Visose šalyse, kuriose tradiciškai nurodomas didelis stipriųjų gėrimų vartojimo paplitimas – Šiaurės ir Rytų šalyse – vartojimo dažnumas išlieka vidutiniškai mažas, bet suvartojamo per dieną alkoholio kiekis didesnis, palyginus su Viduržemio jūros regiono šalimis, kuriose vartojimo struktūroje dominuoja vynas ir/ar alus.
Tuo metu lietuvių problema - ne tik išgeriamas alkoholio kiekis, bet ir vartojimo įpročiai, kurių dramatiškos grimasos ryškiausiai „išlenda“ pirmadienį.
Lietuviams – „garbingas“ sidabras
Kaip skelbiama ataskaitoje, dideli skirtumai egzistuoja tarp rizikingo (gausaus) vienkartinio gėrimo paplitimo. Respondentų, nurodžiusių, kad rizikingai (gausiai) vartojo alkoholį per pastaruosius 12 mėnesių, skaičius svyruoja nuo daugiau kaip 60 proc. nuo apklaustųjų europiečių Šiaurės Europos šalyse iki maždaug 10 proc. Italijoje ir Portugalijoje. Lietuva šiame sąraše užima „garbingą“ antrą vietą ir nusileidžia tik Danijai.
Vidutiniškai apie 15 proc. europiečių nurodė susilaikę nuo alkoholio vartojimo per paskutinius 12 mėnesių. Tačiau, šie blaivininkų skaičiai ženkliai skiriasi tarp Europos Sąjungos šalių ir varijuoja nuo 7 proc. Danijoje iki daugiau kaip 25 proc. Portugalijoje, ir daugiau nei 30 proc. Italijoje.
Yra daug priežasčių, kodėl žmonės, kurių amžius leidžia legaliai vartoti alkoholį, susilaiko nuo jo vartojimo. RARHA SEAS tyrimas atskleidė keturis tai lemiančius veiksnius: bloga sveikata, neigiama, susijusi su alkoholio vartojimu, patirtis, nepatinkantis alkoholio skonis ir poveikis, ir galiausiai - alkoholio atsisakymas dėl religinių ar kitų principų, kuriuos sustiprina ekonominiai aspektai.
Beveik vienas iš penkių respondentų patyrė bent vieną simptomą, rodantį problemą, susijusią su alkoholio vartojimu, tuo tarpu vienas iš dešimties patyrė du ar daugiau simptomų per pastaruosius 12 mėnesių. Minėtos problemos svyravo nuo dažniausiai įvardintos kaip „kaltės jausmas“, iki rečiausiai įvardintos – “rytinio gėrimo”.
Išnagrinėjus vartojimo motyvus, taip pat nustatyti keturi įtakojantys veiksniai: siekis patirti malonumą, siekis pritapti prie kitų, tariamas alkoholio teigiamas poveikis sveikatai ir alkoholio vartojimas, kaip problemų sprendimo būdas. Vidutiniškai dominavo hedonistinės ir socialinės priežastys.
Juodžiausios dienos - savaitgalį
Jau 2001 m. publikuotame kelių autorių (Laurent Chenet, Annie Britton, Ramunė Kalėdienė, Jadvyga Petrauskienė) tyrime („Daily Variations in Deaths in Lithuania: The Possible Contribution of Binge Drinking“, nuoroda - čia) konstatuota, kad Lietuvoje yra gaji išgertuvių kultūra (ang. binge drinking), o skaudžiausia to pasekmė – didesnis mirtingumas (ypač vyrų).
Dešimtmečio duomenys (1988-1997) rodo, kad mirtingumo rodikliai pradeda augti penktadienį, o piką pasiekia pirmadienį. Savaitės ar net didesnį alkoholio kiekį per porą dienų išgeriantys žmonės miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Vertinant tiriamųjų amžių, didelio skirtumo nėra – vyrų mirtingumas nuo šių ligų ir alkoholio ryšio ryškus visose amžiaus grupėse. Tuo tarpu moterų statistikoje išsiskyrė 20-29 ir 50-59 m. amžiaus grupės, kuomet moterys linkusios suvartoti daugiau alkoholio ir kai tai padaro daugiausia žalos jų sveikatai.
Neginčijama šeimos įtaka
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojas toksikologas Jonas Šurkus pabrėžia, kad bet koks alkoholio vartojimas yra žalingas – nesvarbu, tai vyksta mažomis porcijomis, ar „iki žemės graibymo“.
