Mokslininkai tiki, kad visa esmė – tai konservantas, vadinamas nitritine druska, kurios dedama į perdirbtus mėsos produktus – dešreles, saliamį ir kumpį. Panašu, kad ši medžiaga apsunkina kvėpavimo takų darbą, rašo BBC.
Vis tik ekspertai akcentuoja, kad būtina atlikti daugiau tyrimų, kad šis ryšys būtų patvirtintas.
Rekomenduojama nesikoncentruoti į vienos rūšies produktų vartojimo keliamus pavojus ir stengtis valgyti sveiką ir įvairų maistą. Tenka pripažinti, kad jau anksčiau perdirbti mėsos produktai buvo sieti su vėžio rizika.
Kas gi yra perdirbtas maistas? Kokia yra perdirbtų mėsos produktų keliama vėžio rizika? Ekspertų manymu, sveikata besirūpinantieji per dieną turėtų suvartoti ne daugiau 70 g raudonos mėsos ir perdirbtų mėsos produktų. Kitaip tariant, per dieną galima suvalgyti vieną dešrelę ir nedidelį gabalėlį kumpio.
Mokslininkų eksperimente dalyvauti sutikę prancūzai įtraukti į maisto ir sveikatos tyrimą, kuris truko dešimtmetį – nuo 2003 iki 2013 m. Apie pusė tiriamųjų sirgo astma. Likusieji neturėjo nieko bendro su šia liga.
Tyrimo metu itin daug dėmesio skirta astmos simptomams: dusuliui, įtampai krūtinėje, apsunkintam kvėpavimui ir jų sąsajoms su mėsos produktų vartojimu. Viena porcija įvardyti du gabalėliai kumpio, viena dešrelė ar du gabalėliai saliamio. Paaiškėjo, kad astmos varginami pacientai, vartoję daugiau mėsos, susidūrė su pablogėjusia kvėpavimo takų būkle.
Tyrimo dalyviai, perdirbtų mėsos produktų vartoję augiau nei keturias porcijas per savaitę, pavyzdžiui, aštuonis gabalėlius kumpio ar keturias dešreles, patyrė rimčiausią sveikatos pablogėjimą. Ekspertai akcentuoja negalintys įrodyti, kad dėl visko kaltinti derėtų būtent maistą.
Egzistuoja daugybė veiksnių, galinčių pabloginti astma sergančių asmenų sveikatos būklę. Mokslininkai pamėgino atmesti akivaizdžiausius veiksnius, didinančius nutikimo riziką, o tada išryškėjo ryšys tarp perdirbtų mėsos produktų ir prastėjančios astma sergančių asmenų sveikatos būklės.
„Nors tam tikri maisto produktai gali kai kuriems asmenims sukelti alergijų, vis tik iš esmės specifinių mitybos patarimų, skirtų astmos simptomams palengvinti, nėra. Daugumai astmos varginamų asmenų galioja visiškai tokie pat patarimai dėl sveikos mitybos kaip ir bet kuriam kitam asmeniui: subalansuota mityba, daug šviežio neperdirbto maisto, kuo mažiau cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų.“ – patikino į astmos problemą besigilinanti mokslininkė iš Jungtinės Karalystės (JK) Erika Kennington.
Catherine Collins iš JK dietologų asociacijos savo ruožtu rekomenduoja rinktis Viduržemio jūros tipo mitybos variantą, į kurį būtų įtraukta kuo daugiau šviežių produktų. Jos manymu, toks mitybos planas kuo puikiausiai tiks, nepriklausomai nuo to, ar žmogus serga astma, ar ne.
