Ką kaltinti dėl blogos savijautos, jei kraujo tyrimas nerodo vitaminų ar mikroelementų trūkumo? Imunitetas – štai ką dažnai kaltiname nebūtais dalykais, nes gerai jo nepažįstame.
Imuninė sistema yra sudėtingiausia mūsų organizmo sistema, rašoma leidinyje „Savaitraštis Kaunui“. Ji mus saugo nuo bene labiausiai bijomos ligos – vėžio. Dėl ligos dažnai kaltiname imuninę sistemą, bet susergame nebūtinai dėl to, kad ši nustojo kovoti. Apie imuninės sistemos stimuliavimo būdus ir priemones kalbėjomės su Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidente, gydytoja imunologe Jūrate Staikūniene.
- Ar tiesa, kad vaikas gimsta visai be imuniteto ir jo gauna tik iš mamos?
- Gimę vaikai paveldi imuninę apsaugą iš mamos, bet nėra taip, kad jie neturi kito imuniteto. Mūsų organizme yra dviejų rūšių imunitetas: įgimtas ir įgytas. Visi turi paveldėtas, įgimtas savybes gintis nuo virusų, bakterijų, grybelių. Kosulys, čiaudulys yra mūsų apsaugos refleksai, padedantys apsiginti. Iš mamos paveldime tik antrojo tipo imuniteto dalį, kurį mama įgijo per gyvenimą. Jei ji sirgo infekcijomis ir turi savo organizme gynybinių antikūnų, jie praeina pro placentą, išlieka 6 mėn. ir saugo vaikelį.
- Vadinasi, vaiko sveikata labai priklausys nuo mamos sveikatos?
-Vaiko gimimo laikas yra labai svarbus. Jei vaikas yra neišnešiotas, minėtų antikūnų per placentą praeis gerokai mažiau. Kuo labiau vaikas neišnešiotas, tuo jis mažiau galės kovoti su infekcija.
- Kodėl vyresniame amžiuje pradeda silpti imunitetas?
- Vyresniems žmonėms imunitetas silpnėja dar dėl to, kad jie serga ir kitomis ligomis (cukralige, inkstų nepakankamumu, lėtinės ligomis). Tai taip pat silpnina įgimtą imunitetą ir gebėjimą formuoti imuninį atsaką į pateksiantį naują infekcijos sukėlėją. Mūsų imuninė sistema saugo ir nuo navikų bei vėžinių ląstelių. Jai nusilpus, vyresniame amžiuje navikų skaičius dažnėja.
- Kaip pasiruošti šaltajam sezonui, kad mažiau sirgtume?
- Būtina grūdintis, daug judėti, laikytis sveiko darbo ir poilsio režimo. Svarbiausi dalykai, stiprinantys imuninę sistemą, – žmogaus miegas, poilsis ir streso nebuvimas. Rudenį sergame, nes trumpiau būname gryname ore, dažniau užsidarome patalpose ir jų beveik nevėdiname, tai – puikios sąlygos infekcijoms plisti. Daugelis jų yra užkrečiamos, kai susergame vienas nuo kito.
- O vitaminai? Ar jie iš tiesų padeda stiprinti imuninę sistemą?
- Manoma, kad didelės vitamino C dozės – keli gramai per parą – padeda sutrumpinti ligos trukmę ir apsaugoti nuo ligos. Svarbūs ir mikroelementai (selenas, cinkas), todėl mityba turi būti visavertė, turime valgyti daržovių bei vaisių.
- Ar teisinga būtų manyti, kad kaltas silpnas imunitetas, jei žmogus dažnai serga?
- Pasitaiko įgimta imuninių ląstelių stoka (imunodeficitas). Tokie pacientai nuo 6 mėn. pradeda sirgti sunkiomis infekcijomis (kraujo užkrėtimu, kaulų infekcija, vidaus organų abscesais) ir labai anksti miršta. Juos šeimos gydytojai turėtų atpažinti ir nukreipti pas specialistą.
Visi per gyvenimą galime patirti laikiną imuninės sistemos nusilpimą. Lėtinis stresas, nemiga, besikartojančios infekcijos, vartojami antibiotikai išbalansuoja natūralią florą, žarnyno bakterijas ir kvėpavimo takų bakterijas. Tada susidaro geresnės sąlygos infekciją sukeliančioms bakterijoms.
