Kažin, ar Lietuvos olimpinės rinktinės kineziterapeutui Kęstučiui Laurinskui po treniruotės neteko kreiptis į savo kolegas.
Neradus kitos išeities, medikas turėjo aktyviai įsitraukti į S. Pakenytės pratybas – tapti jos varžovu.
„Kęstutis atstovėjo, – prisiminusi pirmą treniruotę Rio de Žaneire, pati šypsojosi svorio kategorijos virš 78 kg dalyvė, – Paskui pasikeitė su mano treneriu (Petru Vinciūnu – DELFI). Galiausiai susiradau Bosnijos ir Hercegovinos sportininkę ir paprašiau jos pakovoti. Susitarėme, kad kartu treniruosimės ir kitą dieną. Reikia suktis iš padėties: nesisuksi – negyvensi.“
Rio de Žaneiro olimpiniame kaimelyje šiaulietė įsikūrė antradienį. Atkako anksti ryte ir vėliau visą dieną turėjo kovoti su miegu, kadangi atvykėliams rekomenduojama kuo greičiau taikytis prie naujos laiko juostos.
„Iki dešimtos vakaro pavyko išsilaikyti. Dar ginčijausi su gydytoja Alma Kajėniene, kad naktį nebeprabusiu. Kur tau. Ketvirtą ryto akys prasimerkė“, – pasakojo S. Pakenytė.
Bet jei aklimatizacijos padarinių lietuvė neišvengė, tai lietuviškos moterų dziudo mokyklos pionierės pareigos Rio de Žaneire jos, atrodo, nė kiek neslegia.
„Kas keisčiausia, jaučiuosi labai gerai. Nei kažkokių minčių, nei jaudulio. Net pati stebiuosi. Anksčiau sunkiausia ir būdavo su emocijomis susitvarkyti.
Nejaučiu kažkokios ypatingos atsakomybės. Žinau, ko čia atvažiavau, kovosiu, kaip galiu, atiduosiu visas jėgas. O kaip bus, taip. Mano didžiausias tikslas buvo patekti į žaidynes, ir jį aš pasiekiau. Kaip ir visi, norėčiau medalio, bet ar jis bus, pamatysime“, – kalbėjo dziudo imtynininkė.
Varžybų startas S. Pakenytės laukia penktadienį, 17.45 val. Lietuvos laiku. Aštuntfinalyje ji susitiks su japone Kanae Yamabe.
