Lietuviai tragiškai pradėjo rungtynes ir po dviejų kėlinių atsiliko net 19 taškų skirtumu – 28:47. Tačiau per pertrauką išklausę Jono Kazlausko ir į rūbinę atskubėjusio Arvydo Sabonio patarimų jie trečio kėlinio pradžioje spurtavo 10:0 ir grįžo į kovą dėl pergalės.
Lemiamame ketvirtyje daugiausiai Renaldo Seibučio pastangomis komandas kelis kartus skyrė vos 3 taškai (52:55, 59:62), bet australai atsilaikė ir šventė pergalę 82:75 bei nustūmė Lietuvą į trečią turnyro lentelės vietą.
„Pirma rungtynių pusė buvo turbūt blogiausia šį sezoną. Mes visiškai praradome koncentraciją, pridarėme labai daug klaidų. Aišku, kai per pirmą pusę padarai 14 klaidų, o iš viso 22, ir kai dar pralaimi kovą dėl atšokusių kamuolių, yra sunku kažką padaryti. Ir metimai mūsų buvo neparuošti. Apskritai, buvome šoko būsenos. Reikėjo ieškoti visiškai kitų kelių, kaip grąžinti komandą atgal.
Gerai, kad antroje rungtynių pusėje grįžome atgal, bet kažkiek pritrūko didesnio susikaupimo, didesnės koncentracijos. Pritrūko sėkmės pataikyti iš po krepšio. Dėl viso to pralaimėjome rungtynes. Tikėtis, kad tiek pralaimint atsilošime, yra kvaila. Mes turime savyje surasti jėgų žaisti užtikrintai nuo pat pradžių“, – po rungtynių teigė J. Kazlauskas.
– Ką vyrams sakėte per pertrauką?, – žurnalistai po mačo paklausė trenerio.
– Gal geriau šį kartą tai tegul lieka viduje.
– Kodėl rinktinė tik trečiame kėlinyje pradeda žaisti taip, kaip gali?
– Na, nevisiškai taip. Matote, šiandien turėjome labai daug problemų su įžaidėjo pozicija. Kol ten nepastatėme R. Seibučio – niekas nesusitvarkė. Ir tai nėra jo pozicija. Kartais aš prisimenu ankstesnius metus, kai paskelbi dvyliktuką ir kažkas būna nepatenkintas komanda. Pas jus puslapiuose sako, kaip buvo gerai pasiruošęs, kaip galėjau gerai žaisti ir kiek galėjau duoti naudos ir koks treneris neteisus manęs neimdamas. O kai ateina pasaulio čempionatas ar kitos svarbios rungtynės, matome, kad ne viskas pasiseka.
Aš tą suprantu – jie jauni vaikinai. Tik norisi, kad tai būti abipusiai. Treneris tau atiduoda žinias ir viską ir stengiasi padėti. Treneriui bus kuo geriau, kuo tu geriau žaisti. Taigi norėtųsi savikritiškumo ir situacijos įvertinimo.
Iš kitos pusės aš sakiau, kad mūsų jauni žaidėjai, dabar jau dideli žaidėjai, dar nėra stabilūs. Tikrai šiandien daugiau tikėjomės iš abiejų mūsų jaunų žaidėjų, ypač kovojant dėl „lentos“, padedant gynyboje. Šiandien mums jų kažkiek trūko. Todėl rotacija buvo labai didelė.
Aišku, komanda buvo šoko būsenos, kai prarado tiek kamuolių. Paskui mes sustojome ir tos pagalbos buvo galima sulaukti. Deja, bet jos nebuvo.
– Kaip vertinate teisėjų darbą?
– Aš jau vakar sakiau – nekritikuosiu teisėjų darbo. Nenoriu nieko užsitraukti, viskas plinta internete. Pažiūrėkite, iš kur teisėjai – gal savo šalyje jie toleruoja tą krepšinį, kur kartais nesupranti, kas vyksta.
– Ar faktas, kad Europos teisėjai retai teisėjauja Europos komandims, netrukdo?
– Man ne kartą teko būti Australijoje – jie žaidžia tokį krepšinį. Aš tai vadinu krepšiniu-regbiu. Jiems tai paranku. Ypač mūsų jauniems įžaidėjams, kurie dar neįsibėgėję. Mums trūksta Manto Kalniečio ramybės ir to, ką jis gali padaryti.
– Galbūt pralaimėjimas nėra pati blogiausia išeitis šioje grupėje?
– Aš niekada negalvoju, kad pralaimėjimas yra gerai. Tik žinau, kad tai reikia vyriškai išgyventi. Reikia padaryti analizę, reikia nuteikti kitoms rungtynėms – tai padaryti po pralaimėjimo nėra lengva. Negalvoju, kad rytoj laukia lengvos rungtynės. Reikia į ateitį žvelgti optimistiškiau.
Sekite mūsų naujienas Facebooke.
