14,1 taško, 5,6 rezultatyvaus perdavimo ir 3,4 atkovoto kamuolio – tokiais vidurkiais 2004-ųjų žaidynėse sužibėjo tuomet 28-erių metų Šarūnas Jasikevičius, netgi atvedęs Lietuvos rinktinę į istorinę pergalę prieš JAV žvaigždyną.
Tuomet 192 cm ūgio gynėjas į iš NBA žaidėjų sudarytos komandos krepšį sumetė net 28 taškus, o lietuviai šventė pergalę 94:90.
Nors M. Kalnietis šiemet dar neturėjo galimybės pasigalynėti su amerikiečiais, bet įžaidėjas daro viską, kad ši akistata įvyktų tik olimpinių žaidynių finale. Ir Lietuvos komanda kol kas užtikrintai žygiuoja šio tikslo link.
82:76 įveikti šeimininkai brazilai, 89:80 įrodytas pranašumas prieš Nigeriją ir 81:73 palaužta Argentina. Jono Kazlausko auklėtiniams trūksta tik vienos pergalės, kad užsitikrintų pirmą vietą B grupėje, o tai leistų JAV rinktinės išvengti tiek ketvirtfinalyje, tiek pusfinalyje.
Didžiausią indėlį į šias pergales kol kas įnešė M. Kalnietis. Komandos varikliukas per tris mačus vidutiniškai renka net 24,3 naudingumo balo ir pagal šį statistinį rodiklį yra nepralenkiamas. Jam už nugaros rikiuojasi australai Matthew Dellavedova (24) ir Andrew Bogutas (23).
18 taškų vidurkis 195 cm ūgio lietuviui rezultatyviausiųjų sąraše leidžia dalintis septintąja su JAV lyderiu Carmelo Anthony, o pagal rezultatyvius perdavimus, kurių atlieka net po 9, Mantas nusileidžia tik NBA čempionui M. Dellavedovai (11,3).
„Stabiliausiai žaidžia Kalnietis, tik kad reikia jam poilsio – šiek tiek per daug jis prabuvo aikštelėje“, – nenuilstančiam krepšininkui pagyrų negailėjo ir J. Kazlauskas.
M. Kalnietis aikštelėje tikrai atiduoda daug jėgų – prieš Braziliją ant parketo praleido 36, prieš Nigeriją – 31, o prieš Argentiną – 37 minutes. Daugiau už lietuvį žaidžia tik kylanti Kroatijos žvaigždė Dario Šaričius (34,6).
Nors dabar daugelis jau lenkiasi stebuklingai žaidžiančiam M. Kalniečiui, dar prieš daugiau nei pusmetį į krepšininką skriejo daugybė kritikos strėlių. Lūkesčių Kauno „Žalgiryje“ nepateisinęs gynėjas buvo pliekiamas tiek sirgalių, tiek ekspertų.
Bet visai kitokį Mantą lietuviai pamatė Milano „Emporio Armani“ ekipoje, į kurią jis persikėlė sausio pabaigoje. Vis tik ramybės gynėjas per daug neturėjo ir Italijoje – „Emporio“ naujoką ilgai tarkavo ir vietinė žiniasklaida. Bet bėgant laikui mūsiškis rado savo vietą milijonierių klube ir finalo serijoje jau džiugino puikiu žaidimu.
Italijos čempionatą madų sostinės ekipa laimėjo 4-2 prieš Emilijos Redžo „Grissin Bon“ komandą su dviem lietuviais, o M. Kalnietis buvo vienas pagrindinių pergalių kalvių. Per šešerias lemiamas rungtynes jis vidutiniškai rinko 11,5 taško, 4,5 atkovoto kamuolio ir 2,8 rezultatyvaus perdavimo.
O kiek pailsėjęs po varginančio sezono į rinktinę Mantas sugrįžo pasikeitęs – išsigydė visus anksčiau patirtų traumų padarinius ir dėl to dabar gali sirgalius džiuginti tokiu, kokio jie dar nėra matę.
„Nebuvo, kad labai savimi abejočiau, bet po ankstesnių traumų aš nebuvau atgavęs psichologinio pasitikėjimo, o būtent Italijoje aš pradėjau žaisti agresyvesnį krepšinį. Antroje sezono pusėje man pavyko išnaudoti savo stipriąsias puses – greitį, veržlumą, šuolį ir su daktarų pagalba man pavyko panaikinti visus savo skausmus ir aš pamiršau, kas yra kontakto baimė.
Manau, kad tai buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, leidęs man sezono pabaigoje demonstruoti geresnį krepšinį“, – vos tik atvykęs į Palangą pasakojo M. Kalnietis.
Lietuvos rinktinės žaidimas džiugina. Pagrindinio įžaidėjo forma džiugina. Belieka įsibėgėti Jonui Valančiūnui ir galbūt pirmą kartą istorijoje pamatysime mūsiškius olimpinio krepšinio turnyro finale?
