Ką žino LKL?
Praėjusį ketvirtadienį Kėdainiuose turėjusi įvykti, bet paskutinę akimirką dėl sąmyšio lažybų rinkoje atšaukta LKL autsaiderių akistata virsta detektyvu su nenuspėjama pabaiga.
DELFI šaltinių teigimu, tyrimą pradėjusi LKL gavo informacijos apie galimą su rungtynių dalyviais susijusių asmenų dalyvavimą lažybose, bet lygos atstovai nuo išsamesnių komentarų kol kas susilaiko.
Vis dėlto LKL prezidentas Remigijus Milašius pirmadienį pripažino, kad turimi duomenys privertė pagalvoti ir apie kriminalinį neįvykusių rungtynių užkulisių tyrimą.
„Esame pasiruošę važiuoti į tam tikras organizacijas. Ar gali tyrimą perimti teisėsauga? Apie tai ir eina kalba“, – DELFI sakė R. Milašius.
Pirmadienio pavakarę surinkta medžiaga jau buvo perduota Lietuvos policijos generaliniam komisarui.
„Turime informacijos ir ją tikriname. Bet kol nėra priimti sprendimai, nenoriu to komentuoti“, – dar penktadienį paklaustas, ar iš lažybų bendrovių perduotos medžiagos galima spręsti, kas sukėlė skandalą, nekalbus buvo LKL generalinis direktorius Romualdas Brazauskas.
Rungtynes tarp „Nevėžio“ ir „Mažeikių“ ekipų nutarta perkelti į balandžio 28 dieną (antradienį).
Rengtas išbandytas scenarijus?
Ryžtis pirmą kartą šalies istorijoje atidėti rungtynes dėl galimų susitarimų LKL paskatino net keli pavojaus signalai.
R. Brazauskas užsiminė praėjusį ketvirtadienį gavęs įspėjimą iš užsienio dėl įvairių šalių lažybų kontorose kilusios grandininės reakcijos.
Kas pranešė apie įtartinus koeficientų svyravimus, vienas lygos vadovų neatskleidė. LKL atstovai tuomet nuvyko į Lošimų priežiūros tarnybą (LPT) patikrinti informaciją.
14.30 val. LPT jau buvo sulaukusi vienos Lietuvos lažybų bendrovės pranešimo apie iš pasiūlos pašalintas rungtynes tarp „Nevėžio“ ir „Mažeikių“. Netrukus taip pat pasielgė visi lietuviški lažybų tarpininkai ir dalis užsienio kontorų.
Nors šios dvikovos favoritais iš pradžių buvo laikomas devintą vietą LKL užimantis „Nevėžis“, vos per kelias valandas situacija pasikeitė radikaliai. Koeficientas, kuriuo siūlyta lažintis už absoliučių autsaiderių „Mažeikių“ pergalę, nuo 3,5 krito iki 1,5, o potencialus laimėjimas statant už „Nevėžį“ atitinkamai išaugo.
Azijos lažybų bendrovėse tuo metu jau prognozuota, kad abi komandos pelnys ne mažiau 158 taškų, o „Mažeikių“ persvara išryškės antroje rungtynių pusėje.
LPT raštiškai patvirtinus, kad dvikova turi požymių, būdingų sutartoms rungtynėms, LKL nebedelsė.
„Kažkas tikrai vyksta, mes gi negalime apsimesti stručiais ir kišti galvą į smėlį, turime reaguoti. Neturime duomenų, kokios sumos buvo statomos, bet susidomėjimas šiomis rungtynėmis buvo labai didelis tiek Europos, tiek Azijos rinkose“, – teigė R. Brazauskas.
Sprendimui nukelti rungtynes lygos vadovus paakino ir vos prieš kelias dienas gautas lošimų prievaizdų raštas dėl balandžio 12 d. vykusio įtartino mačo, kuriame „Nevėžį“ rezultatu 109:74 sutriuškino „Šiauliai“.
LPT tuomet rėmėsi informacija, gauta iš lažybų rinką visame pasaulyje stebinčios „Federbet“ agentūros.
Dar vienas įspėjimas nuskambėjo gruodžio 15 d. – tąkart LPT dar prieš „Nevėžio“ ir Klaipėdos „Neptūno“ dvikovos pradžią sužinojo, kad rungtynės gali būti „nešvarios“. Kėdainių klubas buvo sutriuškintas 73:116, o paskutinį ketvirtį pralaimėjo 8:36.
Laukia griežtų sankcijų
Kokią medžiagą apie įtarimų sukėlusias „Nevėžio“ ir „Mažeikių“ akistatos aplinkybes perdavė LKL, DELFI teiravosi pačių šalies lažybų kontorų.
