„Trys sekundės dangaus“ – taip vadinosi vienas Sigito Parulskio romanų.
Dangaus, iš kurio R. Meilutytė nusileido į septintą vietą taip pat per trejas sekundes. Būtent tiek Londono olimpinės čempionės ir pasaulio rekordininkės rezultatas suprastėjo per trejus pastaruosius metus.
„Visiškai ne to mes tikėjomės“, – praėjus beveik parai po nepavykusio 100 m plaukimo krūtine finalo ir aprimus R. Meilutytės ašaromis prasiveržusioms emocijoms, paguodos neieškojo J. Ruddas.
Treneris iš Didžiosios Britanijos tik dar kartą priminė praėjusių metų pabaigoje auklėtinės patirtą sunkiausią traumą gyvenime – nukritusi nuo dviračio R. Meilutytė susilaužė ranką ir prarado ne vieną brangų mėnesį gydydamasi.
Bet vien už traumos nesislėpė.
„Vis tiek reikėjo pasirodyti geriau. Neturėjome laiko pasikalbėti su Rūta, todėl nenoriu dabar išsiplėsti aiškindamas jums, kas galėjo būti blogai. Yra daug galimų paaiškinimų. Rūta jautė spaudimą dėl olimpinės čempionės statuso. Turime peržvelgti ir treniravimo planą, galbūt ten buvo klaidų. Bet reikia daugiau laiko apie tai pagalvoti, pasvarstyti, ką vertėtų keisti. Permainų tikrai reikės. Tačiau kokios jos bus – negaliu išsyk pasakyti. Pirmiau turiu išsamiai pasikalbėti su Rūta, jos salės treneriu, o tada bus galima tai daryti su jumis“, – antradienį Rio de Žaneire surengtoje specialioje spaudos konferencijoje sakė J. Ruddas.
Vieną talentingiausių šalies sportininkių treniruojantį užsienio specialistą jau spėjo užsipulti jo kolegos iš Lietuvos.
J. Ruddui prikišama, kad plaukikė per daug jėgų iššvaisto pirmoje distancijos dalyje ir nepajėgia plaukti tolygiu tempu, kad turi per daug jėgos ir per mažai ištvermės, kad apsiriboja vien 100 m nuotoliu, nors esą pravartu būtų ir startuoti dvigubai ilgesniame.
„Usainas Boltas juk nebėga 400 m tam, kad geriau sektųsi 200 m distancijoje. Mano nuomone, ilgesnė rungtis mums nėra reikalinga. Taip jau yra, kad į olimpinę programą neįtraukta kita jos rungtis – 50 m. Todėl Rūta olimpiadoje turi tik vieną šansą, bet su tuo reikia susitaikyti. 200 m jai pačiai net nepatinka. Juk ji – moteris, ji pati pasako, kur nori plaukti“, – kalbėjo treneris.
Jo manymu, po posūkio sulėtėjantis R. Meilutytės greitis nėra fizinė problema.
„Treniravimo procesas visada gali būti patobulintas, bet iš esmės aš patenkintas tuo, kaip dirbame. Ar Rūta nenustojo mėgautis plaukimu? Tai – klausimas jai pačiai. Manau, kad ne. Jai patinka varžybos, patinka treniruotės, patinka atstovauti savo šaliai. Ir man patinka su ja dirbti. Bet laikas vietoje nestovi, viskas kinta. Po Rūtos pergalių ėmė keistis visos šalies, žiniasklaidos lūkesčiai. Jie kilo ir gulė ant Rūtos pečių. Ketverius metus ji buvo viena geriausių visų sporto šakų atstovių Lietuvoje, visi ieško jos rezultatų. Su tuo nelengva gyventi“, – aiškino J. Ruddas.
„Plymouth Leander“ klubo specialistas taip pat sulaukė klausimo, ar jaučia palaikymą iš R. Meilutytės tautiečių – sporto organizacijų ir savo kolegų.
„Lietuvos tautinis olimpinis komitetas mus stipriai rėmė. Plaukimo rinktinės vyriausiasis treneris Žilvinas Ovsiukas – taip pat. Jis yra labai patyręs, išsilavinęs, išmintingas žmogus. Jei Lietuvoje yra žmogus, kurio verta klausytis kalbant apie plaukimą, kuris pakankamai kompetentingas, kad galėtų komentuoti mūsų darbą Plimute, tai – Ž. Ovsiukas. Lietuvos plaukimo federacija? Mano akyse jai taip pat atstovauja Žilvinas“, – dėstė J. Ruddas.
Britas R. Meilutytę treniruoja pastaruosius šešerius metus. Daugiašalės sutartys dėl Lietuvos plaukimo rinktinės lyderės gyvenimo ir treniruočių Plimute galiojo iki Rio de Žaneiro žaidynių. Antradienį R. Meilutytė patvirtino, kad jos ateitis nebėra apibrėžta kokiais nors galiojančiais susitarimais.
Bet pati sportininkė neslėpė palankumo savo dabartiniam treneriui ir Plimutui.
„Ačiū už pasiūlymus, bet aš laiminga ten, kur esu. Su mano komanda viskas puiku, geresnės nė negalėčiau prašyti“, – patikino R. Meilutytė, išgirdusi apie tėvynėje nuskambėjusį siūlymą palikti Didžiąją Britaniją ir keliauti į plaukimo bastioną JAV.
