Veiksmas nacionalinės komandos stovykloje prasideda iki mačo pradžios likus 2 valandoms: arenoje krepšininkams reikia būti 1 val. 30 min. prieš kamuolio išmetimą aikštės viduryje, o atvykimas nuo olimpinio kaimelio užtrunka apie pusvalandį – 10 min. pėsčiomis iki autobuso ir 20 min. važiavimo su juo.

Atvykus į areną, viskas prasideda treniruočių salėje, kuri širmos pagalba padalinta į dvi dalis: 45 minutės skiriamos abiejų komandų nariams susiteipuoti skaudamas vietas, apsirengti, atlikti apšilimą ar tiesiog pasiklausyti muzikos.

Iki mačo starto likus 45 min., visi krepšininkai susirenka į rūbinę, kur klausosi trenerio kalbos, o ant parketo išbėga pusvalandį prieš dvikovą. Iki tol parketas priklauso pasiruošimą atliekančiai šokėjų grupei.

Palaikymo komanda aplink areną buriuotis ima taip pat gerokai prieš rungtynių startą: Rio de Žaneire „Ant kalno mūrai“ skanduojančių lietuvių – bent šimtas. Ir ne visi sirgaliai atvyko kartu su Tomo Balaišio-Sėklos fanų grupele.

Į Pietų Ameriką atskrido ir pavieniui keliones susiorganizavę Lietuvos krepšinio gerbėjai – kad ir Ado Juškevičiaus pusbrolis, su draugų kompanija Rio mieste pasirodęs vos kelios valandos prieš pirmąsias rungtynes.

Bilietų kainos į visus grupių etapo mačus, nesvarbu kokios komandos juose žaidžia, yra trijų rūšių – 100, 220 ir 350 realų vertės. Brazilišką valiutą mūsų tautiečiai čia vadina tiesiog litu, nes kursas keičiant iš eurų – beveik toks pats.

Brazilija – Lietuva

Bet vietinių šios kainos tikrai neišgąsdino – nors arenoje, kuri talpina apie 16 tūkst. žiūrovų, ir buvo tuščių vietų, atmosfera buvo tiesiog stulbinanti. Ar prisimenate, kai Brazilijoje vykusiame pasaulio futbolo čempionate tribūnos tiesiog ošė nuo savo numylėtinius palaikiusių sirgalių keliamo triukšmo? Tai Rio de Žaneire situacija net krepšinyje yra identiška.

Ir visa tai, nepaisant to, kad apie krepšinį bent kažkiek išmano tik retas brazilas. Važiuojant miesto viešuoju transportu teko pasikalbėti su jaunuoliu iš pietų Brazilijos, kuris į olimpines žaidynes atvyko stebėti šios šalies futbolininkų pasirodymo. Jis su nuostaba klausėsi, kad krepšinio rinktinėje žaidžia net penki NBA žaidėjai, be to, net nežinojo, jog sekmadienio vakarą ji pralaimėjo lietuviams.

„Geras“, – tesureagavo jis.

Bet tai nė kiek nenustebino, nes brazilai tiesiog pamišę dėl futbolo, kurį patys net vadina pirmąja savo religija. Svečiams iš Lietuvos netgi kiek keistai atrodė, kai švieslentėje matydami 30 taškų deficitą žiūrovai kurtinančiu triukšmu palydėdavo taiklų metimą ar giliu atodūsiu – nesėkmingą bandymą.

Bet būtent toks brazilų palaikymas ir suteikė papildomą emocinį pliūpsnį krepšininkams, sugebėjusiems prieš Lietuvos rinktinę pakilti į lemiamą šturmą. Nors stebuklui sukurti ir pritrūko laiko, vietiniai Brazilijos ekipą išlydėjo gausiais aplodismentais.

Olimpinio krepšinio sirgaliai

Emocijų fanai nestokojo ir dramatiškai pasibaigusiame mūšyje tarp Kroatijos ir Ispanijos komandų: vietiniai tądien pasirinko sąlyginai silpnesnių kroatų pusę, negailėdami jiems palaikymo skanduočių, o ispanams – paprasčiausių šūksnių „Būūū“.

Sirgaliams Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės – tikra šventė. Juk pirmą kartą istorijoje elitiniai sportininkai iš visų pasaulio kampelių susirinko į Pietų Amerikos žemyną. Ir brazilai švenčia. O tai daryti jie tikrai moka!

Šventinei nuotaikai užgesti neleidžia net ir minutės pertraukėlės, kurių metu užverda tikros linksmybės: savo pasirodymus atlieka šokėjos, žiūrovus iš vietų išjudina populiarios šių dienų dainos ir olimpinio talismano akrobatiniai triukai.

Jeigu ant arenos parketo neišbėga nei šokėjos, nei talismanas, visų akys nukrypsta į kubą – ekrane save pamatę žiūrovai raginami mušti būgnais ar savo antrajai pusei padovanoti bučinį. O po trenerių ir žaidėjų pasitarimų vėl visas dėmesys sugrįžta krepšininkams.

Lietuvos žurnalistai krepšinio rinktinės rungtynėse

Pastarieji ramybės negauna ir nuaidėjus finaliniam teisėjo švilpukui – norėdami patekti į rūbines, jie turi praeiti „garbės kelią“ pro žurnalistus – pirmenybė pasikalbinti žaidėjus skiriama televizijoms, o vėliau ateina spaudos eilė. Lietuvos žiniasklaidai po saviškių rungtynių jau yra paskirta konkreti vieta, į kurią rinktinės atstovas spaudai Linas Kunigėlis atveda trenerį Joną Kazlauską ir kelis žaidėjus.

Po dvikovos su Brazilija mintimis dalijosi Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas, Mindaugas Kuzminskas, o paprašius pakviesti paskutinį atkulniavusį Joną Valančiūną, sulaukėme Lino pastabos: „vienas klausimas“. Visgi, nors ir trumpai, bet 24-erių centras atsakė į tris.

Norėdami kuo greičiau krepšininkų emocijas ir mintis perduoti Lietuvos skaitytojams, žurnalistai toje pačioje bendroje zonoje susėdo ant žemės (darbui yra skirtas ir specialus kambarys) ir ėmė rašyti tekstus, o J. Kazlauskas kartu su P. Jankūnu nužingsniavo į spaudos konferenciją.

Tuo pat metu likę komandos draugai nusiprausia duše, kam reikia – atliekamos medicininės procedūros ar uždedami ledo kompresai, o viską susitvarkius sėdama atgal į autobusą ir važiuojama kaupti jėgas naujoms kovoms!

Antroji – jau šiąnakt nuo 1 val. Lietuvos laiku. Mūsiškių varžove bus Nigerijos rinktinė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (64)