„Kiek žinau, vyksta tyrimas, todėl aš negaliu šios informacijos atskleisti. Turbūt suprantate, kad reikalas rimtas, atėjo laikas užkirsti šiems dalykams kelią. Šįkart galbūt nebuvo elgiamasi taip įžūliai, kaip Palangos „Naglio“ skandalo atveju, bet prielaidų manyti, jog buvo planuojamos nešvarios rungtynės, yra daugiau negu reikia“, – tikino bendrovės „Tonybet“ vadovas Gintaras Svitojus.
Primename, kad „Naglio“ žaidėjai 2011 metais sukėlė iki šiol vienintelį išaiškintą lažybų skandalą LKL, specialiai pralaimėję Kauno „Žalgiriui“ 66:103.
Prieš šią dvikovą grupė Palangos ekipos atstovų lažinosi už savo komandos pralaimėjimą daugiau kaip 30 taškų skirtumu. Bet LKL pritrūko ryžto diskvalifikuoti tris už rankos sučiuptus krepšininkus. Vytautui Buzui, Rimui Varanauskui ir Vidmantui Užkuraičiui skirtos simbolinės 3 tūkst. litų piniginės baudas.
„Be abejo, kad jie atsipirko per lengvai. Juk tada užfiksuoti vaizdo įrašai, įrodantys, kad patys krepšininkai lažinosi prieš savo komandą. Jeigu jau tokiu atveju teisėsauga neįžvelgė jokio kriminalo, tai aiškus signalas, kad viskas, kas nedraudžiama, yra leidžiama.
Akivaizdu, kad iš teisėsaugos nebuvo palaikymo tuomet, nėra dabar ir kažin, ar bus artimiausioje ateityje, nes ir Seimas nenori griežtinti įstatymų. Todėl tokiose situacijose įmanomas vienas sprendimas – sporto organizacijos turi pačios suspenduoti tokius žaidėjus ir atimti iš jų pasipelnymo šaltinį“, – įsitikinęs G. Svitojus.
– Tikitės, kad šįkart sprendimai bus griežtesni? – DELFI paklausė „Tonybet“ vadovo
– Taip, nes įvykis tikrai beprecedentis. Ir ne vien Lietuvoje – manau, visame pasaulyje šitas dalykas nuskambės. Ir tai bus geras signalas, kad pro pirštus į susitarimus nebus žiūrima. Sunku prognozuoti, kuo viskas baigsis, bet tikiuosi, kad tai bus postūmis visiems sportuoti sąžiningai.
– Kiek „Nevėžio“ rungtynių šiame sezone lažybų bendrovėms paliko abejonių?
– Kiekvieno mačo neanalizavome, pirmoje sezono pusėje galbūt buvome mažiau atidūs, nes neturėjome jokių išankstinių nuostatų „Nevėžio“ atžvilgiu. Bet vien atgarsį sukėlusių rungtynių buvo mažiausiai trejos. Neabejoju, kad jų būta ir daugiau.
– Praėjusiame sezone „Nevėžis“ nekėlė įtarimų?
– Ne. Bet yra tam tikrą šleifą turinčių asmenų, kurie metai iš metų migruoja per komandas, vis įsipainiojančias į tokius skandalus. Nieko netvirtinu, bet reikia pasižiūrėti į klubo vadovybę ir tų žmonių istoriją. Tai – visas voratinklis, net žaidėjai parenkami tie, su kuriais, vaizdžiai tariant, nebus problemų.
– Turite pagrindo manyti, kad į susitarimus įsivėlę „Mažeikių“ atstovai?
– Jokių požymių, susijusių su „Mažeikiais“, mūsų bendrovė nepastebėjo. Tyrimas turėtų viską atskleisti iki galo, bet pagrindo įtarinėti „Mažeikių“ klubą neturime.
– Ar sumos, pastatytos prieš šias rungtynes jūsų bendrovėje, išsiskyrė iš įprastos paklausos?
– Kai tarpusavyje žaidžia Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“, Klaipėdos „Neptūnas“, apyvarta būna nemaža ir keliolika kartų viršija eilines rungtynes. O kai susitinka žemesnio lygio komandos, turinčios ne visai švarią praeitį, statymai stebimi labai atidžiai. Nėra laukiama, kol tos sumos labai išsipūs. Bendrovės darbuotojai žino požymius, bylojančius, kad kažkas ne taip. Juos pastebėjus reaguojama: statymai stabdomi arba koreguojami koeficientai. Šiuo atveju, kai tik prasidėjo statymų srautas, jis buvo sustabdytas. Bendrovė nenori rizikuoti ten, kur žmonės gali būti susitarę.
