Būtų naivu tikėtis, kad visi žmonės, patiriantys diskriminaciją, kreiptųsi į kontrolierius, bet 2015 m. buvo gauta rekordiškai daug skundų.
„Visgi manome, kad didžioji dalis žmonių, patiriančių diskriminaciją, į mus nesikreipia. Pastebėjome, kad į mus kreipiasi daugiausia žmonės iš didžiųjų miestų“, – tendencijas įvardijo lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė.
Kaip vieną prioritetų kontrolierė iškėlė prevencinę kampaniją visoje Lietuvoje. A. Lobačevskytė mano, kad priežastis, dėl kurios susiduriantieji su diskriminacija nesikreipia į tarnybą, yra sąmoningumo stoka ir baimės jausmas, kuris ypač gajus regionuose. Lietuviai linkę susitaikyti su diskriminacija, pavyzdžiui, darbo skelbimuose, kai ieškoma tik vienos lyties kandidatų ar konkretaus amžiaus darbuotojų.
2015 m. tarp dominuojančių skundų buvo diskriminacija dėl lyties, amžiaus, negalios, religijos ir net skiepų.
Kaip vyraujančią problemą Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė iškelia neįgaliesiems nepritaikytas viešąsias erdves. Vienas pavyzdžių – artėjantys rinkimai, per kuriuos ne visi neįgalieji turės galimybę balsuoti, nes tik 27 proc. balsavimo vietų Lietuvoje yra pritaikytos neįgaliesiems. Kurtiesiems taip pat ne visada suteikta galimybė sužinoti apie politinius debatus per televiziją, nes jie retai verčiami į gestų kalbą.
Išsamiau apie diskriminaciją Lietuvoje – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“.
