- Kas yra rotavirusas?
- Rotavirusinė infekcija (RVI) – virusinė žarnyno infekcija, dažniausiai pažeidžianti mažus vaikus. Tai – labiausiai pasaulyje paplitęs patogenas, sukeliantis sunkią ūminę diarėją kūdikiams ir mažiems vaikams. Pasaulyje kasmet užregistruojama apie 600 tūkst. mirčių nuo RVI atvejų, daugiausia – besivystančiose šalyse. Europos Sąjungos valstybėse kasmet užregistruojama 3,6 mln. RVI atvejų tarp vaikų iki 5 m. amžiaus. Šis virusas nėra naujas, tik anksčiau medikai jo nenustatydavo. Dabar virusas aptinkamas tiriant išmatas, rašoma leidinyje „Savaitraštis Kaunui“.
- Ar virusu gali užsikrėsti suaugusieji?
- Taip, šiuo virusu serga ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Sergama kelis kartus per gyvenimą, tik pirmą kartą susergama vaikystėje, iki 5 m. amžiaus. Dažnai užsikrečiama nuo sergančių vaikų. Nors suaugusieji serga lengvesnėmis formomis, senyvo amžiaus ar silpną imunitetą turintys žmonės gali sirgti sunkiau. Neretas atvejis, kai serga visi šeimos nariai. Virusas fekaliniu–oraliniu būdu plinta itin greitai ir su juo sudėtinga kovoti.
- Kada ir kur infekcija pasireiškia labiausiai?
- Rotavirusų paplitimas plačiai įvairuoja priklausomai nuo šalies ir sezono, kartu gali cirkuliuoti kelių genotipų rotavirusai, vienus dominuojančius genotipus keičia kiti. Europoje dažniausi yra penki rotavirusų genotipai: G1P8, G2P4, G3P8, G4P8, G9P8. Įvairių viruso genotipų sukeltų ligų simptomai beveik nesiskiria. RVI būdingas sezoniškumas – sergamumas išauga šaltuoju metų laiku. Labiausiai virusas plinta vaikų gydymo ir ugdymo įstaigose, kitose susibūrimų vietose.
- Kaip plinta rotavirusas?
- RVI šaltinis – sergantis žmogus, dažniausiai – vaikai. Šiai infekcijai imlūs visi, tačiau dažniausiai serga vaikai iki 5 m. amžiaus. Pagrindinis RVI plitimo veiksnys – nešvarios asmenų, slaugančių ligonius, rankos. Sergantysis su išmatomis į aplinką išskiria daug rotavirusų, o infekuojanti dozė yra itin maža. Infekcijos plitimą kontroliuoti sunku, nes virusai atsparūs aplinkoje: ant sausų paviršių gyvybingi išlieka iki 10 d., vandenyje apie 1 sav., ant rankų – apie 4 valandas. Dėl šių viruso ypatybių infekcija greitai ir lengvai plinta vaikų kolektyvuose, gydymo įstaigose, buitinio sąlyčio metu. Patekę į burną per užterštas rankas, maistą, daiktus, virusai dauginasi plonosios žarnos gleivinėje, pažeidžia jos struktūrą. Dėl to sutrinka vandens ir maisto medžiagų rezorbcija, sumažėja fermentų, ypač disacharidazių, aktyvumas, žarnos spindyje kaupiasi daugiau skysčio. RVI galima sirgti kelis kartus.
- Ar suaugusiesiems ligos požymiai tokie patys, kaip ir vaikams?
- Taip, šios ligos požymiai tokie patys, kaip ir susirgus vaikui: vėmimas, viduriavimas, karščiavimas. Ligos eiga gali būti lengva, vidutinė ar sunki – tai priklauso nuo įvairių veiksnių. Suaugusieji paprastai serga nuo 3 iki 5 dienų. Inkubacinis RVI laikotarpis trumpas – 1–2 (5–7) dienos. Ligos pradžia ūmi. Visi simptomai – karščiavimas, vėmimas ir viduriavimas – paprastai atsiranda jau pirmą ligos parą. Karščiuoja iki 90 proc. ligonių. Karščiavimas gali būti įvairaus intensyvumo – nuo subfebrilaus iki 39 ºC ar net aukštesnės temperatūros – ir trunka 3–4 dienas.