– Yra buvę atvejų, kuomet atsisakėte išmokėti laimėjimus įtarus, kad rungtynių baigtis buvo sutarta?
– Neturėdami tiesioginių įrodymų, teisėsaugos išvadų ar panašiai, mes privalome išmokėti visus laimėjimus. Tiesiog kitą kartą bendrovė jau įvertina riziką, kurią kelia tam tikros komandos ar sportininkai. Patiriame nuostolių, bet pasimokome, kad ateityje jų išvengtume: ribojame statymų dydžius arba dar atidžiau stebime jų dinamiką.
Bet vien abejonių nepakanka norint stabdyti išmokėjimus. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje vasarą nuskambėjo UEFA Europos lygos mačas tarp Rygos „Daugava“ ir „Aberdeen“ klubų. Tuo atveju mokėjimai buvo pristabdyti, bet gavus teisėsaugos organų atsakymą, kad įrodyti nieko neįmanoma, teko laimėjimą išmokėti. Nors ir buvo akivaizdu, kad jis nešvarus. Lažybų bendrovės yra paliktos pačios kovoti su šia problema. Pastarasis atvejis tai įrodo: be lažybų bendrovių nebūtų sprendimo nukelti mačą ir tyrimo. Nors visuomenės nuomonė tokia, kad mes pelnomės iš šitų dalykų, bet iš tiesų mes nukenčiame, todėl esame labiau nei kas kitas suinteresuoti, kad jų nebūtų. Žiūrovai stebėdami rungtynes, kuriose viskas yra aišku, patiria moralinę žalą, o mums ji – finansinė.
Įtarimus siunčia bumerangu
Tuo tarpu „Nevėžio“ atstovai skandalo kaltininkų ieško būtent tarp lažybų tarpininkų.
Nuo praėjusio lapkričio klubo direktoriaus pareigas einantis Antanas Sakavickas DELFI tikino, kad komandoje atliekamas vidinis tyrimas, bet jokių rezultatų jis dar neatnešė.
Sporto vadybininkas, praeityje dirbęs krepšinio agentu, 2005-2012 metais užėmęs Rygos „Skonto“ (Latvija) futbolo klubo direktoriaus postą, o 2013-ais nesėkmingai mėginęs suburti Kontinentinės ledo ritulio lygos (KHL) komandą Gdanske (Lenkija), savo žaidėjais pasitiki. Bet ne lažybų kontoromis, kurioms esą buvo naudinga sužlugdyti rungtynes su „Mažeikiais“.
„Stengiamės rasti kaltininkus, kurie atsakingi už šią situaciją. Tačiau kol kas neturiu jums jokio konkretaus atsakymo. Penktadienį susitikome su LKL vadovybe, kalbėjomės. Mes pasiryžę ir pasiruošę duoti žalią šviesą prokuratūrai ir visiems kitiems teisėsaugos organams, kad jie galėtų įvykti teisingą tyrimą – ne tik mūsų klubo, bet visko, kas susiję su tomis rungtynėmis“, – dėstė A. Sakavickas.
– Kokias sąsajas turite omenyje? – DELFI paklausė „Nevėžio“ vadovo
– Tai gali būti ir lažybų bendrovės. Patys puikiai suprantate, kad mūsų komanda prieš šias rungtynes turėjo begalines problemas sudėtyje: netgi įregistravome 19-metį krepšininką Antaną Sakavicką („Nevėžio“ direktoriaus sūnų – DELFI), kad būtų bent aštuoni sveiki žaidėjai. Negalėjo žaisti Joshua Crowfordas, Justas Tamulis, Marcusas Monroe, Tomas Michnevičius, Medas Kuprijanovas, Vaidotas Volkus. O prieš rungtynes koeficientas lažinantis už „Mažeikius“ buvo 3,5. Žinoma, buvo pastatyti milžiniški pinigai už tai, kad mūsų komanda pralaimės. Lažybų bendrovės, bijodamos, jog praras didžiulius pinigus, sukėlė tokį ažiotažą, įtraukė lygą ir taip toliau, dėl to tos rungtynės ir neįvyko. Aš manau, kad tai yra lažybų bendrovių interesas.
– Ar jums žinoma informacija, kad žmonės iš komandos aplinkos galėjo lažintis dėl šių rungtynių?
– Ne, tokios informacijos nėra. Su visais žaidėjais kalbėjomės, jie visi dievagojosi, kad niekas nesilažino.
– Tikite žaidėjais?
– O kaip man netikėti, kaip patikrinti tai? Tegul prokuratūra patikrina, o mes neturime tokių galimybių.
