Jų gydymas ir priežiūra valstybei bei ligonio artimiesiems kainuos labai brangiai. Naujos kartos kraują skystinantys vaistai apsaugo žmones nuo sunkių trombozės komplikacijų ir leidžia jiems išvengti neįgalumo, tačiau kol kas jie per brangūs, kad visi išgalėtų jų įsigyti.
Jeigu šie vaistai taptų kompensuojami, išloštų ir valstybės biudžetas, ir tūkstančiai prieširdžių virpėjimu sergančių ligonių.
Ištiko infarktas
Širdies ligos yra pagrindinė Lietuvos žmonių mirties priežastis. Jos nužudo kas antrą šalies gyventoją. Dažniausiai širdies ritmas sutrinka dėl prieširdžių virpėjimo. Gydytojai teigia, kad susirgti prieširdžių virpėjimu labiausiai rizikuoja į 7-ąjį dešimtmetį įkopę žmonės. Sulig kiekvienu nugyventu dešimtmečiu jiems rizika patirti prieširdžių virpėjimą padvigubėja. Tarp aštuoniasdešimtmečių ir vyresnių šia liga serga maždaug kas dešimtas žmogus.
73-ejų žuvininkystės specialistė, biologijos mokslų daktarė Eugenija Milerienė yra viena iš daugiau kaip 50 tūkstančių Lietuvos žmonių, kurie žino kokia sunki ši liga.
„Prieš ketverius metus mane ištiko infarktas, nors niekada nesiskundžiau širdies ligomis, – pasakoja mokslininkė. – Gydytojai nustatė, kad jis sukėlė ir prieširdžių virpėjimą.“
Pašnekovė teigia, prieš ligą patyrusi daug streso – turėjo parengti dvi knygas, teko išeiti iš darbo ir sužinojo, kad vyras sunkiai serga, – viskas nutiko beveik vienu metu.
„Prieširdžių virpėjimas vystosi, kai sutrinka normalus elektrinio impulso, priverčiančio ritmingai susitraukti atskiras širdies dalis, sklidimas, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro II Kardiologijos skyriaus vedėja docentė Birutė Petrauskienė.
Prieširdžiai susitraukinėja neritmiškai, – tankiau nei įprastai. Tai gyvybei pavojinga būklė. Ji gali būti laikina, bet gali ir ilgai trukti.
Tokį sutrikimą gali lemti įvairios širdies ligos, pavyzdžiui, reumato sukelta dviburio vožtuvo yda, miokarditas, dilatacinė kardiomiopatija, koronarinė širdies liga, rečiau – arterinė hipertenzija, plaučių arterijos embolija, kai ją užkemša giliosiose venose susidarę krešuliai, skydliaukės ligos ir net apsinuodijimas vaistais.
Pasak gydytojos, prieširdžių virpėjimą gali sukelti ir paprasti dalykai, pavyzdžiui, skysčių trūkumas organizme. Kartais gydytojai net negali nustatyti kas sukėlė ligą.
Pavojinga būklė
Dr. E. Milerienė prisimena, jog po gydymo ligoninėje gydytojai ją pasiuntė reabilitacijai į vieną iš Druskininkų sanatorijų. Moteris jautėsi taip prastai, kad kartą iš sanatorijos ją teko vežti į ligoninę, kad būtų atkurtas širdies ritmas. Po dvejų metų ji vėl pateko į ligoninę, šįkart dėl insulto.
„Kai virpa prieširdžiai, kraujas juose teka lėtai ir sūkuriuoja, dėl to į širdies skilvelius jo pakankamai nepatenka. Be to, ir iš prieširdžių kraujas nepašalinamas taip, kaip turėtų būti pašalinamas, todėl ten ima formuotis krešuliai“, – aiškina doc. B. Petrauskienė.
Krešuliai su kraujo srove gali nukeliauti į bet kokią organizmo vietą, kur teka arterinis kraujas – kojas, rankas, inkstus, blužnį ir užkimšti ten esančias kraujagysles. Jei tie organai nebebus aprūpinami krauju ir tuo pačiu maisto medžiagomis bei deguonimi, jie gali žūti, – netekus inkstų, prireiks hemodializės, amputavus galūnes, žmogus nebegalės judėti.
„Trečdalis žmonių insultą patiria būtent dėl prieširdžių virpėjimo. Paprastai toks insultas būna sunkesnis nei tas, kurį sukėlė kitos priežastys. Dėl to daug daugiau žmonių lieka neįgalūs“, – tvirtina doc. B. Petrauskienė ir priduria, kad insultą patiria maždaug kas ketvirtas šiuo širdies ritmo sutrikimu sergantis žmogus.
Vaistas nepadėjo
Gydytojai prieširdžių virpėjimu sergantiems žmonėms ne tik stengiasi atkurti normalų širdies ritmą, bet ir skiria kraują skystinančių vaistų – antikoaguliantų. Šie vaistai neleidžia susidaryti trombams.
Nors Lietuvoje yra registruota daug kraują skystinančių vaistų, kompensuojamas daugiau kaip prieš 60 metų sukurtas varfarinas.
