„Gintarą papuošalų gamybai pasirinkome ne veltui. Su juo jau daugelį metų dirba visa šeima. Pasitelkę senuosius amatus ir šiuolaikiškas technologijas kuriame aukštos kokybės, unikalų lietuvišką produktą. Esame įsitikinę, jog šis mineralas – magiškas, jame slypi istorija. Juk vien jo susiformavimas trunka net 40-60 milijonų metų. Be to, senuosiuose raštuose gintaras minimas kaip sėkmės talismanas.

Gintaras turi daugiau ne 300 spalvų ir atspalvių, kiekvienas iš akmenų – skirtingas bei pasižymintis vis kitokiomis žmogui naudingomis savybėmis. Jis naudojamas įvairiausiose srityse nuo juvelyrikos, medicinos iki kosmetikos pramonės.
Gintaro dirbiniai

Skubančiam ir daug streso patiriančiam žmogui jis naudingas norint atgauti jėgas, sumažinti įtampą. Šis veiksmingas net jei yra tik laikomas ar sukamas rankose. Štai gintaro aliejus su amoniaku padeda greičiau atsigauti apalpusiam. Sakoma, kad jis stabdo kraujavimą, mažina galvos svaigimą bei gydo tuberkuliozę ar sunkų kosulį. Taip pat slopina isteriją ir kitus priepuolius.

Gintaras dažnai minimas ir kaip gydomoji kvėpavimo takų bei moteriškų ligų priemonė. Šį mineralą, kaip medicininę priemonę, savo veikaluose aprašė Antikos mokslininkai Klaudijus Galenas, Plinijus Vyresnysis, persų filosofas ir gydytojas Avicena. Daugelyje senoviškų knygų randama galybė vaistų receptų iš gintaro. Tad, kaip supratote, vien šio akmens buvimas šalia, jums atneš sėkmę, jėgas ir norą veikti“, – šypsojosi kūrėja.

Anot J. Paulauskienės, nepresuotą gintarą atskirti nėra labai sunku. Tereikia vadovautis keliais esminiais patarimais.

„Pirmiausia reikėtų paaiškinti kas yra tikras, o kas yra presuotas gintaras. Presuotas gintaras – tai mažos gintaro dalelės, dažniausiai atliekos, netinkamos juvelyrikos produkcijai naudoti. Jos yra sulydomos ir suspaudžiamos į gintaro luitus. Spausto gintaro pagaminimas yra nepalyginamai pigesnis. Tikras gintaras – tai aukštos kokybės natūralaus Baltijos gintaro akmenys iš kasyklų, kurių amžius gali siekti net keliasdešimt milijonų metų.
Gintaro dirbiniai

Būdų, kaip atskirti gintarą nuo plastiko, kurį pardavėjai taip pat vadina gintaru, gana nemažai, rašoma pranešime spaudai.

Pirmas, seniausias, liaudiškas būdas – yra druskos tirpalas. Reikėtų pasiruošti stiklinę su vandeniu, įberti pora šauktų druskos, išmaišyti, palaukti kol druska ištirps, tada įmesti gintaro gabaliukus. Tikras gintaras iškils į paviršių, o plastmasė – nusileis ant dugno. Dar vienas populiarus būdas – gintaro gabaliuką smarkiai patrinti į vilnonį drabužį. Trinant tikras gintaras įkaista ir traukia mažus suplėšytus popieriaus gabaliukus.

Atskirti gintaro gaminį, pagamintą iš vieno akmens ir presuoto gintaro gaminį, pagamintą iš lydyto gintaro atliekų, deja, gali tik daugiametę patirtį turinčios įmonės, labaratorijos bei speciali įranga. Lietuvoje gintaro tikrumą patvirtinti gali ir Lietuvos prabavimo rūmai“, – patarimais dalijosi J. Paulauskienė.

Paklausus kodėl verta rinktis tik nepresuotą gintarą, papuošalų kūrėja priežastimis įvardino ateities investicijas ir sveikatą.

„Kaip minėjau anksčiau, natūralus gintaras turi galią gydyti. Todėl šalia laikydami nepresuotą akmenį, iš jo gausite visas gydomąsias savybes, kurias saulės akmuo tik gali duoti. Beje, gintaras – senkantis resursas. Todėl bet koks juvelyrinis gaminys iš tikro gintaro yra puiki investicija. Jei netikite, galite paklausti prosenelių už kiek įsigijo karolius ir palyginti su kainomis dabar.

Be to, tikras, nelydytas akmuo pasižymi ilgaamžiškumu, kokybe. Tokį akmenį pasirinkę papuošalams – nenusivilsite. Jis gali tapti ir tuo kūriniu, kuriuo puošis jūsų vaikai ir anūkai. Vaikai šį akmenį labai mėgsta. Atsižvelgiami į tai, netrukus pristatysime ir mažiesiems skirtą kolekciją. Viliamės, jog gintarai taps mados revoliucija ir tvarios mados judėjimu,“- pokalbį baigė J. Paulauskienė.
Gintaro dirbiniai
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)