Moteriai teko atlaikyti rimtą išbandymą – patirti infarktą, po kurio sekė širdies nepakankamumo diagnozė. Tačiau pozityvi moteris nenuleido rankų. Šiandien ji – viena iš Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos steigėjų, rašoma pranešime spaudai.
Tyrimo metu įvyko infarktas
T. Pirmaitienę liga užklupo staiga. „Kreipiausi į gydytoją, nes atsirado dusulys. Gyvenau, aktyviai, todėl pastebėjau, kad minant dviratį, greitai einant ar lipant į kalniuką pradedu dusti. Kadangi turiu kraujagyslių ligą ir jau esu patyrusi operaciją, kardiologas man paskyrė koronarografijos tyrimą. Tai širdies kraujagyslių zondavimas per rankos arba kojos kraujagyslę įvedant kateterį. Šio tyrimo pagalba medikai gali apžiūrėti širdies koronarus. Tai vainikinės arterijos, kuriomis į širdį atiteka kraujas. Prieš procedūrą prašoma pasirašyti, kad jeigu medikai matys būtinybę, iš karto stentuos susiaurėjusią kraujagyslę, kitaip tariant, praplės ją specialiu stentu.
Šios procedūros metu mane ištiko infarktas. Sąmonės nepraradau, bet skausmas krūtinėje buvo klaikus, toks stiprus, kad sunku apibūdinti, visai man nepažįstamas. Suprantama, man buvo šokas, bet nelabai supratau, kas vyksta. Tik mačiau, kaip sunerimo ir sujudo gydytojai“, – pasakojo moteris.
T. Pirmaitienę perkėlė į Intensyvios terapijos skyrių, tačiau žodį „infarktas“ ji išgirdo tik ryte. Matyt, nenorėdamas jaudinti pacientės, procedūrą atlikęs gydytojas iš pradžių tik paaiškino, kad norint išsaugoti pagrindinį širdies koronarą, vieną iš kitų koronarų teko paaukoti. Vėliau moteris pasiskaitė, kad tokios komplikacijos šios procedūros metu nutinka, tačiau jos labai retos.
„Man procedūrą turėjo atlikti vasario pabaigoje, bet aš jaudinausi dėl jos, ji virš mano galvos kabėjo kaip Damoklo kardas, todėl paankstinau datą. Įlindau į astrologinį kalendorių, pasirodo, sausio 26-oji buvo nurodoma kaip kategoriškai netinkama diena operacijoms. Ir kaip dabar netikėsi astrologija“, – juokavo linksmų plaučių moteris.
Kardinaliai peržiūrėjo prioritetus
T. Pirmaitienei 67-eri, tačiau ji vis dar dirba ir gyvena aktyvų gyvenimą. Prieš metus baigė statyti namą. Moteris prisipažįsta: tai kainavo daug sveikatos, nes psichologinis krūvis buvo didžiulis. Be to, ji dar spėja pasirūpinti 90 metų savo mama.
Todėl net išgirdusi diagnozę, kuri daug kam skamba kaip nuosprendis, moteris neprarado optimizmo ir pozityvaus požiūrio.
„Iš ligoninės išvažiavau tiesiai į reabilitaciją. Nebuvau ten jauniausia, bet pagal savo užsidegimą, požiūrį į ligą, save ir gyvenimą jaučiausi tikra aktyvistė. Mano tikslas buvo kuo greičiau, kaip įmanoma, vėl jausti normaliai ir pamiršti, kas nutiko.
Po infarkto supratau vieną svarbų dalyką: savimi reikia rūpintis. Taigi iš esmės peržiūrėjau požiūrį į save. Anksčiau pirmoje vietoje būdavo, vaikai, anūkai, mama – krisdama, bet kitiems padėsiu. Tačiau kam tu būsi įdomus, kai būsi ligotas? Net pats sau tampi neįdomus. Todėl dabar, kai reikia spręsti kokią nors problemą, į pirmą vietą iškeliu save ir savo sveikatą, o po to jau visa kita. Anksčiau į pirmą vietą keldavau visa kita, o sau palikdavau paskutinę vietą. Tiesiog dažniau pradėjau sakyti „ne“, – atviravo pašnekovė.
Liga užgriuvo netikėtais simptomais
Vis dėlto, kad ir kaip norėtų, ligos moteris pamiršti negali, kadangi ji primena apie save fizinėmis pasekmėmis. Po infarkto dusulys tapo dar didesnis nei tuomet, kai ji kreipėsi dėl jo pirmą kartą. Kita vertus, moteris ir toliau sporto klube lanko jogą, daug vaikšto, važinėja dviračiu. Kaip pati sako, sportuoti reikia atsargiau, vis pasitikrinant pulsą: be reikalo nerizikuoja, bet ir fizinio krūvio neatsisako.