„Kai patyriau infarktą, gydytojai man skyrė varfariną, – prisimena dr. E. Milerienė. – Kas savaitę ar 10 dienų turėdavau eiti į polikliniką ir daryti kraujo krešėjimo tyrimą, kad gydytojai nustatytų tinkamą vaisto dozę, – kraujas būdavo tai per skystas, tai per tirštas, nes kažką netinkamo suvalgydavau. Tai buvo kančia, nes esu patyrusi daug operacijų ir mano kraujagyslės labai prastos. Kiekvienas dūris pavojingas.“
Nepaisant to, kad vartojo kraują skystinančių vaistų, dr. E. Milerienė patyrė insultą.
Doc. B. Petrauskienė teigia, jog iš tiesų varfarinas tinka ne visiems ligoniams, – yra nemažai žmonių, kurių šis vaistas neapsaugo nuo naujų trombų susidarymo.
Be to, gydytojams labai sunku nustatyti pacientui tinkamą vaisto dozę, – kraujas gali staiga imti nebekrešėti arba krešti per stipriai. Pirmuoju atveju ligonis gali nukraujuoti, antruoju – patirti insultą, kaip nutiko dr. E. Milerienei.
Gydytoja patvirtina ir tai, kad varfariną vartojantis ligonis privalo atidžiau rinktis maistą, nes kai kurie produktai sąveikauja su vaistu ir dėl to keičiasi kraujo krešėjimas. Pavyzdžiui, suvalgius greipfrutą kraujas gali greitai suskystėti. Kraujo krešėjimą gali paveikti ir įvairūs kiti vaistai, maisto papildai.
Todėl dažnai ligonis turi atvykti į gydymo įstaigą ir atlikti kraujo krešėjimo tyrimą. Yra nustatyta speciali matavimo skalė, vadinamasis – INR rodiklis. Jeigu šis rodiklis nepatenka į intervalą tarp 2,0 ir 3,0, tuomet medikai teigia, jog gydymas varfarinu yra neveiksmingas, nesaugus, – ligonis gali patirti įvairių komplikacijų, kaip nutiko dr. E. Milerienei.
Kad yra geresnių vaistų sužinojo netikėtai
Po patirto insulto dr. E. Milerienė kreipėsi į privačią kliniką ir tik čia sužinojo, kad yra modernių vaistų, kurie reguliuoja kraujo krešėjimą. Šie vaistai vadinami naujaisiais antikoaguliantais. Jų yra įvairių. Deja, nė vienas nekompensuojamas. Nors vaistai nepigūs, moteris nusprendė jų įsigyti.
„Kai pradėjau vartoti šiuos vaistus, man akys prašviesėjo“, – sako vilnietė.
Dr. E. Milerienė naujuosius antikoaguliantus vartoja jau dvejus metus ir, nors jos širdies nepavyksta priversti ritmingai plakti, gydytojai mano, jog kol kas drastiškų priemonių imtis anksti.
„Jaučiuosi truputį geriau nei anksčiau – lengviau kvėpuoti, mažiau dūstu, rečiau svaigsta galva“, – teigia moteris.
Naujieji antikoaguliantai vadinami vienu didžiausių pastarojo dešimtmečio farmacijos mokslo laimėjimų, nes jie kraujo krešėjimą veikia daug stabiliau nei varfarinas.
Dėl to, gydytojams juos vartojančių pacientų nebereikia taip atidžiai prižiūrėti, taupomos sveikatos draudimo lėšos, nes nebereikia kraujo tyrimų, gydytojų konsultacijų, o ligoniai sutaupo laiko ir pinigų, kuriuos skiria kelionei iki poliklinikų, dirbantys nebeturi gaišti darbo laiko. Tačiau daug svarbiau, kad šie ligoniai rečiau patiria ligos komplikacijų. Vadinasi, mažiau žmonių miršta, mažiau lieka neįgalių, mažiau reikia gydyti, slaugyti, išlaikyti, žmonės gali pasirūpinti savimi.
Kompensuos šią vasarą
Gydytojai įsitikinę, kad kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai ypač svarbūs, nes jie gelbsti gyvybes. Jų, beje, reikia ne tik širdies ligomis sergantiems žmonėms, bet ir kenčiantiems dėl daugelio kitų ligų. Dėl to jau keletą metų gydytojai su sveikatos apsaugos valdininkais diskutavo dėl šių vaistų kompensavimo.
Buvusioji sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė buvo pažadėjusi, jog birželį naujieji antikoaguliantai bus kompensuojami ir mūsų šalies žmonėms, kaip ir beveik visų kitų Europos Sąjungos šalių gyventojams. Dabar medikai ir ligoniai nekantriai laukia svarbaus
Sveikatos apsaugos ministerijos ir naujojo ministro sprendimo.
Senstant Lietuvos visuomenei, kasmet daugėja žmonių, kurie serga prieširdžių virpėjimu. Nevartodami saugių ir veiksmingų kraują skystinančių vaistų, tokie ligoniai kasdien susiduria su pavojumi patirti smegenų insultą. Jeigu jie nebus tinkamai gydomi, greitai šalyje gyvens daug vyresnio amžiaus žmonių su sunkia negalia. Jų gydymas ir priežiūra valstybei kainuos labai brangiai.
