Pacientai – patys įvairiausi
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas Rimantas Vencevičius sako, kad dėl šios sąnarių ligos į gydytojus kreipiasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. „Vienos siauros pacientų grupės nėra, nebent būtų galima išskirti tam tikrų fizinio pajėgumo reikalaujančių darbų atstovus, pavyzdžiui, tuos žmones, kurie dirba atsiklaupę ant kelių – plytelių klojėjai, grindų dėjikai. Taip pat turėjau kelis pacientus, kurie visą dieną sėdi prie pultų – kai žmogus dirba, jo ranka nuolat būna padėta ant stalo, taip traumuojama alkūnė“, – pasakoja R. Vencevičius.
„Kardiolitos“ klinikų ortopedas-traumatologas Eduardas Bartkevičius kaip dar vieną kritinę grupę išskiria sportininkus, ypač ekstremalaus sporto mėgėjus. „Vasarą padaugėja pacientų, kurie patiria traumų dėl ekstremalaus sporto – tai riedutininkai, riedlentininkai ir kt. Ne visada jiems išsivysto bursitas, tačiau būna ir tokių atvejų. Žinoma, tai gali nutikti bet kam – tarkim, žmogus ėjo gatve ir netikėtai nukrito ant alkūnės, užgavo tą vietą, kur yra bursa, ir atsirado guzas, kuris gali kankinti net kelis mėnesius“, – kalba E. Bartkevičius.
Savo sveikata turėtų susirūpinti ir kiti vasarotojai. „Dabar daržų sezonas – moteriškės juos ravi klūpėdamos, o nuo tokios padidintos trinties sąnarys gali sutinti, – perspėja kineziterapijos klinikos „Sveikatos gama“ kineziterapeutas Andrius Fedosejevas. – Alkūnių sąnarius dažnai pritrina studentai – jie sėdi ir alkūne trina į stalą, taip vėlgi sudirginama bursa ir gali atsirasti uždegimas, dėl to alkūnė stipriai ištinsta.“
Liga apima visus sąnarius
Gydytojas E. Bartkevičius aiškina, kad kiekvienas sąnarys turi savo tepalinį maišelį – bursą: alkūnės, peties, kelio, čiurnos sąnariai, bursa būna ir aplink sausgysles, o bursitas yra bursos uždegimas. „Bursitas dažniausiai atsiranda po traumos ar dėl kokios nors ligos, pavyzdžiui, dėl artrozės, nebūna taip, kad liga pasireiškia lyg iš niekur nieko. Nors liga gali atsirasti ir nuo ilgalaikio fizinio krūvio, dažniausiai tai susiję ne su kažkokiu fiziniu darbu, o su uždegiminėmis ligomis“, – teigia E. Bartkevičius.
Gydytojas pasakoja, kad itin dažnai pasitaiko alkūnės sąnario bursitas. „Dažnai būna ir kelio sąnaryje – dėl artreozės, menisko plyšimo, taip pat būna peties sąnaryje, bet dažniausiai – alkūnės. Jeigu prasideda uždegimas ir žmogus jo nesigydo, sąnarį gali imti skaudėti ir iš lėto. Jeigu yra artrozė, virš kelio girnelės atsiranda sutinimas – tai gali būti kelio sąnario bursitas“, – sako E. Bartkevičius.
Gydytojas R. Vencevičius pasakoja, kad bursitas atsiranda ir nuo per didelio fizinio krūvio, ilgą laiką tenkančio toms vietoms, kur yra sąnarių tepaliniai maišeliai. „Pavyzdžiui, peties sąnario skausmai gali atsirasti nuo tokio darbo, kai rankos nuolat būna pakeltos. Tačiau kelio girnelės ar alkūnės srityse dažniausiai uždegimas atsiranda traumavus tas vietas – ar mes jas sumušame, ar kažką darome jas ilgą laiką, sakykim, spausdami“, – pasakoja R. Vencevičius.
Bursito gydymas
A. Fedosejevas teigia, kad prasidėjus sąnario uždegimui, reikia tą vietą iš karto šaldyti, sąnarį sutvarstyti, pakelti, gerti priešuždegiminius vaistus. Anot kineziterapeuto, simptomai ir skausmas turėtų sumažėti per savaitę. „Bursitą nustatyti nesunku, tačiau visada rekomenduojama kreiptis į gydytoją – kad specialistas pažiūrėtų, ar nėra kokių nors alerginių reakcijų ir pan. Reikia įvertinti, nuo ko bursitas atsirado – jeigu nei iš šio, nei iš to, jeigu nebuvo kažkokios traumos, tai gali būti susiję su sąnarių būkle, galbūt tai pirmieji kokios nors ligos požymiai“, – aiškina A. Fedosejevas.
