Per metus, praleistus mokykloje Orlande, kur ne tik krimto mokslus, bet ir žaidė krepšinį, 18-metis klaipėdietis H. Saprykinas patyrė visko. Bet nei vienas įvykis nesumažino jo noro karjeros aukštumų krepšinyje siekti JAV universitete.
Po sėkmingo sezono JAV mokyklų čempionate įvairaus amžiaus Lietuvos jaunimo rinktinėms atstovavęs H. Saprykinas suraitė parašą ant sutarties su „UC Irvine“ universitetu, su kurio krepšinio komanda žais JAV studentų lygoje NCAA. Žinoma, jis turės ir stropiai mokytis – pirmuosius du metus bus mokomas visko, supažindinamas su studijomis, o vėliau rinksis specialybę.
Klaipėdietis prieš išvykdamas į JAV lankė Vlado Knašiaus krepšinio mokyklą ir rungtyniavo Moksleivių krepšinio lygoje. Persikelti į tolimąją svajonių šalį nusprendė pasitaręs su šeima, kuri mokslus visada vertino aukščiau už sportą.
„Žiūrint į sąlygas Lietuvoje, tai žaidimą profesionaliai suderinti su mokslais yra labai sunku. Kadangi nenorėjome apleisti nė vieno, išvykau į JAV. Ten viskas suderinta, mokytis žymiai lengviau“, – pasakojo Haroldas, turėjęs įvairių pasiūlymų ir Lietuvoje.
Į naująją gyvenimo stotelę, įsikūrusią Floridoje, Orlande, jis išvyko vienas, be tėvų. Čia jaunuolis atstovavo „West Oaks Academy“ mokyklai ir su visa jos krepšinio komanda gyveno nuosavame name, įsikūrusiame šalia mokymo įstaigos ir sporto salės.
Sezone prieš tai, kai į mokyklą atvyko H. Saprykinas, krepšinio ekipai sekėsi prastai ir ji nusprendė pakeisti trenerį. Kartu su juo į komandą atvyko daug žaidėjų iš užsienio šalių, o pačių amerikiečių buvo tik du. Be jų ir lietuvio, ekipą sudarė krepšininkai iš Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Prancūzijos, Senegalo, Egipto.
Naujas kolektyvas pradėjo rungtyniauti daug sėkmingiau ir sugebėjo įveikti ketvirtą pagal stiprumą JAV krepšinio mokyklą, kurioje dar prieš metus rungtyniavo Andrew Wingginsas, šįmet pretenduojantis į pirmąjį Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržos šaukimą.
Tačiau vėliau „West Oaks Academy“ nusileido penktai šalies mokyklai ir prarado galimybę būti reitinguota. Valstijos čempionate ji nužygiavo iki ketvirtfinalio.
Prieš atvykdamas į „West Oaks Academy“ mokyklą Haroldas buvo įspėtas, kad gaus žaisti 10-15 minučių, tačiau darbštus lietuvis įrodė esantis vertas daug daugiau.
„Mano tikslas buvo gauti daugiau žaidybinio laiko. Pradžioje buvo sunku prisitaikyti, įrodyti, ko esu vertas. Bet vėliau mane vis daugiau leido į aikštelę, gerai pasirodžiau, tapau šeštu žaidėju. Vėliau patekau į starto penketą ir žaisdavau po 30 min. beveik visada“, – apie juodu darbu išsikovotą laiką aikštelėje pasakojo klaipėdietis.
Trenerių pasitikėjimą Haroldas atpirko puikiais rezultatais – vieneriose rungtynėse jis pelnė 30 taškų ir pataikė 8 tritaškius, taip pagerindamas mokyklos rekordą. Būtent taiklią ranką jis ir išskiria kaip savo stiprybę. „Tolimiems metimams skiriu daugiausiai dėmesio, kitas mano akcentuojamas pasirinkimas – veržimasis krepšio link“, – sakė lietuvis, rungtyniaujantis atakuojančio gynėjo pozicijoje.
Be šio puikaus pasirodymo H. Saprykinui į atmintį įstrigo dar vienas varžybinis momentas – kai pirmą kartą rungtynių metu įkrovė kamuolį į krepšį. Ir tai padarė ne bet kaip, o su priešininkų žaidėjo pražanga. Po šio epizodo žiūrovai ėjo iš proto, kaip ir komandos draugai. Už per daug karštas emocijas visa ekipa ir atsarginių žaidėjų suolelis buvo nubaustas technine pražanga.
