„Metimai skriedavo net nežiūrint į krepšį. Kai kamuolys jau būdavo paleistas iš rankų ir pakibdavo ore, aišku buvo viena – jis skros tinklelį“, - rekordinį vakarą prisimena ilgametis Šiaulių „Šiaulių“ žaidėjas.
Prie G. Pečiulionio pasiekimo 2014 m. sausį pavojingai buvo priartėjęs Marius Runkauskas. Jungtinės lygos rungtynėse Klaipėdos „Neptūno“ gynėjas mače su Minsko „Cmoki-Minsk“ pataikė 10 tritaškių iš 13.
Treneris ragindavo mesti
Tame pačiame 2000-2001 m. sezone „Šiauliai“ pademonstravo uraganinį puolimą ir pasiekė klubo rezultatyvumo rekordą. Daugiausiai taškų Lietuvos čempionate yra įmetęs tik Kauno „Žalgiris“ (146).
2001 m. kovo 31-ąją Antano Sireikos auklėtiniai net 143:82 sutrypė Marijampolės „Suvalkiją“, o G. Pečiulionis buvo vienintelis komandos žaidėjas, kuris tame susitikime taikliai atakavo iš toli. Tai buvo rezultatyviausias gynėjo ir lengvojo krašto puolėjo sezonas „Šiaulių“ ekipoje. Per mačą jis vidutiniškai rinkdavo po 15 taškų, atkovodavo 3 kamuolius, atlikdavo 3 rezultatyvius perdavimus ir krepšį iš toli atakavo 41 proc. taiklumu. Visi šie Saulės miesto klubo pasiekimai buvo vainikuoti bronzos medaliais.
„Visas rungtynes varžovai mane dengė pasikeisdami. Buvo mano diena, treneris nuolat pabrėždavo, kad jeigu komandoje yra žaidėjas, kuriam per rungtynes tą dieną gerai „eina“, tai visi jam turi sudaryti sąlygas, kad jis galėtų „išsikrauti“. Metimai skriedavo net nežiūrint į krepšį. Kai kamuolys jau būdavo paleistas iš rankų ir pakibdavo ore, aišku buvo viena – jis skros tinklelį. Mano buvo tokia duona – mesti iš toli. Pataikai – žaidi, nepataikai – sėdi ant suolo ir lauki savo šanso, kada vėl „paeis“ (šypsosi). Kalbant apie 143 taškus į „Suvalkijos“ krepšį, tai buvo diena, kai visai komandai žaidimas klostėsi lyg iš natų. Varžovas nieko negalėjo padaryti, o mums tik reikėjo mesti“, - mintimis į praeitį grįžo G. Pečiulionis.
Šešis sezonus „Šiaulių“ garbę gynęs krepšininkas atskleidė ir savo treniruočių metodiką bei perdavė linkėjimus legendinei komandos sirgalei Irenai Armalienei: „Prieš ir po treniruočių sumesdavau 500-1000 tritaškių. Pirmus sezonus praktikavausi vienas, vėliau prisijungė Donatas Slanina. Atakuodavome iš skirtingų taškų, su maksimaliu išmetimu aukščiausiam taške, o ne iš stovėsenos. Susidarydavome tokias sąlygas, kokios būna per rungtynes. Tie bronzos medaliai ir kolektyvas paliko neišdildomą įspūdį. Kaip ir komandos Mamos iš didžiosios raidės. Ji po kiekvienų rungtynių namų arenoje ateidavo, apkabindavo, paglostydavo, šokoladą duodavo. Tai komandos siela, labai pasiilgstu šios moters šypsenos po laimėtų rungtynių ir ašarų po nesėkmių. Didžiausi linkėjimai!“
Rinktinė be lyderio, bet su geru strategu
Kalbėdamas apie 2016-2017 m. „Šiaulių“ klubo galimybes, G. Pečiulionis pripažįsta, kad buvusio komandos draugo, o dabar vyriausiojo ekipos trenerio Vaido Pauliukėno laukia didžiulis iššūkis ir atsakomybė bei paminėjo, kad sugrįžti į bronzinį kelią be sirgalių paramos būtų itin sunku:
„Tai tikrai didelis iššūkis Vaidui, manau, jis tikrai supranta, kokia didelė atsakomybė jo laukia. Jeigu komandos komplektacija užsiima šio amato meistrai, sudėtis turėtų būti nebloga. Jau būtų laikas vėl grįžti į kovą dėl medalių. Juolab. kad tam sąlygos yra puikios ir komanda turi ištikimus sirgalius. Be jų bus sunku. Ačiū tiems rėmėjams, kurie negaili savo lėšų ir aukoja juos krepšiniui. Dar kartą pasikartosiu – aukoja, nes iš krepšinio jie nieko neuždirba. Šiaulių komandai linkėčiau būti komanda visomis prasmėmis. Manau, Vaidas žino, ką turiu omenyje (šypsosi).“
Kas antroje mačo pusėje atsitiko Lietuvos rinktinei mače su Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių šeimininkais brazilais, kai buvo beveik iššvaistyta 30 taškų persvara?
„Manau, aikštėje nėra tikro lyderio, kuris galėtų imtis iniciatyvos tuo momentu, kada reikia blaiviai mastyti, sustatyti visus į vietas. Tada ir pasimato visi žaidimo trūkumai. Paradoksalu, bet Lietuvos komandoje jaučiamas lyderių trūkumas, nors pas mus lyderiu gali būti beveik kiekvienas. Tais atsakingais momentais trūksta tokių lyderystės bruožų, kuriuos senais gerais laikais demonstravo Arvydas Sabons, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. Vis tik jau matosi, kad tikrasis rinktinės potencialas atsiskleidžia būtent dabar, jau prasidėjus olimpinėms žaidynėms. Treneris Jonas Kazlauskas yra savo srities ekspertas, visada prisitaiko prie esamos padėties. Toks ir turi būti rinktinės treneris – nebijantis rizikuoti“, – užbaigė G. Pečiulionis.
Artimiausias rungtynes lietuviai žais artėjančią naktį iš antradienio į trečiadienį, kuomet 1 val. nakties Lietuvos laiku susitiks su Nigerijos krepšininkais.
