Ar atpažinsite save tuo apgaulingu momentu, kai net niežti nagus, kai norisi braukti kreditine kortele, nors logiškų argumentų, kodėl, neturite? Sutinku, savęs džiuginimas greičiausiai neprivalo turėti nieko bendro su logika. Tačiau šiek tiek sveiko proto dar niekam nepakenkė. Neabejoju, kad galėtumėte čia ir dabar man išvardinti eilę argumentų (faktas, kad itin svarių), KODĖL neseniai įsigijote vieną ar kitą daiktą arba UŽ KĄ nusipelnote to, kurį ketinate įsigyti šiandien. Mes, moterys, negalime atsispirti poreikiui įsigyti „ką nors gražaus“. Argumentai aiškūs: man liūdna, man linksma, mane atleido iš darbo, gavau naują darbą, sutikau savo svajonių vyrą, neturiu vyro, išvažiuoju atostogų, nevažiuoju atostogų. Ir jie visi pirkimo momentu atrodo ganėtinai svarūs. Kartais užtenka nedidelės smulkmenos, o kartais reikia ir kelių porų batelių. Tiesa, pats procesas skiriasi: vienos spontaniškai perka po vieną ar kelis daiktus, per daug negalvodamos kur, prie ko, kodėl juos dėvės, kitos – apeina pusę (o gal net ir visas) miesto parduotuves ir išsimatavusios visus įmanomus variantus, eina antrą ratą, kad įsigytų būtent tai, ko reikia.
Psichologai teigia, kad perkame, nes galvojame, jog mums kažko reikia. Tikime, kad nusipelnėme paguodos prizo nelaimės ar liūdesio atveju, arba tiesiog prizo už pergalę ar tiesiog motyvacijai grąžinti.
Pažaiskime žaidimą: atpažinkite save ar savo drauges pagal tai, KAIP jūs ar jos perka.
NELAIMĖLES. Labai dažnai eina apsipirkti, nes joms liūdna arba tiesiog jų niekas kitas nebedžiugina. Tai kaip liga, nuo kurios nėra vaistų. Jau netrukus po pirkimo ji greičiausiai gailisi, žada taip daugiau nedaryti (nes rezultatas paprastai būna koks nors beprasmis skarmalas, kurio tikrai nereikia). It koks alkoholikas vyras, kuris po kelių dienų šlitinėjimo po barus namo grįžta pas žmoną atleidimo su puokšte nuvytusių gvazdikų. Efektas yra, tik labai trumpalaikis. Netrukus matytas scenarijus vėl kartojasi: „eina, žvalgosi, čiumpa, perka, tempia namo, neturi ko apsirengti“. Pinigus leidžia nemažais kiekiais, sąmoningai nepasvarsto, ar verta, tiesiog patenkina poreikį pirkti ir taip bando užglaistyti kitus trūkumus. Teisti negalima pasigailėti. Skyrybos ženklus susidėkite pačios.
ŠNIPĖS. Jos žino, kur ko yra. Jos galėtų būti parduotuvių gidės. Nes joms užsukti į parduotuvę tiesiog apsižvalgyti, ko yra naujo, gal kam kokios nuolaidos, gal papildymą atvežė, yra taip pat natūralu, kaip ryte išsivalyti dantis. Jos laiko ranką ant parduotuvių asortimento pulso, tai jos nusiperka geriausius daiktus už geriausią kainą, tačiau, paradoksalu, neretai jos dėvi tą patį, nes asortimento pažinojimas kaip savo kišenę dar negarantuoja išlavinto skonio, noro eksperimentuoti ar įsigyti ką nors kitokio, nei jau turi spintoje. Įdomu dar ir tai, kad jos negali apsispręsti pirkti iš vieno daikto. Tarkime, džinsai gula tobulai, išryškina privalumus, tačiau kol nenueis į kelias kitas parduotuves, nepatikrins, kokie dar ten džinsai ir kiek kainuoja, jos tikrai nepirks pirmųjų. Net jei jie ir būtų geriausias pasirinkimas. Jokio spontaniškumo, tik protingai apgalvota strategija ir sąmoningai išleisti pinigai.