Infekcijos vystymasis priklauso nuo dviejų dalykų: kokia arši infekcija ar virusas ir koks yra mūsų organizmas. Organizmas kartais gali būti stiprus ir be imuninės sistemos pokyčių, bet jei bakterijų ar virusų yra labai daug, jie geba sukelti infekciją ir žmogus suserga. Jei plaučių uždegimas žmogui kartojasi 4 kartus, reikėtų įtarti imuninę sistemą, jei jis sirgo vieną kartą gyvenime – tai dar ne įrodymas.
- Ką manote apie imunostimuliatorius – preparatus, skatinančius imuniteto veiklą?
- Šiandien turime daugiau preparatų, slopinančių imuninės sistemos veiklą, nei skatinančių. Visi vaistai, skiriami vėžiui gydyti, vadinami chemoterapija. Jie slopina imuninį mūsų atsaką, nes slopina visas greitai besidauginančias ląsteles. Tarp jų – ir imunines. Kai reikia įveikti vėžį, kito pasirinkimo nėra. Hormonai yra veiksmingi tam tikroms ligoms gydyti, bet įrodyta, kad ilgai juos vartojant yra slopinamas imuninis atsakas.
Kalbant apie augalinės kilmės preparatus, stimuliuojančius imuninę sistemą, pirmiausia tai – ežiuolė. Įrodyta, kad ji sutrumpina gydymosi trukmę. Jei profilaktiškai gersime ežiuolę, vargu ar tai padės, bet jei ją vartosime sirgdami, ji bus veiksminga. Nereikia pamiršti geležies: jei jos trūksta, silpsta imuninių ląstelių veikla.
- Kokia jūsų nuomonė apie skiepus imunitetui stiprinti?
- Vakcinos yra didžiausias medicinos pasiekimas, dėl jų žmonija sugebėjo nugalėti grėsmingas infekcijas (pavyzdžiui, poliomielitą, raupus). Manau, šiandien reikėtų laikytis skiepų kalendoriaus, jį sudarė PSO, remdamasi visų šalių situacija. Daugelis galvoja, kad nuo šių ligų skiepytis nereikia, bet jie klysta. Esame mobili visuomenė, mūsų vaikai, norėdami keliauti į kitas šalis ir norėdami apsisaugoti nuo ligų, privalės skiepytis. Jei yra apsaugos priemonė nuo ligos, kuri gali būti mirtina (net tymai yra mirtina infekcinė liga), turėtumėme laikytis rekomendacijų ir vaikams skiepyti. Beje, nepamirškite, kad ir suaugusieji kas 10 metų turi pakartoti vakcinaciją.
- Turite omenyje ligas, nuo kurių vaikystėje pagal privalomųjų skiepų kalendorių buvome skiepyti?
- Taip, kiekvienas žmogus, nors ir buvo paskiepytas, turėtų kartoti vakcinacijas kas 10 metų. Gripo vakcina yra efektyvi tik vienus metus, todėl skiepytis reikia kasmet. Žmogus susižeidė, įsipjovė, važiuoja į ligoninę su pjautine žaizda ir jam yra liedžiamas serumas nuo stabligės. Jei jis laikytųsi skiepų plano ir būtų skiepijamas kas 10 metų, vakcina jį apsaugotų ir nereikėtų leisti serumo nuo stabligės. Vakcina yra kur kas saugesnis preparatas už serumą ir dėl alergijos, ir dėl kitų nepageidaujamų poveikių. Galbūt apie tai mažai šnekame, primename. Arba difterija – nesvarbu, kad Lietuvoje ši liga nepasireiškia, bet Rusijoje nuolat pasitaiko jos atvejų. Žmonės važiuoja į Azijos šalis, ten sergama ir poliomielitu, ir difterija, todėl yra rekomenduojama pasiskiepyti.
Saugodami sveikatą padėsite imunitetui
Ligos profilaktikai padės geležis, cinkas, selenas ir vitaminas C. Rinkitės vaisius ir daržoves, turinčias daugiausia šių mikroelementų ir vitaminų.
Susirgus ligos simptomus sumažinti ir greičiau pasveikti padės ežiuolė.
Geros sveikatos kodas paprastas: užtektinai miego, reguliari mankšta, visavertė mityba, saikingas alkoholio kiekis. Venkite streso ir daug juokitės!
