R. Javtokas akimirkai net pasimetė paklaustas, kokių sveikinimų tikisi sulaukti po rungtynių su „Maccabi“.
„Apie gimtadienį visiškai nepagalvojau“, – šypsodamasis prisipažino aukštaūgis.
Ketvirtadienį jis su „Žalgirio“ ekipa bandys Izraelyje sustiprinti klubo pozicijas kovoje dėl patekimo į Eurolygos ketvirtfinalį, o gimimo dieną paminės penktadienį jau grįžęs į Lietuvą.
„Gal su draugais nueisiu pavakarieniauti, bet jau ir noro didelio švęsti nėra. Vienintelis mano noras dabar – laimėti šias rungtynes, nes porą pergalių Eurolygoje jau atidavėme, pavyzdžiui, prieš tą patį „Maccabi“ namuose. Kontroliavome tą dvikovą ir tikrai galėjome nugalėti. Mūsų šio sezono problema ta, kad neišlaikome kontrolės, trečią kėlinį pradedame ne taip, kaip reikia, palūžtame. Tikiuosi, taip nebebus“, – sakė 211 cm ūgio krepšininkas.
Sėkminga viešnagė Tel Avive jo komandą sugrąžintų į artimą kovą dėl vietos kitame etape, nes likus keturiems mačams „Žalgiris“ (4 pergalės/6 pralaimėjimai) vis dar kvėpuoja į nugarą ketvirtą vietą E grupėje užimančiam Atėnų „Panathinaikos“ (5/5).
Kauniečių reikalai galutinai nepašlytų ir ketvirtadienį pralaimėjus, bet R. Javtokas kol kas nebraižo teorinių kelių, kuriais būtų įmanoma pasiekti ketvirtfinalį.
„Nesvarbu, prieš ką žaisime, reikalinga kiekviena pergalė. Kol yra vilčių kabintis, kiekvienas mačas yra aukso vertas. Negalime prarasti nė vieno taško, važiuosime atiduoti visas jėgas. Aišku, vienas pralaimėjimas mūsų galimybių dar nesužlugdytų, tuomet prieš kitas rungtynes kalbėčiau lygiai taip pat, bet turime nusiteikti ir išvykoje kautis dėl pergalės“, – dėstė patyręs vidurio puolėjas.
Kaip pats žaidėjas jaučiasi mindamas 35-o gimtadienio slenkstį? Šyptelėjęs R. Javtokas numoja ranka – svajoti apie antrą jaunystę nėra ko.
„Žinoma, kaip krepšininkui, metų man jau daug, kūnas nėra amžinas. Pasižiūrėjus vaizdajuostę, kaip seniau žaidžiau, koks būdavau judrus, agresyvus, dabar yra visai kitaip. Viduje atrodo, kad viską dar gali padaryti taip pat, bet nereikia būti kvailam. Dabar, sulaukęs tokio amžiaus, jau matau, ką būčiau galėjęs daryti kitaip, ko nebedaryčiau. Bet noro tebeturiu, krepšinis kelia džiaugsmo, žaisti dar galiu. Nežinau, kaip ilgai – manau, ne itin. Vis dėlto kitą sezoną norėčiau toliau rungtyniauti su profesionalais aukštame lygyje“, – neabejojo R. Javtokas.
Ar žais tame pačiame „Žalgiryje“, kuriam atstovauja nuo 2011 metų, krepšininkas dar nežino – jo sutartis baigs galioti šio sezono pabaigoje.
„Kai ateis sezono galas, galbūt klubas pasiūlys pratęsti sutartį, tada tarsimės, žiūrėsime. Aš visada buvau už žaidimą Lietuvoje, kur man viskas patinka. Žinoma, kad norėčiau pasilikti“, – teigė R. Javtokas.
Norėtų ilgametis Lietuvos rinktinės kapitonas vėl apsivilkti ir mylimiausios savo komandos aprangą – pernai dėl sveikatos problemų jis negalėjo padėti Jono Kazlausko auklėtiniams pasaulio čempionate, bet dabar tokios galimybės neatmeta.
„Ką darysiu, jeigu rinktinė kvies? Važiuosiu, – nesudvejojo vidurio puolėjas. – Jeigu treneriui reikės mano paslaugų, aš – pasiruošęs. Man ten patinka, aš myliu šią komandą, noriu atstovauti jai. Tikiuosi, iki sezono galo nieko blogo man nebeatsitiks. Tuomet būsiu pasiruošęs atsiliepti į kvietimą. Aišku, ar jis bus, neįsivaizduoju, vis dėlto konkurentai stiprėja. Čia jau treneriui spręsti.“
Šiame sezone už sugebėjimus gynyboje labiausiai vertinamas veteranas Eurolygoje per mačą vidutiniškai pelno po 6,1 taško, atkovoja 4,4 atšokusio kamuolio ir atlieka 1,1 rezultatyvaus perdavimo.
Primename, kad planetos pirmenybėse Ispanijoje Lietuvos rinktinės vidurio puolėjų grandyje rungtyniavo Jonas Valančiūnas ir Darjušas Lavrinovičius, epizodiškai po krepšiu stodavo ir sunkieji krašto puolėjai.
Šį rugsėjį lietuvių laukia Europos čempionatas, kurį žemyno vicečempionai pradės D grupės varžybomis Rygoje (Latvija) su Ukrainos, Latvijos, Belgijos, Čekijos ir Estijos atstovais.
