Favoričių siaubas
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tikra sensacija. Tik sensacijos paprastai nesikartoja keturis sykius iš eilės.
Būtent tiek pergalių prieš buvusią pirmą planetos raketę Caroline Wozniacki mažiau nei per metus iškovojo latvė J. Ostapenko.
19-metė iš Rygos „Roland Garros“ turnyro ketvirtfinalyje šokiravo Danijos gražuolę, kuriai likimas Prancūzijoje, regis, pats grindė tiesų kelią atgal į blėstančią šlovę.
Nei pirmagimio besilaukiančios Serenos Williams, nei dėl diskvalifikacijos prarastą laiką besivejančios Marijos Šarapovos, nei jau pirmame rate suklupusios dabartinės WTA reitingo lyderės Angelique Kerber – šiemet Prancūzijos atvirojo čempionato moterų varžybose trūksta žvaigždžių spindesio.
Bet ne akinančių aukščiausio lygio teniso blyksnių. O ryškiausius jų kol kas publikai dovanoja J. Ostapenko.
47-ą vietą WTA rikiuotėje užimanti žaidėja sudorojo C. Wozniacki (WTA-12) 4:6, 6:2, 6:2 ir tapo pirmąja Latvijos tenisininke, iškopusia į „Grand Slam“ serijos turnyro pusfinalį.
„Tai buvo pagrindinė dienos naujiena Latvijoje. Net tiems, kurie visiškai nesidomi sportu“, – DELFI pasakojo U. Strautmanis.
O pasidomėti J. Ostapenko tikrai verta – ši mergina žaidžia taip, tarsi jūra jai būtų iki kelių.
Lyg E. Gulbis su kasa
Regis, latvė nešvaisto laiko kopdama karjeros laiptais, o švilpia aukštyn greitaeigiu liftu.
2014-aisiais ji laimėjo Vimbldono pirmenybių jaunių varžybas ir pasauliniame ITF reitinge tarp bendraamžių buvo pakilusi į antrą vietą. Prieš dvejus metus J. Ostapenko perėjo į profesionalų tenisą ir, nors dar nelaimėjo nė vieno svaraus titulo, jau spėjo sužaisti trijų prestižinių turnyrų Kvebeke, Dohoje ir Čarlstone finaluose.
Tenisu J. Ostapenko sudomino trenere dirbanti jos motina Jelena Jakovleva, kuomet dukrai buvo penkeri.
Sportas nesvetimas ir žaidėjos tėvui Jevgenijui Ostapenkai – ne apie dviratuką dainuojančiam Lietuvos atlikėjui, o buvusiam futbolininkui, praeityje gynusiam ir Zaporožės „Metalurg“ (Ukraina) klubo vartus.
Motina iki šiol treniruoja J. Ostapenko, bet dabar jos komandoje yra ir buvusi teniso profesionalė iš Ispanijos Anabel Medina Garrigues, kuriai tenka dalis nuopelnų dėl galingo latvės žaidimo šiame grunto sezone.
Vis dėlto pirmiausia J. Ostapenko – latviško teniso produktas, kadangi ji iki šiol dar nebuvo ilgesniam laikui išvykusi gyventi į užsienį.
Pasak Latvijos žurnalistų, J. Ostapenko gyslomis teka ir ukrainietiško, ir žydiško kraujo, kuris kovos įkarštyje neretai prasiveržia į paviršių nesutramdomų emocijų vulkanu.
Pernai Oklande (Naujoji Zelandija) beviltiškoje situacijoje bandydama atremti smūgį latvė taip šveitė savo raketę, kad ši kliudė kamuoliukus padavinėjantį vaiką.
Prieš J. Ostapenko tąsyk žaidusi britė Naomi Broady užsipuolė savo varžovę, kaltindama neetišku elgesiu ir ragindama ją diskvalifikuoti. Tautietei tąsyk viešai antrino ir geriausias planetos tenisininkas Andy Murray. J. Ostapenko pasiteisino, jog raketė jai iš rankos išslydo netyčia.
Jelena Ostapenko throws her racquet, which hits a ballboy https://t.co/e6E0hvhycx pic.twitter.com/exi2h1zWxA— nzherald (@nzherald) January 6, 2016
Kaip ten bebūtų, tenisininkė turi šį tą bendro su impulsyviuoju rakečių naikintoju Ernestu Gulbiu.
