Širdies nepakankamumas yra didelė ir nuolat auganti visuomenės sveikatos problema. Širdies funkcijos sutrikimo paplitimas pastaraisiais metais didėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Siekiant atkreipti žmonių dėmesį į širdies nepakankamumą ir jo svarbą, Lietuva prisijungia prie Europos širdies nepakankamumo dienos minėjimo, kuri rengiama gegužės 6 d.
Sergant širdies nepakankamumu nusilpęs širdies raumuo nepajėgia kiekvieno organo aprūpinti deguonimi ir maisto medžiagomis. Dėl to, pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojos kardiologės, Lietuvos kardiologų draugijos širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkės doc. Jelenos Čelutkienės, pasireiškia tokie simptomai, kaip dusulys, kulkšnių tinimas, oro trūkumas, nuovargis, pirma fizinio krūvio metu, o vėliau ir esant ramybės būsenai.
Prieš dvejus metus Lietuvoje širdies nepakankamumas buvo diagnozuotas jau per 120 tūkst. gyventojų. Per kelerius metus pacientų skaičius padidėjo keliomis dešimtimis tūkstančių. „Nors širdies nepakankamumas nėra visiškai išgydomas, tačiau daugelio pacientų gyvenimo kokybė gali pagerėti, o numatoma gyvenimo trukmė pailgėti, jei jie bus efektyviai gydomi ir vykdys medikų nurodymus. Sergantieji širdies nepakankamumu dažnai patenka į ligoninę dėl stipraus dusulio, išplitusių kūno patinimų. Po kiekvienos tokios hospitalizacijos širdies ir kitų organų būklė pablogėja, o išgyvenimas trumpėja. Dėl šios priežasties būtina, kad valstybė pasirūpintų specializuota ambulatorine priežiūra, nes ji leidžia užtikrinti geresnį ir ilgesnį gyvenimą, ir tuo pačiu sumažinti išlaidas, susijusias su gydymu ligoninėje“, – sako doc. J. Čelutkienė.
Užsienio patirtis
Vakarų šalys jau prieš daugiau nei du dešimtmečius suprato, kad būtina įsteigti specialius kabinetus, kuriuose būtų konsultuojami pacientai, sergantys širdies nepakankamumu (tokia paslaugų organizavimo tendencija stebima ir kitų labiausiai paplitusių ligų srityje, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas, ūminis skausmas krūtinėje). Pirmieji širdies nepakankamumo kabinetus įkūrė amerikiečiai, po to jų patirtį perėmė skandinavai, britai.
Pasak doc. J. Čelutkienės, Švedijoje net 80 proc. ligoninių veikia specializuoti širdies nepakankamumo kabinetai, kuriuose dirba kardiologai ir slaugytojai, besispecializuojantys šioje kardiologijos srityje.
Džiugi naujiena ta, kad artimiausiu metu tokio pobūdžio kabinetai pradės veikti ir Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Būtinas specialus paruošimas
Lietuvoje, pradėjus kurti specializuotą pagalbos mechanizmą širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, iškilo būtinybė paruošti kardiologus ir slaugytojas, kurie specializuotųsi dirbdami su širdies nepakankamumu sergančiais pacientais, būtų susipažinę su užsienio patirtimi.
Sveikatos Apsaugos ministerijos užsakymu abu Lietuvos medicinos universitetai - Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas - organizavo unikalius ir pirmuosius tokio pobūdžio kursus Lietuvoje - dviejų mėnesių trukmės slaugytojams ir dviejų savaičių gydytojams kardiologams. Baigusios šią programą slaugytojų ir kardiologų komandos pradės darbą specializuotose širdies nepakankamumo kabinetuose.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano prof. Algirdo Utkaus kvietimu skaityti paskaitas ir vadovauti pratyboms atvyko aukščiausio lygio širdies nepakankamumo slaugos ekspertė iš Londono imperatoriškojo koledžo prof. Jillian Riley.
Svarbus slaugytojų vaidmuo
Vieną pirmųjų Vilniuje vyskusius specializuotus širdies nepakankamumo slaugytojų kursus baigė Daina Guzevičienė, dirbanti Rokiškio rajono ligoninėje. Ji tikino, kad po šių kursų bus daug drąsiau bendrauti su pacientais, sergančiais širdies nepakankamu, kurių Rokiškyje yra nemažai.
„Apie tai, kad užsienyje veikia specialūs kabinetai buvau girdėjausi, tačiau niekada nebūčiau patikėjusi, kad greit tokie atsiras ir Lietuvoje. Kai sužinojau, kad jie bus kuriami ir man teks tokiame dirbti, iš pradžių tai vertinau skeptiškai, gal trūko pasitikėjimo savo jėgomis, atrodė, kad pacientai nelabai tikės tuo, ką jiems sakome, nes ir gydytoju ne visada nori tikėti. Tačiau po kursų šios abejonės dingo. Dabar laukiu, kada pradėsime dirbti ir aptarnauti pacientus pagal naują tvarką“, – kalba D. Guzevičienė.
Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje dirbanti slaugytoja Elvyra Klusaitienė įsitikinusi, kad specializuoti kabinetai yra itin reikalingi. „Didelė dalis sergančiųjų širdies nepakankamumu mano, kad ligą galima valdyti tik medikamentais. Aišku, vaistai labai svarbi gydymo dalis. Tačiau pradėjus dirbti širdies nepakankamumo kabinetuose pagrindinis tikslas ir uždavinys bus padėti pacientams ir jų šeimos nariams suprasti, kas yra širdies nepakankamumas ir mokyti juos gyventi sergant šia liga, sergančiuosius motyvuoti keisti gyvenimo būdą, padėti suprasti savirūpos svarbą, kad būtų efektyviai sumažinti ligos simptomai, pagerėtų gyvenimo kokybė ir prailgėtų gyvenimo trukmė“, – įsitikinusi E. Klusaitienė.
Šio unikalaus projekto metu Europos širdies nepakankamumo asociacijos valdybos narė prof. Jillian Riley, kuri buvo kviestinė užsienio lektorė ir skaitė paskaitas kursų, vykusių Santariškių klinikose, dalyviams, atkreipė dėmesį į tai, kad slaugytojų vaidmuo, gydant širdies nepakankamumą itin svarbus ir atsakingas, nes jos gali padaryti daug daugiau informuodamos pacientus ir jų artimuosius, kaip gyventi ir keiti gyvenimo būdą sergant širdies nepakankamumu, stebėdamos pacientų būklę ir vertinant gydymo efektyvumą.