„Iš pradžių turėjau bėdą, kad labai pradėjo augti svoris, tinti kojos, atsirado nemiga. Kojų tynimas praėjo, kai gydytojai tinkamai suderino vaistus. Labiausiai erzino svorio augimas. Atrodo, valgai tą patį, darai tą patį, o jis vis tiek auga. Matyt, sutriko medžiagų apykaita. Gal prisidėjo ir tai, kad pradėjau lėčiau judėti. Susidarė uždaras ratas: svoris auga, tu dėl to mažiau judi, dusulys dėl svorio dar labiau didėja, tuomet judi dar mažiau ir dar daugiau auga svoris. Iš nevilties griebiausi netradicinės medicinos. Preparatų lieknėjimui nevartojau, tačiau išbandžiau organizmą valančias žoleles. Šiandien dėl svorio jau neturiu problemų, viskas susitvarkė“, – pasakojo T. Pirmaitienė.
Situacija keičiasi
Paklausta, kaip vertinanti gydymo prieinamumą nuo savo ligos, moteris neslėpė, kad labiausiai trūksta visuomenės, o ir pačių pacientų švietimo. „Žinios ir jų taikymas yra efektyviausias ginklas kovojant su bet kokia liga. Pagrindinis Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos tikslas ir yra – edukacija. Sieksime, kad pacientai, jų artimieji kuo daugiau žinotų: kaip gyventi visavertį gyvenimą sergant širdies nepakankamumu, kokie yra naujausi vaistai, koks taikomas gydymas,“ – pasakoja T. Pirmaitienė ir priduria, kad situacija nors ir pamažu, bet keičiasi į gerąją pusę.
VU medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių klinikos vedėjas, akademikas, prof. Aleksandras Laucevičius, LSMU Kauno klinikų kardiologė prof. Aušra Kavoliūnienė ir Santariškių klinikų gydytoja kardiologė prof. Jelena Čelutkiene buvo vieni iš specializuotų širdies nepakankamumo kabinetų Lietuvoje kūrimo iniciatorių. Prieš kelis mėnesius buvo paruoštos 28 specialistų komandos, o 5 sveikatos priežiūros įstaigose jau veikia širdies nepakankamumo kabinetai, kuriuose konsultuojami pacientai.
Kaip kilo mintis įkurti asociaciją
Savo kailiu patyrusi, kokia yra situacija, T. Pirmaitienė, padedama bendraminčių, ryžosi įkurti Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociaciją.
„Siekti nusimatytų tikslų, sveikti ir daug ką sužinoti dideliame būryje yra lengviau, dėl to ir susikūrėme, – asociacijos įkūrimo priežastis vardija T. Pirmaitienė. – Pasibeldėme ir į tarptautinio širdies centro iHUUB (The International Heart Hub) duris, kur buvome labai šiltai priimti ir supratome, kad nuo šiol širdies nepakankamumu sergantys Lietuvos žmonės nebėra vieniši, prisijungėme prie 15 milijonų širdies nepakankamumu sergančių europiečių. Dalyvavome Europos parlamente pristatant naują raštišką deklaraciją, kuri ragina Europos Sąjungą (ES) padėti milijonams sergančiųjų širdies nepakankamumu – gauti jiems visapusišką priežiūrą ir skubią pagalbą, apsaugoti ir neleisti šia liga susirgti kitiems“.
Pasak pašnekovės, skatinti žmones rūpintis savimi, keisti savo požiūrį į save ir gyvenimą yra gražus, malonus, švietėjiškas darbas. „Juolab kad man tai nėra nepažįstama veikla. Dirbu su gyvybės draudimu, taigi moku ir popierius tvarkyti, ir su žmonėmis bendrauti bei pateikti jiems reikalingą informaciją. Pagaliau tai puiki galimybė man pačiai daugiau sužinoti apie savo ligą, jos gydymą“, – atviravo T Pirmaitienė ir pridūrė, kad artimiausiu metu asociacijos veikla bus švietėjiška.
Jau veikia asociacijos internetinis tinklapis (nuoroda: čia), kuriame galima rasti pirminės informacijos apie širdies nepakankamumą. T. Pirmaitienė tikisi atrasti kuo daugiau bendraminčių, kurie neketina užsidaryti tarp keturių sienų ir nori nuveikti kažką naudinga. Laukiame ir širdies nepakankamumu sergančiųjų šeimos narių. Ne mažiau laukiami ir tie, kuriems reikia pagalbos – informacijos, patarimo, paskatinimo ar tiesiog paguodos žodžio.
