Apie svilusius padus
Apniukusios lietuviško rudens dienos R. Berankiui dar trumpesnės – pirmoji Lietuvos raketė skaičiuoja kiekvieną iš jų, nes netrukus reikės vėl atsisveikinti su artimaisiais ir namais.
„Atostogoms turiu devynias dienas, o trys iš jų jau kažkur ištirpo. Per likusias planuoju „labai daug“ nuveikti“, – ironizuodamas galvą kraipė tenisininkas.
Gruodį jo laukia mėnesio trukmės treniruočių stovykla Kenijoje, kurios metu 69 vietą ATP reitinge užimantis žaidėjas bandys įkrauti baterijas ateinančiam sezonui.
Privačioje bazėje greta Indijos vandenyno pakrantės, priklausančioje lietuvio treneriui iš Vokietijos Dirkui Hordorffui, kartu su R. Berankiu plušės po traumų virtinės atsigauti mėginantis serbas Janko Tipsarevičius ir dar du kol kas neįvardinti tenisininkai.
Nors daug laiko atsipalaiduoti prieš kelionę į Keniją R. Berankis neturi, jo galėjo būti dar mažiau, jei ne triumfas „Challenger“ serijos turnyre Italijoje – penktasis toks per vilniečio karjerą.
Jeigu iškovoti titulo ir, kas dar svarbiau pačiam žaidėjui, 90 reitingo taškų nebūtų pavykę, R. Berankis buvo pasiryžęs startuoti dar mažiausiai viename analogiškame turnyre Italijoje. Dėl to, jog žūtbūt norėjo pakilti ATP reitinge tiek, kad jaustųsi ramus dėl vietos kitų metų atvirojo Australijos čempionato pagrindinėse varžybose.
„Kūnas buvo jau ties riba, ypač kairė koja – Achilo sausgyslė pradėjo „klibėti“. Dabar su gydytojais ją „remontuoju“. Bet sezono galas buvo slidus, degė pernai Italijoje iškovoti taškai. Galima sakyti, svilo padai. Todėl būčiau spaudęs iki galo, kad tik patekčiau į Australijos čempionatą pagrindinį turnyrą, nes yra didžiulis skirtumas pradėti nuo kvalifikacijos. O kai laimėjau turnyrą, treneriams pasakiau: basta! (išvertus iš italų kalbos – gana). Nebenorėjau niekur važiuoti, nes jau tikrai reikėjo poilsio“, – aiškino R. Berankis.
Apie du veidus
Pergalė turnyre ir kartu padėtas pamatas kito sezono startui R. Berankiui gerokai praskaidrino nuotaiką.
Pasibaigusį sezoną jis pavadino stabiliausiu ir geriausiu per savo karjerą, nors iki asmeninio rekordo ATP reitinge (67 vietos) dar šiek tiek trūksta. Ir R. Berankio žaidimą apimdavo tai potvyniai, tai atoslūgiai.
„Antrus metus iš eilės pavyko pabaigti pergale, o man taip būna retai. Viskas prasidėjo visai neblogai, paskui, kaip visada, koją pakišo grunto sezonas. Perėjus ant „greitų“ dangų vėl sekėsi gerai iki rugsėjo vidurio – tuomet forma smuko žemyn. Ir galiausiai pabaigti sezoną pavyko sėkmingai“, – mintimis sezono chronologinę seką perbėgo R. Berankis.
Jo gerbėjams buvo smalsu, kaip tenisininkas vertina savo žaidimo silpnąsias puses, pavyzdžiui, prastą galimybių laimėti varžovo padavimus realizaciją.
Lietuvos rinktinės lyderis prisipažino, kad ir pats dėl to suka galvą.
„Kartais pasižiūriu mačo statistiką – tik vienas išnaudotas breakpoint'as iš trylikos. Tada susimąstau, kam dvi valandas reikėjo plūktis aikštėje, jei viską išspręsti buvo galima žymiai paprasčiau. Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Gal tokioje situacijoje varžovas ima labiau rizikuoti, o aš – atvirkščiai. Šiaip ar taip, ties tuo klausimu dirbame“, – patikino buvęs Remigijaus Balžeko auklėtinis.