Kaip ir aikštelėje, taip ir gyvenant naujame mieste reikėjo prisitaikyti tiek prie keistenybių, tiek prie malonių dalykų.
Nors miestas daugiau priminė kurortą su palmėmis, čia temperatūra žiemą buvo nukritusi iki 5 laipsnių šilumos. Toks oras vietinius jau verčia griebtis pirštinių ir striukių. Tačiau jis ilgai nesilaikydavo, o šiluma alsuojančiame mieste kondicionierius tapo vienu iš geriausių draugų lietuviui. Jis juokauja, kad anksčiau vykdavo pailsėti pas mamą į saulėtąją Italiją, tačiau dabar visus metus gyveno tokio klimato vietovėje.
Haroldas dienos bėgo apie 30 min. nuo pagrindinio miesto, daugiausiai juodaodžių gyvenamame kvartale.
„Teko daug ko prisižiūrėti. Ryte jie atsikeldavo su šortais, tingėdami juos nusimauti, vilkdavosi ant viršaus džinsus. Tada reikia vertis diržą, bet ten kol praversi, kol ką.. Galima juk pačiam laikyti džinsus..“, – juokėsi jis.
Lietuvis prisižiūrėjo įvairiausių automobilių su milžiniškais ratais, hidraulikos pagalba iškeltų į viršų. Po gyvenimo tokiame rajone Haroldo grojaraštyje atsirado ir keletas repo dainų.
Nors ir susidūrė su svetima kultūra, ji klaipėdiečiui paliko teigiamą įspūdį. „Kad ir kur eitum, visi su tavimi pasisveikina – ar benamis, ar turtingas, ar paprastas – eini gatve, su tavim sveikinasi, tada bent dvi minutes pakalbi. Jei pasakysi, kad krepšinį žaidi, tai pradės šnekėti... Aišku, jie nežino, kur Lietuva, bet vaidina, kad žino, klausinėja. Svarbiausia, kad visi draugiški, ne taip kaip pas mus, paklausi ko nors, tai dar į galvą gausi. Dabar įpratau pats, einu ir su visais gatvėje sveikinuosi“, – patirtimi dalinosi Haroldas.
Nors gyvenimo pradžia buvo sunki dėl kalbos barjero, toli paliktos šeimos, tačiau jaunasis krepšininkas per pastaruosius metus pakeitė savo požiūrį į daugelį dalykų, pradėjo vertinti juos kitaip, tapo savarankišku.
Be draugų ir šeimos, JAV lietuviui trūko normalaus maisto. Čia jį itin nustebino komandos trenerio požiūris, prieš ir po rungtynių vežti žaidėjus pavalgyti į greito maisto restoraną „McDonald's“.
„Jei važiuodavom kur žaisti, tai šalia viešbučio būdavo „McDonald's“. Tai kur tu daugiau eisi.. Kaina - doleris, tai pasiimi keturis mėsainius ir pilnas. Ir pinigų sutaupai, ir gauni nemokamai atsigerti“, – mitybos ypatumus už Atlanto apibūdino sportininkas.
Dabar šis restoranas Haroldui kelia alergiją, o grįžęs į gimtinę lepinasi šaltibarčiais, cepelinais. Tokia dieta JAV atsiliepė ir jo kūno svoriui – atvykęs svėrė 78 kg. o svoris Amerikoje buvo šoktelėjęs ir iki 86 kg.
„Nusprendžiau, kad reikėjo grįžti į pradinę formą, nes dar į Lietuvą nepriimtų, draugai nepažintų“, – juokėsi Haroldas.
Su lietuvišku maistu jis buvo susidūręs tik išvykos į Klivlandą metu, kur yra lietuviškų klubų, siūlančių lietuviškų patiekalų. Klaipėdietis taip pat buvo užklydęs į Niujorką ir Majamį. Pastarajame mieste jis stebėjo vietos „Heat“ mačą su Portlando „Trail Blazers“ ir tapo pergalingo LeBrono Jameso metimo liudininku.
„LeBronui Amerikoje tarp krepšininkų niekas neprilygsta. Jeigu žiūri NBA rungtynes per televiziją, tai minučių pertraukėlių metimu visos reklamos rodomos su juo. „Samsung“, „Sprite“...“, – apie Lebrono kultą kalbėjo Lietuvos.
