
Esant tokios depresijos formoms pati bloga ar slogi nuotaika nėra pagrindinis paciento, sergančio depresija, nusiskundimas. Liūdna nuotaika yra savotiškai „nustumiama“ į šalį, ir vyrauti pradeda kiti požymiai. Depresija dažnai pasireiškia taip vadinamais somatiniais ir vegetaciniais simptomais, kurie keičia paties susirgimo vaizdą, o pacientus ir jų artimuosius klaidina, nes tokiais atvejais pagalbos ieškoma ne pas psichiatrus, o pas kitų specialybių gydytojus. Trumpai galima paminėti tokius požymius: nemalonūs jutimai kaklo ir pakaušio srityje, spaudimo jausmas širdies plote ir galvoje, dusinimas, galvos svaigimas, galvos skausmas, potencijos sumažėjimas ir kt. Pacientus dažnai vargina gyvenimo džiaugsmo praradimas, kuris turi ir pavadinimą – „anhedonija“. Paprastai dalykai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą tampa ne tik nemaloniais, bet ir vertinami kaip našta. Lengvesniais atvejais tokie pacientai sugeba atlikti savo kasdieninius darbus, rūpintis šeima ir netgi pasižymi dirbtiniu linksmumu, kas reikalauja ypatingos disciplinos ir stiprybės. Vėliau sutrinka ir šie gebėjimai.
Specialistai depresiją diagnozuoja remdamiesi detalia paciento, o kartais ir artimųjų apklausa. Įvertinami ligos simptomai, persirgtos ligos, patirti stresai, ypač paskutiniu metu. Kartais galima naudoti tam tikras vertinimo skales, kurios leidžia labai tiksliai nustatyti depresijos gilumą. Kai kurie žmonės labai nenori patikėti, kad jiems iš tiesų gali būti tokia „neapčiuopiama“ liga, todėl psichologiniai tyrimai, kuriuose žmogaus emocinė būsena apibūdinama tikslia balų išraiška, kai kuriems pacientams leidžia patikėti „tikra“ liga.
Depresijos simptomų yra labai daug, ir kiekvienam gali pasireikšti jam individualiai būdingi depresijos požymių deriniai. Tai reikia įvertinti planuojant gydymą. Įprastai depresijai gydyti naudojami antidepresantai – vaistai, veikiantys smegenyse esančias medžiagas, reguliuojančias mūsų nuotaiką. Pastaruoju metu yra tikrai platus šių vaistų pasirinkimas, todėl kiekvienam depresija sergančiam asmeniui galima parinkti vaistus, kurie geriausiai tinka gydyti būtent jo depresinių simptomų „derinį“. Jei depresijos simptomai yra ypač atkaklūs ir nepasiduodantys įprastiniam gydymui, yra naudojami keli antidepresantai vienu metu ar jų deriniai su kitais vaistais.
Dažnai medikamentinis gydymas yra derinamas su psichoterapija. Taip pasiekiama geriausių ir ilgalaikių rezultatų. Pastaruoju metu depresijai gydyti vis plačiau yra naudojama kognityvinė ir elgesio terapija. Ši psichoterapijos kryptis remiasi prielaida, kad depresija atsiranda visų pirma dėl to, kad išorinių ar vidinių faktorių aktyvuojasi neigiamos, destruktyvios paciento mintys apie aplinką ir apie save.
Gydytojos psichiatrės ir psichoterapeutės Ramunės Mazaliauskienės komentaras
Pavasaris kai kam iš tiesų yra liūdesio metas. Toks liūdesys yra ypatingai sunkiai pernešamas, nes aplinkui, atrodo, viskas atgyja. Depresija yra ypatingas liūdesys – liūdesys, kuris trunka pakankamai ilgą laiko tarpą. Tai nėra trumpalaikė akimirkos emocija. Kartais šis liūdesys nėra pakankamai gerai atpažįstama pačių sergančiųjų ir juos supančių žmonių. Kodėl? Viena iš priežasčių gali būti ta, kad depresija dažniausiai vystosi pamažu, simptomai sunkėja laipsniškai, todėl pats žmogus ir tie, kurie arčiausiai jo tarsi nepastebi vykstančių pokyčių.
Jei depresija atsirastų taip staiga, kaip pvz. apendicitas, jau kitą dieną toks žmogus skubiai kreiptųsi pagalbos. Deja, kaip jau minėjau, būsena vystosi pamažu. Jūsų pasakotuose atvejuose mes galime įžvelgti tą patį scenarijų, kurį apibūdina žodžiai „pamažu“, „iš lėto“, „laipsniškai“. Kartais reikia nemenkos įžvalgos, kad įvardinti sau, jog tai, kas vyksta, nėra tavo gyvenimo norma, - tai yra liguista būsena.
Abiejose istorijose skamba ir kiti, rečiau pastebimi, tačiau dažnai labai varginantys simptomai, kurie yra susiję su taip vadinamom kognityvinėmis funkcijomis: sunkumais daryti sprendimus, pablogėjusia trumpalaike atmintimi bei dėmesio koncentracija. Su šiais simptomais susiduria dauguma žmonių, kurie kenčia nuo depresijos. Pastaruoju metu šiems simptomams skiriama vis daugiau dėmesio.
Taip yra dėl kelių priežasčių: visų pirma depresijos dažnumas vis auga, o šios ligos našta visuomenei darosi vis didesnė. Kitas svarbus aspektas: vis daugiau dėmesio skiriama ne tik pagrindiniams, sveikatos priežiūros specialistų pastebimiems depresijos simptomams, tačiau ir tiems požymiams, kurie ženkliai apsunkina žmonių gyvenimą. Daugeliui tų, kurie dirba intelektualinį darbą, kognityvinių simptomų atsiradimas gyvenimą apsunkina kartais netgi labiau, negu pačios liūdnos nuotaikos jutimas.
Norėčiau akcentuoti, kad depresija yra būsena, kuri šiais laikais sėkmingai gydoma. Tam yra visa eilė įvairių medikamentinių priemonių, tačiau kartu naudojamos ir psichologinės ar psichoterapinės pagalbos priemonės. Depresijos atsiradime svarbūs ne tik biologiniai faktoriai, bet ir psichologiniai, socialiniai veiksniai. Taigi, paties žmogaus psichologinių resursų mobilizavimas, kitokio požiūrio į savo gyvenimą atsiradimas gali prisidėti prie sveikimo. Kitas svarbus aspektas - tai aplinkinių palaikymas, kantrybė, besąlygiška meilė, as taip pat turi įtakos sveikstant iš depresijos.