„Pažįstu Ernestą – kartais pasikalbame, jis man duoda vieną kitą patarimą“, – apie garsiausią Latvijos tenisininką yra sakiusi mergina, vaikystėje septynerius metus lankiusi pramoginius šokius.
Geriausių penketą prognozuoja greičiau nei po metų
Bet kol kas rygietę garsina ne emocijų audros ir ne E. Gulbiui būdingas aštrus liežuvis, o dar aštresni smūgiai.
Ne veltui ji lyginama su devynis „Grand Slam“ turnyrus praėjusio amžiaus pabaigoje laimėjusia serbų kilmės JAV atstove Monika Seleš.
Antradienį ketvirtfinalyje J. Ostapenko smūgiavo taip, kad C. Wozniacki galėjo ištrykšti nevilties ašaros.
„Ji nesitaiko į aikštės kampus – ji taikosi į linijas. Jos smūgius labai sunku teisingai „perskaityti“ ir nuspėti kamuoliuko skriejimo kryptį. Todėl taip sudėtinga suspėti atremti smūgį. Galėjau laimėti nebent tuo atveju, jei būtų labiau vėjuota. Vis dėlto ji tiesiog žaidė geriau“, – po mačo galvą nulenkė septyneriais metais vyresnė danė.
Teenage Dream.
Ostapenko makes first Major SF ousting Wozniacki 4-6 6-2 6-2.#RG17 pic.twitter.com/fg8QUD0NK8
— Roland-Garros (@rolandgarros) June 6, 2017
Prieš tai Paryžiuje tą patį paeiliui teko padaryti amerikietei Louisai Chirico (WTA-128), puertorikietei Monica Puig (WTA-41), ukrainietei Lesijai Curenko (WTA-42) ir australei Samanthai Stosur (WTA-22).
J. Ostapenko „Roland Garros“ nežaidė itin stabiliai ir pralaimėjo tris setus. Bet agresyvus atakuojantis jos tenisas neatsiejamas nuo nuolatinės rizikos.
„Tai – jos firminis žaidimo stilius. Jelena taip žaidžia visada“, – DELFI sakė Latvijos teniso sąjungos (LTS) generalinis sekretorius Karlis Lejniekis.
Ir kai J. Ostapenko drąsiai mosteli rakete, siųsdama kamuoliuką į šoną, latviai tiki, kad jis nusileis aikštelėje.
Pasak U. Strautmanio, Latvijos teniso specialistai prieš Prancūzijos atvirąjį čempionatą pranašiškai juokavo, jog vykti į Paryžių anksčiau pusfinalio neapsimoka – J. Ostapenko vis tiek bus jame.
Ir dabar latvė turi auksinę progą savo šalies teniso istorijoje atversti naują lapą. „Grand Slam“ serijos turnyro pusfinalyje prieš tai jau buvo žaidęs E. Gulbis – tarp keturių geriausių jis iškopė prieš trejus metus toje pačioje Prancūzijoje. Savo ruožtu, J. Ostapenko – jauniausia „Roland Garros“ pusfinalio dalyvė nuo 2007 metų, kai į viršūnę kilo paauglė iš Serbijos Ana Ivanovič.
Svarbiausią gyvenimo mačą J. Ostapenko ketvirtadienį žais per savo 20-ą gimtadienį. Prieš ją stos kita sukaktuvininkė – šveicarė Timea Bacsinszky (WTA-31), ant kurios torto degs 28 žvakutės.
Dvikova prasidės 16 val. Lietuvos laiku. Kitame pusfinalyje galynėsis čekė Karolina Pilškova (WTA-3) ir rumunė Simona Halep (WTA-4).
– Kaip Latvija reagavo į savo atstovės pergalę „Roland Garros“ ketvirtfinalyje? – DELFI paklausė LTS generalinio sekretoriaus K. Lejniekio.
– Kiekviename bare ir kavinėje, kur rodomas „Eurosport“ kanalas, žmonės žiūrėjo Jelenos mačą. Ažiotažas buvo didelis. Tai – fantastiškas pasiekimas, aš nepaprastai džiaugiuosi dėl Jelenos. Be to, mano nuomone, ties pusfinalio barjeru ji neturėtų sustoti. Jeigu toliau žais taip, kaip paskutiniame sete prieš C. Wozniacki, Jelena gali nugalėti bet ką. Nematau variantų, kaip kas nors pajėgtų pasipriešinti tokiam tenisui. Kaip sakė ir pati Jelena, viskas priklauso tik nuo jos.
