„Vyrai kovėsi kaip liūtai ir treneriai darė viską – bandė įvairius variantus, bet šiandien prancūzai buvo mikroskopiškai geresni“, – mano R. Endrijaitis, kadaise daug metų treniravęs rinktinės trenerį Joną Kazlauską.
Nors ir nesiilsėję bei mažai miegoję, prancūzai labiausiai suspindo ketvirtame kėlinyje, prieš kurį turėjo 7 taškų deficitą. Lietuvių varžovus tempė NBA puikiai rungtyniaujantys Borisas Diaw ir Nicolas Batumas. Pirmasis per paskutinį ketvirtį surinko 10 iš savo 15-os taškų, antrasis smaginosi visų rungtynių metu ir pelnė 27 taškus.
„Komanda buvo gerai paruošta, kovėsi iš visų jėgų. Antroje mačo dalyje, kai krito metimai iš toliau, prancūzai turėjo išsiplėsti – čia atsirado galimybės ir Jonui Valančiūnui. Bet prancūzai turi dvi ryškias žvaigždes – B. Diawą ir N. Batumą. Pas mus išsiskyrė J. Valančiūnas. Kad ir kaip treneriai ir žaidėjai dirba, bet žvaigždės turi didelę reikšmę. Jie turi daugiau gabumų, galimybių, fizinių jėgų – tai ir lėmė rungtynių baigtį“, – įsitikinęs R. Endrijaitis.
Panašios nuomonės laikosi ir M. Paulauskas, kurio manymu kova dėl trečios vietos buvo verta finalo, o lietuviai, nors ir pralaimėjo, sužaidė geriausias čempionato rungtynes.
„Mums tik pabaigoje pritrūko sportinės sėkmės. Kai prancūzai pabėgo tais šešiais taškais, tai jau buvo didelė persvara. Prancūzai pagavo momentą ir pabėgo. Vyrai atidavė viską – aš manau, kad tai geriausios lietuvių rungtynės turnyre. Prancūzai turėjo du lyderius, pas mus tokių nebuvo“, – pripažįsta M. Paulauskas.
Viso čempionato metu idealiai veikusi lietuvių gynyba prancūzams leido įmesti tiek, kiek sugebėjo tik JAV krepšininkai. Prancūzai fantastiškai metė ir dvitaškius – 67,6 proc. taiklumu.
„Galbūt pritrūko jėgų mūsiškiams, nes trečiame kėlinyje jau buvome užvaldę situaciją ir taktiškai ir psichologiškai. Atrodė, kad prancūzai nuleido sparnus, bet jie ypatingai susikaupę išėjo į ketvirtą kėlinį. Mums pritrūko atakuojančių žaidėjų, galinčių įmesti iš toliau“, – kalba M. Paulauskas.
Nors daug kas ir pabrėžia tai, kad prancūzai į čempionatą atvyko nukraujavę ir be aiškaus lyderio Tony Parkerio, R. Endrijaičiui jų žaidimas paliko dar geresnį įspūdį, nei kad su NBA čempionu.
„Prancūzai be T. Parkerio žaidžia įdomesnį ir galingesnį krepšinį. Parkeris kamuolį labai ilgai laiko savo rankose – jis sudarydavo situaciją arba pats mesdavo. Dabar jie žaidė komandiškai, kamuolys laisvai vaikščiojo, buvo atliekami geri perdavimai. Jie turi labai gerą gynėją Th. Heurtelį – su ispanais jis padarė koncertą“, – pasikeitusį prancūzų žaidimą giria krepšinio specialistas.
Abu specialistai pasidžiaugė ir Ado Juškevičiaus žaidimu bei progresu viso čempionato metu. Jų manymu, jis išsikovojo vietą rinktinėje ir ateityje turėtų labai pagelbėti žaisdamas su Mantu Kalniečiu.
Atskirų R. Endrijaičio ir M. Paulausko pagyrų nusipelnė ir J. Kazlauskas.
„Komanda buvo paruošta gerai, bet kamuolys apvalus. Turime džiaugtis, kad turime tokią komandą. Skaudu, kad pralošėme, bet reikia didžiuotis savo vyrais. Kaip krepšinio veteranas ir treneris, galiu didžiuotis tuo, ką mačiau. J. Kazlauskas atlaikė milžinišką, žiaurų krūvį, tai nėra lengva. Jis atlaikė ir kovėsi iki galo“, – teigia R. Endrijaitis.
„Šis rezultatas – didelis J. Kazlausko ir trenerių kolektyvo nuopelnas. Jie sugebėjo per trumpą laiką šią komandą paversti tokia stipria ir patekti į ketvirtuką, kas yra svajonė daugeliui komandų. Aišku, norėjosi jau medalio, bet turime pagerbti vyrus ir nulenkti jiems galvas pirmadienį“, – antrino ir M. Paulauskas.
