Trūko vieno taiklaus metimo, ir Lietuvos rinktinė galbūt būtų sukūrusi dar vieną „Oskaro“ vertą išsigelbėjimo istoriją. Tačiau laimės atsargos pasirodė išeikvotos mačuose su Rusija ir Serbija.
19 taškų trečiame Europos čempionato ketvirtfinalio kėlinyje nuo varžovių atsilikusios lietuvės paskutinėmis minutėmis panaikino beveik visą deficitą. Bet Baltarusijos rinktinės aukštaūgės sutrukdė Sandrai Linkevičienei atlikti metimą sulig finalo sirena, ir šventė pergalę 68:66. Tiesa, tame epizode buvo galima užfiksuoti ir pražangą varžovėms.
Vengrijoje, kur prieš aštuoniolika metų lietuvės vienintelį kartą tapo žemyno čempionėmis, kautis dėl medalių jau nebeteks. Vis dėlto M. Šerniaus komanda turėjo greitai nusišluostyti ištryškusias ašaras, nes viltys pratęsti olimpinio kelialapio medžioklę dar nėra žlugusios.
Ketvirtadienį, 16.30 val. Lietuvos laiku, rinktinė Budapešte susitiks su Turkija, kuri kitame ketvirtfinalyje 63:75 nusileido Serbijai. Laimėjusi ekipa žais rungtynes dėl penktos vietos ir paskutinio bilieto į olimpinės atrankos turnyrą.
Lietuvės atsipūsti ir pasiruošti naujam iššūkiui turi vos 15 valandų, nes trečiadienį miegoti nuėjo jau po vidurnakčio. Turkėms laikrodis kiek palankesnis, kadangi jos ketvirtfinalį žaidė pustrečios valandos anksčiau.
„Sporte būna ir dar sunkesnių situacijų. Pralaimėjome, padarėme reikalingus darbus ir nuėjome ilsėtis, o šiandien – naujas mačas“, – telefonu kalbėdamas su DELFI, pašėlusiu grafiku nesiskundė Lietuvos rinktinės gydytojas Gediminas Tankevičius.
Ir jam, ir trenerių štabui daugiausiai nerimo sukėlė G. Petronytės sveikata. Viena rezultatyviausių komandos krepšininkių jau pirmame dvikovos su baltarusėmis kėlinyje sėdo ant atsarginių suolo dėl nugaros spazmų. 196 cm ūgio vidurio puolėjai suleista vaistų nuo skausmo injekcija, bet ketvirtadienio rytą jos galimybėmis išbėgti į aikštę dar buvo abejojama.
G. Petronytės pagalba M. Šerniui labai praverstų, kadangi žaisti teks su geriausiai Europos pirmenybėse besiginančia komanda, kurią į priekį veda vidurio puolėjos: 191 cm ūgio „natūralizuota“ amerikietė Lara Sanders ir centimetru aukštesnė veteranė Nevriye Yilmaz.
Vis dėlto tiek abi turkių bokštės, tiek kitos 2013-ų žemyno čempionato bronzos medalininkių žaidėjos trečiadienį buvo bejėgės prieš Serbijos rinktinę su seserimis Ana ir Milica Dabovič priešakyje.
„Žiūrėjau tas rungtynes: serbės be galo norėjo laimėti. Jeigu būtų reikėję, pergalę jos turbūt būtų išsinešusios su visu parketu – tokios agresyvios ir energingos buvo. Turkės neturėjo jokių galimybių“, – DELFI teigė M. Šerniaus asistentė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė.
Pastaraisiais metais Turkijos krepšininkės nuolat iškopdavo į Europos ar pasaulio čempionatų pusfinalius, todėl turnyras Vengrijoje joms reiškia žingsnį atgal. Bet galimybė nuvykti į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiadą turkes turėtų masinti ne ką mažiau nei lietuves, o būtent motyvacija dažnai būna lemiamas veiksnys, kuomet tenka grumtis dėl paguodos prizų.
„Sunku pasakyti, kuri komanda atsigaus greičiau ir šioms rungtynėms nusiteiks geriau. Tai jau lems žaidėjų psichologija“, – nesiryžo spėlioti J. Štreimikytė-Virbickienė.
Lietuvės šiame čempionate jau priprato gelbėtis iš beviltiškų situacijų, ir ketvirtadienį tai reikės pademonstruoti dar kartą.