– Ar J. Ostapenko dabar – populiariausia mergina Latvijoje?
– Manau, prireiks laiko, kad žmonės suprastų ir įvertintų, ką ji pasiekė. Šiuo metu Jelenos veidas – visuose laikraščiuose ir žinių laidose, bet po savaitės ar dviejų matysime, ar susidomėjimas neatslūgs. Kol kas jai dėl to sukti galvos neverta – visos mintys turi būti skirtos pusfinaliui.
Maloniausia man tai, kad Jelena visą savo gyvenimą treniravosi Latvijoje. Labai gerai pažįstu jos mamą, kuri išmokė Jeleną žaisti tenisą. Nuostabu, kad ir Baltijos šalyse galime išauginti aukščiausio lygio žaidėją.
– Kaip apibūdintumėte J. Ostapenko charakterį ir asmenybę?
– Kaip žmogus, ji labai ambicinga ir mėgsta varžytis. Žinoma, kartais tai jai nepadeda aikštėje. Bet bėgant metams ji taps ramesnė, išmoks kontroliuoti emocijas. Kita vertus, puiku, kad Jelena tiek jų turi – manau, jos stumia žaidėją į priekį. Spėčiau, kad jei ne šiais, tai kitais metais ji turėtų pakilti į geriausių tenisininkių penketą.
– Ar visi jaunieji Latvijos tenisininkai kopijuoja E. Gulbį ir yra sunkiai suvaldomi?
– Ne, tai priklauso nuo konkrečios asmenybės (juokiasi – DELFI). Žinoma, Ernestas daugeliui yra pavyzdys. Bet vaikams reikėtų išmokti kontroliuoti savo temperamentą, kad jis nevirstų problema.
– Latvija taip pat turi 19-ą vietą WTA reitinge užimančią Anastasiją Sevastovą. Su tokiomis pajėgomis tikitės pakilti į Federacijų taurės pasaulio elito grupę?
– Tai – visiškai įmanoma. Bandysime tai padaryti kitais metais. Jei atvirai, tikėjomės jau šiemet, bet neatvyko A. Sevastova. Tai nereiškia, kad ji nenori atstovauti Latvijos rinktinei ar kad federacija jos nenori. Buvo dar viena suinteresuota šalis, apie kurią verčiau daug nekalbėsiu. Bet kitame sezone mėginsime suburti į komandą tiek J. Ostapenko, tiek A. Sevastovą.
– Latvija ir Lietuva turėjo panašias startines pozicijas vystant tenisą. Kaip paaiškintumėte, kodėl jums pavyko pasiekti daugiau nei kaimynams?
– Aš taip nesakyčiau. Moterų tenisas Lietuvoje dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus, bet turite ir Ričardą Berankį, ir Lauryną Grigelį. Tiesiog mums šiuo metu labiau sekasi, iškyla tai vienas, tai kitas naujas talentas.
Latviai galėtų klausti: šalys – labai panašios, kodėl tuomet Lietuvos krepšinis pranašesnis visa galva? Taip jau yra. Tam, kad tenise atsirastų žvaigždutė, tam, kad ji virstų puikiu žaidėju, turi sutapti labai daug aplinkybių. Reikia ir paprasčiausios sėkmės. Mums sekasi, bet tai nereiškia, kad Latvijos teniso sistema yra geresnė nei Lietuvoje. Sakyčiau, latvių, lietuvių ir estų situacijos iš esmės yra vienodos.
– Šiemet prasidės 9 mln. eurų kainuosianti pagrindinės šalies teniso bazės Jūrmaloje rekonstrukcija. Kitaip nei Lietuvoje, kur beveik visos teniso arenos yra privačios, šis aikštynas vis dar priklauso valstybei.
– Šiais laikais tenisas dažniausiai remiasi privačiais investuotojais. Bet jeigu norime pasirūpinti potencialiais talentais, mums reikia bazės, kurioje federacija galėtų tvarkytis savo nuožiūra. Tik tokiame objekte galima įdiegti sistemą, maksimaliai pritaikytą prie esamų poreikių. Deja, Jūrmaloje mes dar nesame vieninteliai šeimininkai.