– Skelbta, kad sezono pradžioje „Nevėžio“ įsiskolinimai siekė 400 tūkst. eurų. Kokie jie šiuo metu?
– Dabartinei komandai nesame įsiskolinę. Gavę pinigų iš savivaldybės, sumokėjome atlyginimus. Taip, dar turime sumokėti vieną atlyginimą, bet pinigai yra sąskaitoje ir bus išmokėti artimiausiu metu. Tik laukiame, kas čia bus toliau.
– O kokio dydžio skolos likusios už praėjusį sezoną?
– Jos yra, bet su vienais žaidėjais sudarytos taikos sutartys, su kitais yra susitarimai. Jokių konkrečių skaičių aš neįvardinsiu, nes nenoriu, kad eskaluotumėte jais per visą spaudą. Bet tie įsiskolinimai yra gerokai sumažinti lyginant su sezono pradžia. Dėl to ir nukentėjo šių metų rezultatai – mes kėlėme tikslą ne patekti atkrintamąsias varžybas ar laimėti medalius, o išgyventi ir maksimaliai sumažinti skolas. Jeigu gausime visas pažadėtas lėšas iš rėmėjų, užbaigsime sezoną be skolų. Bet šitas incidentas nepadeda gauti daugiau paramos lėšų. Ir mes nesuprantame, iš kur vėjas pučia, kodėl mūsų komandą kiekvieną kartą kažkas nori apšmeižti.
– Esate ir „Šiaulių“ futbolo klubo direktorius. Kalbama, kad sezono pradžioje „Šiauliai“ buvo surinkę tik 100 tūkst. eurų biudžetą. Ar tiek užteks visiems metams?
– Mes dabar kalbame apie Kėdainių „Nevėžį“. Aš nenoriu, kad jūs eskaluotumėte ir lįstumėte į kitus klubus ir taip toliau. Mes turime problemą čia, o ne „Šiauliuose“.
– „Šiauliuose“ problemų nėra?
– Dar kartą sakau, kad aš kalbu apie Kėdainių „Nevėžį“ ir ketvirtadienio rungtynes, kurios neįvyko dėl to, kad galėjo būti sutartos. Bet mūsų klubas atsiriboja nuo bet kokio dalyvavimo lažybose ir sutartose rungtynėse. Kai norėsite pasikalbėti apie „Šiaulius“, paskambinkite atskirai. Nenoriu sieti vieno ir kito.
Kaip kyla koeficientų griūtis?
Sprendimo nukelti rungtynes tarp „Nevėžio“ ir „Mažeikių“ priešistorė rodo, kaip jautriai globali lažybų rinka reaguoja į informacijos pokyčius bet kuriame pasaulio taške.
Ketvirtadienį koeficientai lažybų tarpininkų pasiūloje mainėsi it akcijų kainos biržose per garsiausius rinkos nuopolius.
Kuo rėmėsi lažybų bendrovės, nutarusios išbraukti skandalingas rungtynes iš savo pasiūlos?
„Visi mes esame sujungti į vieningą sistemą. Jeigu tavo koeficientas pradeda skirtis nuo bendro pasaulinio vidurkio, gauname signalą. Būtent taip nutiko ketvirtadienį. Pradėjome stebėti, kas vyksta, koeficientai ėmė keistis dar labiau, todėl pristabdėme statymus – laikinai išėmėme tas rungtynes iš pasiūlos. Kai per visur pradėjo eiti kalbos, nusprendėme likti stebėtojais ir lažintis nebesiūlėme“, – DELFI aiškino bendrovės „Top sport“ vadovas Dainius Gulbinas.
Anot jo, koeficientų permainas išprovokuoja dideli statymai už prognozuojamą dvikovos autsaiderį.
„Bent jau teoriškai, kažkur kažkas turėjo pradėti statyti už „Mažeikius“. Jeigu bendrovės mato, kad statoma už autsaiderį, įtaria kažką negero. Faktų galbūt niekas ir neturi, bet faktas jau yra pinigai, iš kurių lažinamasi“, – sakė D. Gulbinas, kuris prieš akistatą tarp „Nevėžio“ ir „Mažeikių“ neįprastai didelio klientų aktyvumo savo vadovaujamoje bendrovėje teigė nepastebėjęs.
Simboliška, kad pastarasis LKL lažybų skandalas įsiplieskė prieš pat sutarties tarp LPT ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) pasirašymą. Antradienį dvi organizacijos ketina raštiškai įtvirtinti bendradarbiavimą keičiantis informacija apie susitarimus dėl rungtynių baigčių. Analogišką sutartį LPT praėjusį rudenį sudarė su Lietuvos futbolo federacija (LFF).