Nesigina R. Berankis ir pastabų, kad galynėdamasis su ATP reitingo aukštumose įsitvirtinusiais žaidėjais demonstruoja kokybiškesnį tenisą nei susitikęs antro ar trečio šimtuko atstovą.
„Peržiūrėjau įrašus, kaip kovojau su Andy Murray ir paskui – su kažkokiu Čiongu (spalį R. Berankis netikėtai nusileido 464 vietą ATP reitinge užimančiam kinui Zhangui Zhizhenui – DELFI). Negaliu pasakyti, kodėl, bet skirtumas tikrai yra. O aikštėje aš nejaučiu, kad žaidžiu kitaip. Vėlgi, dirbame ir ties šiuo klausimu“, – sakė sportininkas.
Užtat vieną išvadą R. Berankis jau padarė, ir ji liečia Deviso taurės varžybas.
Tenisininkas įvertino, kad po kiekvienos išvykos su Lietuvos rinktine krenta į duobę ir vieną ar du artimiausius turnyrus paleidžia vėjais. Todėl jis žada ateityje po Deviso taurės mačų bent savaitę skirti treniruotėms, nebebandydamas iškart mestis į varžybas.
Apie pagundas
Iš gerbėjų pulko atskriejo ir sunkesni klausimai, po kurių R. Berankiui reikėjo ilgiau laužyti galvą.
„Šviesus“, – paklaustas, koks alus patinka labiausiai, ir ilgokai pasvarstęs, galiausiai pasirinko tenisininkas.
Bet jo žaidėjas paragauja retai. O į diskoteką jis prisipažino užsukantis tris ar keturis kartus per metus.
„Daug aplinkybių turi sutapti: ir sportui neturi kliudyti, ir chebra gera, ir nuotaika tinkama. Nes kai jau eini, tai ir atsipalaiduoti reikia. Retsykiais tokių progų pasitaiko“, – šypsojosi R. Berankis, patikinęs, kad tarp minėtos chebros vakarėlių liūto iš Latvijos Ernesto Gulbio nebūna – esą traukti prasiblaškyti su juo būtų per daug rizikinga.
Tuo metu azartinių lošimų vilniečio silpnybių sąraše nėra. Pakako pirmo apsilankymo kazino, kuris kartu buvo ir paskutinis.
„Nuėjau ten pernai: nepatiko. Pralošiau porą šimtų ir su sunkiu akmeniu pakilau nuo stalo“, – prisiminęs juokėsi geriausias Lietuvos tenisininkas, didžiąją dalį savo kortuose uždirbtų pinigų, kurie lieka padengus kelionių ir kitas sąskaitas, kaupiantis banke.
Laisvalaikiu jis mėgsta užmesti akį į kitų sporto šakų varžybų transliacijas ar paskaitinėti naujienas, bet savęs rimtu fanatiku nelaiko.
„Tiesiog domiuosi viskuo po truputį, bet niekuo labai atidžiai. Ne taip, kaip Laurynas Grigelis, kuris ir futbolu, ir krepšiniu daugiau nei tenisu domisi. Nemeluoju“, – bendražygį šalies rinktinėje per dantį traukė R. Berankis.
O paklaustas, kas teniso aikštynuose labiausiai traukia akį per dailiosios lyties varžybas, vaikinas mojo ranka.
„Man Marija Kirilenka patinka, bet ji dabar vaiką pagimdė“, – išsisuko R. Berankis.
Galiausiai patenkinęs visą smalsuolių žingeidumą, žaidėjas išskubėjo namo. Jau po savaitės jis turės užmiršti ir diskotekas, ir draugus, ir M. Kirilenką – Kenijoje laukia vien juodas darbas, kurstomas naujo sezono vilčių.
