Bluostą sudėjo penktą ryto
Tris kėlinius Borisas Diaw sunkiai judėjo po aikštę, bet atėjus lemiamai žaidimo atkarpai nusipurtė snaudulį ir, radęs naujų jėgų, vieną po kito svaidė taiklius metimus kartais nė nematydamas Lietuvos rinktinės krepšio.
Per ketvirtą kėlinį NBA čempionas iš San Antonijaus „Spurs“ klubo pelnė 10 taškų, o iš viso per 33 žaidimo minutes jų surinko 15-a. Tarsi sekinančio mūšio su Serbija prieš keliolika valandų nė nebūtų buvę.
Penktadienį pusfinalyje 18 taškų deficito vos nesunaikinę prancūzai „Palacio de los Deportes“ areną paliko jau po vidurnakčio ir praėjus mažiau nei parai bandė iš naujo: šįkart rungtynių dėl bronzos paskutiniame ketvirtyje jie buvo apdovanoti sėkme.
„Po pusfinalio ilgai negalėjome užmigti. Man pavyko tik apie penktą ryto. Buvome labai pavargę ir, kitaip nei lietuviai, neturėjome laiko pailsėti. Beliko kovoti, nes medalio jautėmės nusipelnę. Puiku, kad jį gavome“, – džiūgavo vidurio puolėjas Rudy Gobertas.
Jaučiasi stoję į ispanų vietą
Be Manto Kalniečio į geriausių ekipų ketvertą nukeliavę lietuviai taip pat gali jaustis verti apdovanojimų, bet Prancūzijos rinktinė į Ispaniją atvyko nukraujavusi dar stipriau.
Jei prieš metus triuškinti Lietuvą Europos čempionato finale padėjo T. Parkeris, Alexis Ajinca ir Nando De Colo, pasaulio pirmenybėse nebuvo nė vieno iš jų. Kaip ir Rony Turiafo, Kevino Seraphino ar, jau tradiciškai, Joakimo Noah.
„Raginau Tony žaisti čempionate, bet puikiai suprantu jo norą pailsėti. Nemanau, kad be jo mes buvome tarp pretendentų laimėti medalius. Nors tokį tikslą patys ir turėjome. Tai – mūsų laikas. Anksčiau dominavo ispanų karta, o dabar apdovanojimus renka mūsiškė. Tiesą sakant, net trys mūsų krepšininkų kartos, kurios yra šioje komandoje, ir tai mane verčia jaustis senuku“, – šypsojosi 32-ejų B. Diaw.
„Žmonės galvojo: jie neturi Tony, neturi Joakimo, jiems reikia tiesiog pasistengti nepadaryti gėdos. Bet mes vieni kitais tikėjome, buvome vieningi ir pelnėme medalį“, – saviškius gyrė R. Gobertas.
„Mums trūko svarbių žaidėjų, bet komandos viduje santykius tarp lyderių Nicolas Batumo ir B. Diaw bei jaunimo pavyko sureguliuoti taip, kad pasirodėme puikiai. Dabar visi mato – Prancūzijos komanda egzistuoja net be T. Parkerio“, – pridūrė ekipos strategas Vincentas Collet.
Namuose nori aukso
Ryškiausia Prancūzijos krepšinio žvaigždė turėtų sugrįžti į nacionalinę komandą kitais metais, kuomet ši ekipa gins namų sienas Europos pirmenybėse. Būtent į Prancūziją dėl neramumų Ukrainoje nuspręsta perkelti finalinę 2015-ųjų turnyro dalį.
Rinktinės atstovai atviri: savoje žemėje jie privalės grumtis tik dėl aukso. Nors geriau nei kas kitas žino, kuo tokie lūkesčiai prieš kelias dienas baigėsi Ispanijos rinktinei – juk patys ją pasaulio čempionato ketvirtfinalyje išmetė iš kovos dėl medalių.
„Ispanų pavyzdys tik įrodo, kaip sunku laimėti žaidžiant namuose. O mes tokį tikslą turime“, – sakė V. Collet.
„Kitais metais Prancūzijoje mes kovosime dėl čempionų vardų. Ar aš pažadu auksą? Na, mes dėl jo kovosime, nes visi to iš mūsų lauks. Bet lengva tikrai nebus“, – apsidraudė R. Gobertas.
Primename, kad planetos pirmenybės finišuos sekmadienį finalu tarp nugalėtojų titulą ginančios JAV ir Serbijos komandų.
