Į Rio de Žaneirą ji atvyko būdama olimpine čempione, tačiau Londono sėkmės pakartoti nepavyko – finale ji liko tik septinta, užfiksavo net 3 sek. prastesnį laiką nei 2012-aisiais (1:07,32).
Auksinę karūną užsidėjo ir naująja olimpine čempione tapo 19-metė amerikietė Lilly King, sidabru pasidabino 24-erių metų Julija Jefimova iš Rusijos, o bronza atiteko kitai JAV sportininkei 25-erių metų Katie Meili (1:05,69 min.).
Be prizininkių Rūtą, kuri įveikus pusę distancijos plaukė trečia, dar aplenkė kinė Jinglin Shi (1:06,37 min.), kanadietė Rachel Nicol (1:06,68 min.) ir islandė Hrafnhildur Luthersdotti (1:07,18 min.). Už mūsiškės nugaros galutinėje rikiuotėje liko tik Jamaikos atstovė Alia Atkinson (1:08,10 min.).
„Aišku, yra daug spaudimo į olimpiadą vykstant jau esant čempionei. Tai visai kas kita nei Londone, kai buvau niekam nežinoma ir dar vaikas“, – apie įtampą kalbėjo lietuvė.
Gimtinėje jau netgi pasigirdo nuomonių, kad Lietuvos „auksinei žuvelei“ reikėtų pasvarstyti Plimutą (Didžioji Britaniją) iškeisti į JAV. Visgi R. Meilutytė į tokias kalbas su žurnalistais nesivėlė.
„Ačiū už pasiūlymą, – su šypsena klausimą sutiko Rūtelė. – Bet geresnės komandos negaliu prašyti. Visa mano komanda yra šauni ir neketinu jos artimiausiu metu keisti.“
– Ką manote apie kontroversišką Lilly King ir Julijos Jefimovos spaudos konferenciją. Ar buvo sąžininga, kad Julijai buvo leista varžytis žaidynėse? Ir ką manote apie tai, kad dopingo skandalas kelia įtampą tarp pačių sportininkių?, – žurnalistai paklausė R. Meilutytės.
– Lilly pasielgė labai drąsiai, kad vos tapusi čempione iškart prabilo ir pasakė savo nuomonę – ji kalbėjo tai, ką visi galvoja. Taip, aš irgi nemanau, kad Julija turėjo čia būti. Lygiai taip pat, kaip ir bet kuris kitas atletas, kuris buvo pagautas vartojantis dopingą, neturėtų dalyvauti olimpiadoje. Mes, švarūs sportininkai, norime, kad plaukimas liktų švarus ir kad visi varžytus pagal vienodas sąlygas.
– Kokios mintys užplūdo po finalo ir ar pavyko bent kiek pamiegoti? Kaip pati dabar jaučiatės?
– Naktį užmigti sekėsi sunkiai – miegojau apie valandą. Iškart po starto buvo labai daug emocijų, bet tai yra normalu. Dabar jaučiuosi geriau ir iš viso to galėsiu daryti teigiamas išvadas.
– Kokios pirmos išvados: kodėl nepasisekė plaukimai?
– Daug dalykų lemia rezultatą: kai kurie yra fiziniai, kai kurie – psichologiniai, bet dabar sunku pasakyti, kas tiksliai nutiko. Aš dariau viską, ką galėjau, atidaviau visas jėgas. Bet toks yra sportas. Kartais yra sunku nuolat rodyti savo geriausius rezultatus, o ir paskutinieji metai man nebuvo lengvi. Taip, rezultatas nėra džiuginantis, bet šią dieną esu laiminga.
– Giedrius Titenis po šiandieninio plaukimo (neįveikė atrankos – DELFI) prisipažino, kad pasiruošime galėjo būti padaryta klaidų ir planuoja jas analizuoti. Ar nemanote, kad ir jūsų situacija yra analogiška?
– Mūsų pasiruošimas išties buvo labai geras. Vertinant tuos ketverius metus nuo Londono olimpiados, tai šis sezonas buvo man vienas geriausių treniruočių prasme. Nepaisant traumos ir kitų dalykų, darbas ir treniruotės buvo tikslingos – esame labai patenkinti pasiruošimu. Žinant savo pasiruošimą, tokio rezultato tikrai nesitikėjome. Žinoma, kažkokias išvadas darysime ir žiūrėsime, ką galime keisti, kad tokie dalykai nebepasikartotų.
– Sakėte, kad buvo sunkūs metai: omenyje turite tik traumą ar buvo ir kitų dalykų?
