Teko atsiimti žodžius
LKL čempionai nuo 2015-2016 metų sezono nebegaus metinės Eurolygos B licencijos – tokia žinia nugriaudėjo praėjusią liepą.
Nutarus pakeisti atrankos į stipriausią žemyno turnyrą modelį, lėkštė ant elitinių komandų stalo buvo palikta tik ilgalaikę Eurolygos A licenciją turinčiam Kauno „Žalgiriui“.
Lygos vadovybė tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į suprastėjusius Lietuvos ekipų rezultatus Europos taurių varžybose.
„Lietuvos klubai Europoje nežiba. „Žalgirio“ rezultatai – geri, tačiau motyvų saugoti Lietuvai antrą vietą Eurolygoje neturime, nes kitų komandų pasirodymas nėra toks, kokio tikėjomės. Jos nebeturi tokio svorio, kaip būdavo įprasta. Įvertinome mažiausiai penkerių ar šešerių metų laikotarpį, todėl net jei Klaipėdos „Neptūnas“ šį sezoną taptų Eurolygos čempionu, mūsų nuomonė šiuo klausimu iš karto nepasikeistų“, – praėjusį rugsėjį interviu DELFI teigė Eurolygos prezidentas Jordi Bertomeu.
„Neptūnas“ Eurolygos šiemet nebelaimės, nes jau iškrito į Europos taurės varžybas, bet J. Bertomeu vis dėlto teko atsiimti savo žodžius.
Ketvirtadienį vykusiame pajėgiausių žemyno nacionalinių lygų ir Eurolygos vadovų susitikime R. Milašius sužinojo, kad vasarą priimti nutarimai atšaukiami.
„Viskas dabar dėliojama iš naujo“, – DELFI sakė į Vilnių grįžęs LKL prezidentas.
Gaus vardinį kvietimą?
R. Milašiaus teigimu, kitame sezone lietuviams numatytos dvi vietos tarp 24-ių Eurolygos komandų. Esą Lietuvai ketinama skirti vieną iš keturių vardinių kvietimų, kurie bus pervadinti į metines A licencijas.
Teisę startuoti Europos taurės turnyre turėtų gauti dvi Lietuvos ekipos.
Galutiniai taškai ant „i“ turėtų būti sudėlioti kitame posėdyje, kuris vyks jau sezonui pasibaigus – ateinančią liepą. Nauja atrankos į Eurolygą sistema turėtų galioti iki 2018 metų.
Tuo metu apie J. Bertomeu sumanymą radikaliai reformuoti atrankos modelį, anot R. Milašiaus, kol kas dar garsiai nekalbama. Katalonas DELFI rugsėjį atskleidė turintis viziją, pagal kurią tolesnėje ateityje tiltai į Eurolygą nebevestų per nacionalinius čempionatus, o nusidriektų tik per antras pagal rangą Europos taurės varžybas.
Eurolygai reikia sąjungininkų
R. Milašiaus manymu, palankiau pasižiūrėti į Lietuvą Eurolygos vadovybę galėjo paskatinti ir daug diskusijų kelianti tarptautinių rinktinių varžybų kalendoriaus pertvarka, kurią suplanavo Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA).
Įgyvendinus ją, klubai turėtų išleisti geriausius žaidėjus į naujas pasaulio ir Europos čempionatų atrankos varžybas, kadangi pastarosios vyktų sezono metu. Tokiai sistemai priešinasi tiek NBA, tiek Eurolyga.
Ar J. Bertomeu jau pradeda burti aplink save sąjungininkus neišvengiamai bręstančiam konfliktui su FIBA?
„Aš taip nesakyčiau. Eurolyga tiesiog stebi, kaip į situaciją reaguoja šalys, kokiu keliu jos rengiasi eiti, ar yra pasiruošusios ginti savo interesus. Kiek girdėjau, rasti kompromiso nepavyksta. Dėl to viskas ir keičiasi. Kol kas vyksta diskusija, derybos“, – svarstė R. Milašius.
Nori tapti akcininkais
LKL atstovai ketvirtadienio pasitarime dalyvavo svečio teisėmis, kadangi nėra 2000 metais sukurtos Eurolygos akcininkai, kitaip nei devynios stipriausios žemyno nacionalinės lygos ir pajėgiausi klubai.
„Mus pakvietė, nes Lietuvos balsas, atsižvelgus į profesionalumą ir krepšinio lygį, Europoje yra labai svarbus“, – įsitikinęs R. Milašius.
Bet ateityje LKL statusas gali pasikeisti. R. Milašius DELFI užsiminė apie ketinimą įsigyti Eurolygos akcijų paketą.
„Taptume visateisiais nariais, gautume balso teisę, galėtume rinkti kandidatus į Eurolygos valdybą. Dabar esame truputį pastumti į šoną, o tapę akcininkais būtume įtakingesni“, – aiškino LKL prezidentas.
Kiek kainuotų Eurolygos akcijos, jis nedetalizavo, tik teigė, kad suma nėra įspūdinga.