Pykinimas ir / ar vėmimas kamuoja iki 80 proc. ligonių ir tęsiasi kelias dienas. Viduriuoja 95–97 proc. ligonių. Išmatos būna skystos, vandeningos, putotos, šviesios spalvos, dažniausiai be patologinių priemaišų. Viduriavimas trunka 3–7 dienas. Minėtus simptomus lydi pilvo pūtimas ir skausmas, intoksikacija (silpnumas, vangumas, anoreksija). Jei užsikrečiama pirmą kartą, dažniausiai sergama sunkiau, jei antrą kartą – lengviau, be to, sunkumas priklauso ir nuo viruso tipo.
- Ar persirgęs žmogus gali užkrėsti aplinkinius?
- Taip, persirgęs žmogus dar nešioja rotavirusinę infekciją ir gali užkrėsti kitus, nors yra pasveikęs. Sunku pasakyti, kiek laiko asmuo pavojingas aplinkiniams, manau, apie porą savaičių. Nors suaugęs žmogus išgyja per 3–5 d., jo žarnynas atsikuria tik per 14 d., o virusas išmatose gali būti aptinkamas iki vieno mėnesio. Po sąlyčio su išmatomis plauti rankas muilu nepakanka – reikia jas dezinfekuoti spiritiniais dezinfektantais. Vis dėlto retas kuris naudoja šias priemones.
- Kaip rekomenduojama vengti infekcijos?
- Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad gerinant sanitarines sąlygas RVI plitimą galima tik sumažinti. Vis dėlto net aukštų higienos standartų šalyse registruojamas didelis sergamumas RVI. Nespecifinės rotavirusinės infekcijos profilaktikos priemonės, mažinančios rotavirusinės infekcijos plitimo riziką, yra rankų higiena, vienkartinių slaugos reikmenų naudojimas, ligonio izoliavimas, aplinkos dezinfekcija.
- Gal yra skiepų nuo rotaviruso ir kada jais skiepytis?
Lietuvoje yra galimybė pasiskiepyti, tačiau brangu ir šie skiepai neįtraukti į kompensuojamųjų sąrašą, skirtingai nei, pavyzdžiui, Latvijoje. Tai – efektyviausia RVI kontrolės forma. Skiepijimo nuo rotaviruso sukelto viduriavimo tikslas – apsaugoti vaikus nuo mirčių, sunkios ar vidutinio sunkumo ligos. Rotaviruso vakcina imituoja natūralią infekcijos ir vaiko imuninės sistemos sąveiką, bet nesukelia žymesnių klinikinių simptomų. Lietuvoje yra užregistruotos dvi vakcinos, skirtos RVI profilaktikai – RotarixTM ir RotaTeqTM , abi kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus sugirdomos per burną. Vakcinos skirtos tik vaikams, ne suaugusiesiems.
- Dar kalbama ir apie norovirusą – kokia tai liga?
- Noroviruso sukelta infekcinė liga labai panaši į rotavirusinę infekciją, tik sergama lengviau. Virusas plinta irgi panašiai – smarkiau šaltuoju metų laiku. Tai dažniausia visų infekcinių viduriavimų priežastis tarp suaugusiųjų ir vyresnių nei 5 m. amžiaus vaikų. Ligai būdingas lengvesnis karščiavimas ir vėmimas, primena apsinuodijimą. Liga trunka 2–3 dienas. Ši virusinė infekcinė virškinamojo trakto liga plinta per užterštus paviršius, maistą, vandenį, aerozoliniu keliu. Persirgęs žmogus įgyja dalinį imunitetą norovirusui.