Gydytojas E. Bartkevičius apgailestauja, kad nors žmonės ir jaučia skausmą, jie ne visada kreipiasi į medikus. „Dažniausiai pacientai sako: „Bijojau ateiti, nes žinau, kad man siūlys operaciją“, bet operacijų dažniausiai neprireikia – visada galima gydyti vaistais, ir didžioji dalis tų ligų praeina. Jeigu žmogui plyšta meniskas ar raiščiai, tai, žinoma, reikia gydyti jau tą ligą, o kartu baigiasi ir visi bursitai“, – pasakoja E. Bartkevičius.
Gydytojas sako, kad bursitas gydomas priešuždegiminiais medikamentais, įvairiais tepalais, taip pat reikia pasirūpinti, kad traumuotas sąnarys kuo mažiau judėtų.
Anot ortopedo-traumatologo R. Vencevičiaus, dažniausiai jų skyriaus gydytojai gydo trauminius bursitus. „Dažnai po traumų, sąnarių sumušimų toje vietoje prisikaupia kraujo ir mes tą kraują nupunktuojame. Būna, kad neužtenka kraują iš bursos ištraukti tik vieną kartą, tada procedūras tenka pakartoti. Trauminiai bursitai išgydomi greičiau, lėtiniai taip greit nesibaigia“, – sako R. Vencevičius.
Gydytojas pasakoja, kad kartais žmogus šios ligos simptomų net nepastebi. „Būna, žmogus alkūnę kažkur stuktelėjo ar truputį pasitrynė, tačiau nuėjo, pamiršo, o po to atsiranda toks maišelis su skysčiu alkūnės srityje. Dažnai bursitai būna neskausmingi, neretai ligonis sako: „Man čia kažkas tempia, štai ištino, bet skaudėti man labai neskauda.“ Tačiau kartais susimušus ar net nusibrozdinus patenka infekcija, ir kai tas uždegimas tampa bakterinis, tuomet jau būna blogai. Tokį bursitą reikia tverti, valyti, kartais prireikia net šalinti bursą – tenka gydyti ir chirurginiu būdu. O jeigu infekcijos nėra, jeigu matyti tik nedidelis patinimas, paraudimas, tai užtenka tik ištraukti su adata tuos skysčius iš maišelio, rimtesnės chirurginės intervencijos nereikia“, – aiškina E. Vencevičius.
Pasak ortopedo-traumatologo, jeigu punkcijos nepadeda, kartu su jomis skiriami prieuždegiminiai vaistai, kompresinė terapija, tvarstymas, hormoninių preparatų suleidimas į bursą. „Vienas iš naujų būdų – regeneracinė medicina. Žmogui, kenčiančiam nuo bursito, galima suleisti trombocitais praturtintos plazmos. Trombocituose yra visų medžiagų, kurios slopina uždegimą. Iš paties paciento paimtas kraujas centrifuguojamas, gaunama trombocitais praturtinta plazma, ji ir suleidžiama. Šis gydymas dažniausiai taikomas tokiems pacientams, kuriems liga vis nesibaigia: ateina vieną antrą kartą – nupunktuojam, tačiau kai tas ligonis vėl kreipiasi dėl to paties, reikia kažką daryti“, – sako E. Vencevičius.
Gelbsti prevencinės priemonės
Nuo įvairiausių traumų, kurios dažniausiai ir lemia sąnarių bursitą, neapsaugotas nė vienas, tačiau yra priemonių, kurios gali padėti išvengti rimtų nemalonumų. Kineziterapeutas A. Fedosejevas primena, kad kaip profilaktiška prevencija visada naudingas reguliarus fizinis aktyvumas – jis mažina įvairių traumų, sutrenkimų riziką.
Gydytojas E. Bartkevičius džiaugiasi matydamas, kad ekstremalaus sporto mėgėjai atsakingai saugo save segėdami įvairias apsaugas. „Riedlentininkai, slidininkai ar dviratininkai turi paminkštintas apsaugas įvairiose vietose. Tai yra profilaktika prieš tokias problemas. Ekstremalaus sporto mėgėjai dažniausiai skundžiasi kitokiomis bėdomis – raiščių, kitokių struktūrų plyšimais po intensyvaus sporto. Tačiau jeigu jie nesigydo, kaip vėlesnė pasekmė gali atsirasti minėta liga“, – sako E. Bartkevičius.
Gydytojas R. Vencevičius pasakoja, kad panašias apsaugas naudoja ir tie, kuriems sąnarių ligos gresia dėl darbo specifikos. „Jeigu žmogus nuolat dirba klūpėdamas ant kelių, būtina pasirūpinti, kad kelio girnelė į tą kietą paviršių liestųsi netiesiogiai, todėl dauguma plytelių klojėjų ir panašius darbus dirbančių žmonių dirba su antkeliais. Ortopedijos prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse galima rasti įvairių įtvarų bei apsaugų ir keliams, ir alkūnių sričiai – panašias priemones naudoja riedutininkai“, – sako R. Vencevičius.