STILISTĖS. Joms parduotuvės – darbas, neatsiejama darbinės rutinos dalis. Jos puikiai žino asortimentą, kiekvienas ten kabantis daiktas joms kaip savas. Dažnai apsipirkimas net ir nebedžiugina, nes atrodo kad visus jau matavosi, lietė, bandė. Ji, vos tik prasidėjus sezonui, įdomiausius daiktus panaudojo fotosesijoms arba pasiūlė klientėms. Profesijos įkalintos moterys: joms parduotuvės – tai darbas, tad neretai nebelieka jokio malonumo pirkti sau, ieškoti sau, tiesiog prisitaiko iš randamo asortimento kažką, kas dar joms morališkai nenumatuota ant kitų žmonių.
ANTIPATĖS. Kai vien nuo minties apie prekybos centrą joms ima suktis galva ir trūkti oro tiesiogine to žodžio prasme. Jos užeina maksimum į dvi-tris parduotuves ir jaučiasi išsekusios. Grįžus namo joms skauda galva, jos dažniausiai turi prigulti bent pusvalandžiui, kad atgautų jėgas. Jos perka retai, turi labai aiškų garderobą, pirkiniai paprastai suplanuoti, paieškos – nereikalaujančios didelių laiko ir jėgų išteklių. Dažniausiai perka greta darbo esančiose parduotuvėse arba prekybos centruose, retai važiuoja į parduotuves specialiai.
MADISTĖS. Tai tendencijų medžiotojos, kurios, dar prieš parduotuvėse pradedant rastis kito sezono prekėms, jau žino, ką ketina įsigyti. Neretai jos perka užsienyje, kur parduotuvių ir butikų kiekis didesnis, įdomių drabužių pasirinkimas platesnis, be to, mažesnė tikimybė sutikti panašiai apsirėdžiiusią divą. Garderobą atnaujina kas sezoną, negailestingai atsikrato praėjusio sezono daiktų kaip senienų. Kartais „perspaudžia“ su savo ultramadingu įvaizdžiu, tačiau, tiesa, stiliaus naujoves išmano ne prasčiau nei mados žurnalų redaktorės.
ETIKETININKĖS. Jos perka tik prabangesnių prekinių ženklų parduotuvėse. Vienoms svarbu, kad būtinai prekės ženklo logotipas matytųsi, kitos – kaip tik jį slepia ir moka tik už patį žinojimą, kur daiktą įsigijai ir, dažnu atveju, kokybę. Jos tiki, kad tik žinomas prekinis ženklas garantuoja kokybę ir išskirtinumą. Jos net ir paprastus trikotažo marškinėlius pirks už, tarkim, penkiagubą jos vertės kainą, bet miegos ramiai, nes ji „geresnė“. Tai ne visuomet pasitvirtina, tačiau neretu atveju jos teisios. Tiesa, neretai jos perka „iš vitrinų“, kai butiko lange pamato gražiai aprengtą manekeną ir nusiperka visus ant jo buvusius drabužius ir būtent taip juos dėvi. Jos įsitikinusios, kad taip perkant jos užsigarantuoja madingus derinius ir niekad neprašauna pro šalį. Deja, ne visad taip. Juolab, kad gatvėje gali sutikti dar vieną taip pat mąstančią. Teliks nužingsniuoti gatve kaip vienodai mamos aprengtoms dvynukėms.
EKSKLIUZYVININKĖS. Jos perka tik dizainerių arba vintažinius drabužius, investuoja į savo garderobą. Jos mėgsta išskirtinumą, individualų aptarnavimą, asmeninį santykį su pardavėjomis, dizaineriais, stilistais. Jų spintoje – tik vienetiniai daiktai, įdomūs drabužių deriniai, mažiau mados ir tendencijų, daugiau rafinuoto skonio, galbūt konkretaus dizainerio stilistikos. Jos niekad neis į masinio prekybos ženklo parduotuvę ar prekybos centrą. Jos geriau išsirinks audinį ir modelį, suknelės lauks mėnesį, bet turės specialiai jai kurtą vienetinį daiktą. Tai moterys, kurios turi savo „uniformas“ – sezonui įsigytus/pasisiūtus kelis išskirtinius daiktus, labai kokybiškus, ir juos dėvi pasikeisdamos kas kelias dienas, varijuodamos aksesuarais.
MIKSAS. Iš visų šių moterų yra ko pasimokyti ir ko vengti. Išsirinkite savo svajonių „šoperę“ ir vadovaukitės principasi, kurie jums yra priimtiniausi. O mano patarimas paprastas – mažiau yra daugiau. Nevarginkite saves beprasmiais pirkiniais, geriau pasimėgaukite puodeliu geros kavos – ilgainiui efektas bus panašus.