„JAMA“ išspausdinti tyrimo rezultatai skelbia, kad saikinga mankšta, kuriai skiriamos vos kelios valandos per savaitę, padeda sumažinti plaučių, storosios žarnos ir krūties vėžio riziką.
Tyrimo metu Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai ištyrė apie 1,4 milijono suaugusiųjų (jų amžius svyravo nuo 19 iki 98 metų) duomenis. Jie nustatė, kad nuo 75 iki 150 minučių per savaitę fiziniam aktyvumui skiriantiems asmenims sumažėja rizika susirgti maždaug 26 vėžio formomis.
Be plaučių, storosios žarnos ir krūties vėžio, sportuojantys tyrimo dalyviai susidūrė su mažesne rizika susirgti stemplės, kepenų, inkstų, tiesiosios žarnos, gimdos gleivinės, šlapimo pūslės, galvos, kaklo, skrandžio vėžiu, taip pat leukemija ir mieloma.
Saikingam fiziniam krūviui priskiriamas bėgiojimas, vaikščiojimas, kelionės pėsčiomis, plaukimas ir daugybė kitų veiklos lauke formų. Jeigu tikėti ankstesnių tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė amerikiečių turi nepakankamą fizinį krūvį, kuris būtinas gerai sveikatai palaikyti. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Jungtinėse Amerikos Valstijose auga nutukimo rodiklis.
Reguliarus fizinis aktyvumas vėžio riziką gali sumažinti net 40 procentų. Mokslininkai nustatė, kad stemplės vėžio atveju saikingas fizinis krūvis riziką sumažina daugiau kaip 40 procentų, o krūties vėžio – apie 10 procentų.
„Saikingas mankštinimasis padeda reguliuoti hormonų lygį, kuris glaudžiai susijęs su vėžio rizika. Tai taip pat padeda kontroliuoti insulino lygį, kuris taip pat siejamas su onkologiniais susirgimais“, – teigia ekspertai.
Pasak tyrimo autorių, fizinio aktyvumo naudą norintys pastebėti asmenys turėtų kasdien mankštintis mažiausiai 20 minučių. Šia tema leidinyje „Huffington Post“ rašoma: „Tyrime teigiama, kad net saikingos mankštos, kuri per savaitę sudaro vos kelias valandas, pakanka ženkliai sumažinti įvairių vėžio formų rizikai. Pasak tyrimo, pažymėtina, kad trumpa savaitinė treniruotė gali sumažinti plaučių, storosios žarnos ir krūties vėžio riziką“.
„Sveiki tyrimo dalyviai gėrė saikingai ar visai nevartojo alkoholio, nerūkė, reguliariai mankštinosi ir nebuvo nutukę. Šiuos kriterijus atitiko apie 28 tūkstančiai žmonių ir tyrimo autoriai palygino jų sergamumo vėžiu rodiklius su likusiais tyrimo dalyviais“, – teigiama tyrimo ataskaitoje.
„Manau, kad pastarasis straipsnis „JAMA“ yra puikus patvirtinimas, kad taip, gyvenimo būdas veikia daugelį vėžio rizikos rūšių, galbūt vienas daugiau nei kitas, ir mes neturėtume liautis gyventi sveikai“, – įsitikinusi medicinos docentę Rachel Jankowitz iš Pitsburgo universiteto Vėžio instituto. R. Jankowitz tyrinėja vėžio riziką ir prevenciją, tačiau šiame tyrime nedalyvavo.