Haroldas apsilankė ir Orlando „Magic“ rungtynėse, kai į miestą atvyko Jonas Valančiūnas su Toronto „Raptors“. Susisiekęs su J. Valančiūno agentu klaipėdietis iš karto gavo du bilietus į rungtynes. Čia, kitaip nei pilnoje Majamio arenoje, krepšinis ne toks įdomus.
„Pačioje arenoje yra restoranas, muziejus, parduotuvė. Tai žmonės pirmus du kėlinius valgo, praeina parduotuves ir ateina į trečio kėlinio galą. Bet ir tai pasyviai žiūri“, – lygino klaipėdietis.
Baigęs mokyklą Haroldas tvirtai žinojo, kad nori stoti į universitetą, patobulėti, įgauti specialybę ir tik tada žvalgytis į profesionalaus krepšininko karjerą. Jis pasirašė ketverių metų sutartį su Kalifornijos „UC Irvine“ universitetu.
„Pasirinkau ne tik dėl mokslų, bet ir dėl to, kad dabar, jog pradėčiau profesionalo karjerą, reikia kažką įrodyti, nepateksi juk į „Žalgirį“ ar „Lietuvos rytą“ iš karto. Geriau ne dabar eiti, o grįžus po ketverių metų, patobulėjus patekti į tuos pagrindinius klubus. Kartu ir baigsiu mokslus“, – savo pasirinkimą motyvuoja jis.
„UC Irvine“ krepšinio komanda, vadinama „Skruzdėdomis“, praėjusį sezoną likusi šalia „Kovo beprotybės“ kovų, buria naują ir perspektyvią komandą, o ją treniruos buvęs Dariaus Songailos treneris „Wake Forest“ universitete Rusellas Turneris, šešerius metus dirbęs ir NBA klubo „Golden State Warriors“ trenerio asistentu. Šis treneris savo sūnų pavadino Dariumi būtent mūsiškio garbei, dėl jo darbo etikos.
Į universiteto krepšinio salę kartais užsuka ir NBA superžvaigždė, Los Andželo „Lakers“ veidas Kobe Bryantas.
„Reiks parodyti, kaip lietuviai krepšinį lošia“, – juokauja Haroldas, pagalvojantis apie galimybę susitikti su K. Bryantu.
Nepaisant to, lietuvį labiausiai žavi „Warriors“ tritaškių mašina, įžaidėjas Stephenas Curry. Dabar jis stebi ir NBA finalinę seriją tarp San Antonijaus „Spurs“ ir Majamio „Heat“ bei palaiko pastarąją komandą su L. Jamesu priešakyje: „Visi kažkodėl nemėgsta LeBrono, bet manau, kad jie laimės. Dabar jo laikas“.
Klaipėdietis nepraleido ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) kovų. Jis stebėjo visus istorinius gimtojo miesto komandos „Neptūno“ žingsnius atkrintamosiose varžybose, o finalines rungtynes su Kauno „Žalgiriu“ spėjo pamatyti ir „Švyturio“ arenoje.
Būtent „Žalgiriui“ jis ir teiktų pranašumą, jeigu po studijų JAV jį kviestų abu šalies grandai. „Rinkčiausi „Žalgirį“. „Lietuvos rytas“ man nelabai patinka, „Žalgiris“ kaip buvo pagrindinė Lietuvos komanda taip ir yra. O gal po keturių, penkių metų visi kalbės apie naujus grandus“, – kalbant apie galimą „Neptūno“ iškilimą svarstė krepšininkas.
Jau rugpjūčio 4 d. Haroldas vyks į naujuosius namus Kalifornijoje, universiteto bendrabutyje ir pradės dar vieną savarankiško gyvenimo etapą. Pirmaisiais metais jį ne kartą buvo užklupęs gimtinės ir artimųjų ilgesys, tačiau jei jis ir vėl apims, gynėjas žino, kaip išspręsti problemas.
„Buvo tokių situacijų kritinių, kad tas nepasisekė, tas... Vienintelis būdas pasikelti nuotaiką būdavo krepšinio rungtynės, o jei jos dar nepasiseka... Tikrai buvo momentų, kai labai norėjosi į Lietuvą. Bet pasiimdavau krepšinio kamuolį ir eidavau pamėtyti. Krepšinio kamuolys yra geriausias draugas“, – sako iš sportininkų šeimos kilęs Haroldas. Jo senelis ir tėvas buvo aukšto lygio dviratininkai.