„Žinoma, jei žmogus geria skirtingus gėrimus, jis gali labiau kenkti skirtingoms organų sistemoms – vieni gėrimai labiau pažeidžia smegenis, kiti – kepenis. Tačiau bet kokiu atveju – žalos neišvengsite“, - DELFI sakė gydytojas.
Pašnekovo teigimu, nereikėtų lygiuotis į Viduržemio jūros šalis ir sekti jų alkoholio gėrimo įpročius, tačiau negalima paneigti ir to, kad šiltųjų kraštų gyventojai mėgsta vandeniu skiesti įprastą stalo vyną, tad išgeriamas alkoholio kiekis galiausiai yra mažesnis.
„O mūsų tautiečių įpročius reikėtų analizuoti priklausomybių psichiatrijos, kultūriniais aspektais. Pas mus nėra alkoholio vartojimo kultūros – lietuviai geria norėdami atsipalaiduoti, bet tai – labai žalingas mąstymas“, - pabrėžė J. Šurkus.
Neigiamos naujienos, nuolatinis nuovargis, įtampa darbe, natūralu, gali skatinti žmogų ieškoti paguodos taurelėje, tačiau, gydytojo teigimu, reikia iš anksto suvokti, kad tai nepadės.
„Skamba juokingai, tačiau mažiau žiūrėkite televizorių, daugiau laiko praleiskite lauke, raskite atpalaiduojančių hobių“, - patarė gydytojas.
Tyrimai rodo, kad vaikų supratimas apie alkoholį pradeda vystytis labai ankstyvame amžiuje per televiziją, reklamą, tačiau didžiausią įtaką jiems visgi padaro šeimoje regėti įpročiai. Straipsnio pradžioje cituotas SEAS tyrimas parodė, kad vidutiniškai kas penktas europietis vaikystėje ar paauglystėje yra gyvenęs su alkoholiku ir maždaug pusė iš jų nurodė, kad jaučiasi labai neigiamai to paveikti. Didžiausias tokių patirčių paplitimas buvo nustatytas būtent Baltijos šalyse (viršijo 30 proc.), o mažiausias – Italijoje ir Ispanijoje.
„Kai vaikai nuo mažens mato draugus, tėvus, vyresnius brolius ir seseris reguliariai geriančius alkoholį, jiems pasąmonėje susiformuoja teigiamas to įspūdis. Pats žmogus gal nė nesupranta, iš kur kyla jo trauka svaigiesiems gėrimams, tačiau šeimos įtaka skiepijant teisingus įpročius yra labai didelė. Daugėja žmonių, kurie pokalbio metu geria kavą, arbatą, o ne vyno taurę – jų vaikai, tikėtina, atsimins tai ir taip pat atkartos užaugę“, - kalbėjo pašnekovas.
Gydytojo manymu, būtent alkoholio kultūros pamatai šeimoje ir yra raktas į mažesnį alkoholio suvartojimą ir tai užtikrins ne tik papildomi draudimai, o vaikų, paauglių švietimas, aiškinimas jiems, kokią realią žalą daro alkoholis, tėvų blaivo laisvalaikio pavyzdys.
„Kokie mokytojai, tokie ir mokiniai. Žinoma, yra skeptikų, kurie sako, jog aiškink neaiškinęs mokykloje apie alkoholio, narkotikų žalą, nieko nepasieksi, tačiau geriau kažką daryti, negu tiesiog stebėti pražūtingą statistiką“, - niūriai pastebėjo J. Šurkus.
Tiesa, gydytojas linkęs tikėti, kad ateitis – pozityvesnė.
„Pastebiu, kad mano asmeninėje, darbinėje aplinkoje esantys jauni žmonės geria mažiau. Jų laisvalaikio galimybės daug platesnės. Na, pavyzdžiui, mano karta ar dar senesni žmonės neturėjo galimybių daug keliauti, o dabartinis jaunimas mėgsta laiką leisti aktyviai – sportuoja, išvažiuoja slidinėti, atostogauti. Žinoma, yra dar viena pusė – šios kartos jaunimas prasčiau toleruoja alkoholį. Išgėrę tą patį kiekį alkoholio, kurį „pakeldavo“ jų tėvai ar seneliai, jie pasigeria greičiau“, - pastebėjo Kauno klinikų atstovas.
