– Simona, kas tau yra grožis ir moteriškumas?
– Moters emocinė pusiausvyra, tai, kaip ji jaučiasi harmonijoje su savimi, jos elgsena, jos vertybės. Visa tai aš matau, kaip visumą, nes, manau, kad šalia tokios moters gera būti. Aš pati puoselėju šitą moterį savyje.
Mano nuomone, tai yra ilgas procesas ir tikriausiai viso gyvenimo darbas, bet kažkas yra labai gerai pasakęs – nuo savęs niekur nepabėgsi ir su savimi turėsi būti visą laiką. Tad reikia mokėti save priimti ir tuomet, kai tave lydi sėkmė ir tada, kai tau sekasi ne taip gerai. Aš manau, kad čia ir slypi visas moteriškumas.
– Ar tu kada nors jautiesi prastai, ar būni nepatenkinta savo atvaizdu veidrodyje?
– Būna, esu pavargusi, būna, kad neturiu nuotaikos. Aš juk irgi žmogus. Tai, ką žmonės mato socialinėje medijoje, spaudoje ir žurnaluose – yra viena pusė, bet aš irgi gyvenu tą žemišką kasdienį gyvenimą, kurį gyvena kiekviena moteris.
Manau, kad užtenka, jog moters akys spindėtų ir tada ji būna graži ne tik kitiems, bet ir sau pačiai.
– Sakyk, ar dėmesys sau ir rūpestis savo vidiniu ir išoriniu grožiu nėra šiek tiek egoistiškas?
– Neseniai skaičiau psichologinį straipsnį, kuriame rašyta, kad kartais būti ta gerąja egoiste savo atžvilgiu yra labai sveika ir netgi sveikintina. Pastebiu, kad moterys stengiasi būti barbės devyndarbės. Jos nori viską spėti, jos nori viską atlikti pačios. Noriu moterims priminti, kad vis tik neturime būti perdėtai savarankiškos.
Apskritai, mums šiandien yra keliami labai aukšti reikalavimai – tu turi būti graži, tavo plaukai turi būti išpuoselėti, oda turi spindėti, tu turi sportuoti, sveikai maitintis, būti įdomi, stilingai atrodyti. Tų standartų yra tiek daug, kad ne visoms pavyksta juos išlaikyti.
– Tikriausiai neturėtumėme visą laiką stengtis būti tobulos?
– Ir, manau, neturėtumėme visą laiką stengtis kažkam įtikti. Turime nepamiršti ir nepamesti savęs. Galų gale, visada turime jaustis vertomis būti ten, kur esame.
– O ką manai apie grožio kultą – priaugintus nagus, priaugintus plaukus ir pripūstas lūpas?
– Ne vieną kartą esu sakiusi, kad man labai yra juokinga, kai moterys ir merginos sako, kad be priaugintų blakstienų jos jaučiasi kaip be akių. Kaip suprasti – be akių? Aš manau, kad šiek tiek per daug moterys skiria savo laiko, pinigų ir emocijų atiduoda šitam grožio kultui ir apskritai jaunystės kultui.
– Kiek laiko skiri savo grožiui per dieną?
– Įprastai ryte atsikeliu ir atlieku veido priežiūros procedūras. Prisipažinsiu, jog makiažą pasidarau labai greitai. Kiekvieną dieną tą padarau per 15 minučių. O vasara užtrunku dar trumpiau, nes nenaudoju pudros. Tad mano kasdieniniai ritualai tikrai yra paprasti.
Ir jeigu taip atsitinka, kad dienos metu nespėju grįžti į namus, bet žinau, jog vakare manęs laukia renginys – tiesiog automobilyje pasiryškinu akys ir lūpas.
– Kaip išmokai makiažo paslapčių?
– Iki 21-erių aš iš viso nesupratau, kas yra skaistalai, kad pudros būna skirtingų rūšių. Man tai buvo neįveikiama užduotis.
Kai tapau pirmąja vicemis konkurse „Mis Lietuva“ ir turėjau vykti į „Mis Visata“ konkursą, privalėjau išmokti dažytis. Konkurse turi pati pasiruošti, tave nuolat seka fotografai, nuolat esi filmuojama. Turėjau išmokti pasitempti ir pati susitvarkyti, išsiaiškinti, kas yra skaistalai ir kompaktinė pudra.
Visą tai turėjau padaryti per pakankamai trumpą laiką – pusantro mėnesio, bet tos pamokos nenuėjo veltui. Būdama ten kažkiek pramokau, o štai visai neseniai baigiau makiažo kursus.
– „Eurovaistinės“ feisbuko profilyje paklaustos, kiek turi kosmetikos priemonių savo kosmetinėse, moterys atsake, kad vidutiniškai jų turi 9? Tai yra daug ar mažai?
– Mano nuostabai, tai yra visai neblogas rezultatas, nes kažkodėl tikėjausi, kad bus mažiau. Man smagu, kad moterų susidomėjimas kosmetika auga, ypač didėja domėjimasis grožio produktų sudėtimi, daugiau galvojama apie tai, kokį poveikį tai turi odai. Ir mano pačios filosofija yra, kad jau geriau kelios kokybiškos priemonės nei krūva produktų nukrautas naktinis stalelis, tarp kurių tu pasimeti ir nebežinai, ką naudoti.
Aš pati turiu 7 pagrindines veido priežiūros priemones.
– Gal galėtum jas visas išvardinti?
– Tai yra micelinis vanduo, veido šveitiklis (švelnios konsistencijos), ląstelinio vandens purškiklis arba kita tonizuojanti priemonė, drėkinamasis serumas ar gelis, paakių kremas, drėkinamasis kremas ir veido kaukė.
– Jei reiktų iš visų šių priemonių išsirinkti tik vieną, ką pasirinktum?