– Buvo įvairių dalykų: nuo asmeniškų iki traumos (krisdama nuo dviračio susilaužė alkūnę – DELFI). Tokios sunkios traumos nesu patyrusi savo gyvenime ir tai man buvo vienas sunkiausių iššūkių, nes rugsėjo mėnesį dar nežinojau, ar išvis pasieksiu olimpiadą ir galėsiu joje dalyvauti. Lūžis buvo gan didelis, todėl gydymas užtruko nemažai laiko – į treniruotes sugrįžau tik sausį, o pilnai plaukiau tik vasarį. Tas didelis tarpas davė savo ne tik fiziškai, nors ir tęsiau treniruotes, bet ir psichologiškai tai buvo labai sunku. Aišku, yra daug spaudimo į olimpiadą vykstant jau esant čempionei. Tai visai kas kita nei Londone, kai buvau niekam nežinoma ir dar vaikas
– Visa Lietuva darė spaudimą dėl aukso medalio. O kokios spalvos medalis būtų padėjęs išvengti ašarų?
– Sunku pasakyti, nes ašaros tikrai netikėtai užklupo. Aišku, norėjau aukso, kas yra savaime suprantama. Iš Lietuvos žmonių nejaučiau spaudimo – tai jų palaikymas, kuris man suteikia papildomų jėgų ir motyvacijos. Nuostabus jausmas žinoti, kad tiek žmonių tave palaiko ir nematau to kaip naštos. Galbūt mūšis yra tarp manęs pačios su savimi. Taip, spaudimas buvo ir bus, bet tai nėra pagrindinė priežastis.
– Ar galima sakyti, kad jums tai buvo skaudžiausias karjeros momentas?
– Tikrai vienas iš skaudžiausių. Šis startas man reiškė labai labai daug ir šioms žaidynėms ruošėmės nuo pat Londono – kiekviena diena buvo akcentuota šiai olimpiadai. Finišuoti ir matyti savo vardą tik septintoje vietoje nebuvo smagiausias jausmas po viso to, ką aš paaukojau dėl šių žaidynių.
– Lilly King po triumfo sakė, kad turėjo dvigubą ryžtą laimėti auksą. Bet ne dėl savęs pačios, o todėl, kad jo neiškovotų Julija Jefimova. Kai pamatėte, kad esate septinta, ar spėjote pažiūrėti į prizininkes?
– Žinoma, kad pažiūrėjau (šyptelėjo). Aš labai džiaugiuosi, kad laimėjo amerikietė ir kad ji išreiškė savo nuomonę. Tikiuosi, kad daugiau plaukikų tai padarys.
– Kalbėjote, kad norėtumėte pailsėti. Tai bus ilgesnė pertrauka ar normalus atsistatymas kaip po bet kokio kito čempionato?
– Per paskutinius ketverius metus turėdavau vos mėnesį atostogų per metus – sudedant vasaros atostogas ir Kalėdas namie. Ilsėsiuosi bent mėnesį, o galbūt net ir daugiau (juokėsi). Dabar neturiu jokių konkrečių planų, kada turėčiau grįžti. Trenerio požiūris taip pat panašus, todėl kai pailsėsiu – tada ir grįšiu. Bet nemanau, kad ilgai užtruksiu, nes man patinka plaukti.
– Turite ilgalaikį planą: Plimute studijuosite dar metus, dvejus, galbūt ilgiau?
– Jeigu tik pavyktų, labai norėčiau Plimute studijuoti. Būtent tokiems dalykams šiuo metu ir skirsiu daugiau laiko bei minčių. Iki šiol visas mano dėmesys, energija ir jėgos buvo skirtos olimpiadai, todėl dabar darysiu viską, kas buvo antroje vietoje.
– Dėl olimpinių žaidynių nukentėjo ir jūsų mokslai. Tai dabar turite tikslą pabaigti mokyklą?
– Taip, egzaminus atidėjau sausio mėnesiui, tai reikės juos išlaikyti. Aišku, nuo mokslų šiemet visiškai nebuvau atitrūkusi – skaičiau knygas, domėjausi, bet pirmoje vietoje buvo olimpiada. Dabar turėsiu laiko pasivyti tai, ką praleidau.
– Ar yra susitarimų dėl tolimesnės gyvenamosios vietos ar trenerių?
– Susitarimų nėra jokių. Dabar planuoju grįžti į Lietuvą, o viskas priklausys nuo manęs. Plimute turiu butą, kuris manęs laukia. Nežinau, kada ten grįšiu, bet tikrai grįšiu. Dabar tiesiog ilsėsiuosi ir apie planus ar įsipareigojimus tikrai negalvosiu.
– Lietuvos žiniasklaidos kalbinti plaukimo ekspertai siūlė jums vykti į JAV ir ten treniruotis. Kaip vertinate tokias rekomendacijas?
– Ačiū už pasiūlymą, bet esu laiminga, kur esu dabar. Viskas su mano komanda yra labai puiku ir tikrai negalėčiau prašyti geresnės. Tikrai negalvoju jos artimiausiu metu keisti ar vykti į Ameriką.
– O į Tokijo olimpines žaidynes 2020 metais planuojate vykti?
– Šimtu procentų dabar pasakyti negaliu, bet tikrai labai norėčiau ir apie jas galvoju. Bėgant laikui bus aiškiau, bet tikrai norėčiau dalyvauti dar vienoje olimpiadoje.