– Tai būtų micelinis vanduo. Nuvalyti veidą ir visus nešvarumus yra numeris vienas veido priežiūroje, nes jokia kaukė nepadės, jokia pudra nepasidengs gražiai, jei veidas bus nešvarus.
– Ar pati darai namines kaukes?
– Vis tik, manau, kad maistą reikia valgyti, o ne tepti jį veido, bet aišku tai yra kiekvienos moters pasirinkimas. Tiesiog toks yra mano supratimas ir maistą aš labiau mėgstu valgyti nei ji tepti ant odos.
– Ką, tavo manymu, lietuvaitės daro netinkamai kalbant apie veido priežiūrą ir apskritai apie išvaizdos puoselėjimą?
– Mano pastebėjimas būtų toks – moterys labai nori būti vienodos ir dirbtinės. Papūstos lūpos, dirbtini nagai, priaugintos blakstienos. Nesakau, kad tai yra blogai, bet, mano nuomone, šiems dalykams yra skiriama per daug dėmesio.
O ką jos daro blogai? Negalėčiau įvardinti, nesu specialistė, bet iš gaunamų skaitytojų laiškų šiokią tokią nuomonę esu susidariusi. Mane labai nustebino, kad subrendusi moteris manęs klausė, kaip jai susidėlioti savo kosmetinės turinį, nes tai ką ji daro šiuo metu yra veido plovimas vandeniu ir veido kremo, kuris jai visiškai netinka, naudojimas.
Visų pirma, moterys dar nelabai supranta, kaip turi atrodyti veido priežiūra ir jos vis tik labai dažnai renkasi kosmetikos priemones ne pagal savo veido odą. Draugė rekomendavo, tai aš ir nusipirkau...
– Minėjai, kad nežinantiems, kaip išsirinkti veido kremo ar kitą produktą, derėtų lankytis pas specialistą. Ar pati lankaisi pas kosmetologę?
–Taip, lankausi pas ją reguliariai. Tai nėra labai dažni vizitai, bet jau kai jaučiu ir matau, kad reikia, visada nueinu. Siūlau atrasti savo specialistą, kuris tikrai jums tinka.
– Jau aptarėme, ką turi savo veido priežiūros lentynėlėje, o ką visą laiką su savimi turi rankinėje eidama į miestą ar renginį?
– Visada su savimi turiu lūpų blizgį ir akių tušą. Mano rankinėje ne kažin ką daugiau ir rasi. Kartais įsimetu ir kompaktinė pudrą, kad nuimčiau blizgėjimą nuo veido.
– Spėju, nesi kaupikė, kuri turi penkis buteliukus skystos pudros, šešis tušus, iš kurių trys jau išdžiuvę?
– Ne. Nepaisant to, kad mano darbas leistų tai daryti, nes kosmetikos gaunu nemažai ir iš vis neatsimenu, kada paskutinį kartą ją pirkau. Ką tikrai galima rasti mano spintelėje, tai kelių atspalvių pudras, kadangi viena skirta vasarai, kitą žiemai. O šiaip stengiuosi nekonservuoti kosmetikos priemonių.
– Labai dažnai girdžiu, kad senti reikia oriai. Koks tavo požiūris į botokso injekcijas?
– Negaliu nieko blogo pasakyti apie tai, galbūt kada nors ir man prireiks šio dalyko. Bet kai tą daro jaunos merginos, man atrodo nepriimtina. Geriau puoselėkime savo natūralu grožį ir, jei tik yra galimybė, botoksą pradėkite leistis kuo vėliau.
– Pastebiu, kad nemažai keliauji. Kaip manai, kuo mes skiriamės nuo kitų šalių moterų?
– Mes, lietuvės, esame visos labai skirtingos. Klausimas yra pakankami yra sudėtingas, bet manau, kad mums trūksta atsipalaidavimo. Tada viskas vyksta natūraliai – sekasi santykiuose, pavyksta visi darbai, kuriuos darai, galų gale, žinai, ko nori. Nes kol kas mes patiriame didelį stresą galvodamos, kas ką pasakys ar pagalvos apie mus.
– Bet Lietuvoje taip jau yra – žmonės per daug galvoja, ką pagalvos kiti.
– Aš anksčiau ir pati taip galvodavau, bet dabar supratau, kad koks skirtumas, ką kiti pasakys?
– Kada ir kaip įvyko tas lūžis?
– Kai tik prasidėjo viešas mano gyvenimas, kai žmonės ėmė atvirai komentuoti, būdavo akimirkų, kai gulėjau namuose ir verkiau apsikabinusi pagalvę. Tačiau per šiuos metus aš jau apsišarvojau kantrybe, įgavau storesnę odą ir supratau, kad aš ne auksas ir visiems neįtiksiu. Juk kiekvienas žmogus turi savo nuomonę.
– Grožis yra labai plati sąvoka. Galime truputį apimti ir kitą sritį. Stiliaus pojūtis tau įgimtas ar įgytas – domiesi, skaitai literatūrą ir pasikliauji profesionalų nuomone?
– Turiu prisipažinti, kad mokykloje nebuvau stiliaus ikona. Man buvo svarbu, kad drabužiai būtų švarūs, tvarkingi. Bet viskas pasikeitė tada, kai atvažiavau gyventi ir studijuoti į Vilnių.
Kadangi esu iš Panevėžio, čia atvažiavusi pamačiau, kokie žmonės Vilniuje yra laisvi. Per tą laiką, kai gyvenu Vilniuje, įsitikinau, kad tokiame konkurencingame pasaulyje privalau išsiskirti apranga. Ir ta kelionė iki tokio stiliaus, kokį turiu dabar, tikrai buvo nelengva.
