Tad renginį drąsiai galima vadinti tarptautiniu ir didžiuotis jog mažytė Lietuva geba pritraukti kitų šalių atstovus ne tik didčkiais cepelinais, gražuolėmis ilgakasėmis lietuvaitėmis ar visų taip garbinamu krepšiniu.
Nežinantiems, kas yra multisportas, galima trumpai priminti, jog šių varžybų metu dalyviai turi įveikti atitinkamu lygmeniu pasirinktą trasą su įvairiomis užduotimis bei atsižymėti kontroliniuose punktuose su gauta „SportIDent“ kortele. Dviejų asmenų komanda pasirenka trasą, kurioje startuoja – elito, mėgėjų ar pradedančiųjų.
Elito trasa skirta aktyviai sportuojantiems, turinčius puikius įgūdžius, bei gerą fizinę formą atletams. Mėgėjams svarbu reguliariai sportuoti, per daug savęs nespaudžiant ir nesiekiant sportinių aukštumų. Norintiems tiesiog mesti iššūkį sau ir, kad ir retai sportuojant, išbandyti save ekstremalioje trasoje – skirta Pradedančiųjų trasa. Dalyviai trasą turi įveikti važiuodami dviračiu, riedučiais, bėgdami, plaukdami ant plausto, dar Saulės kaitroje nespėjusioje įšilti Neryje, bei klaidžiodami tamsiais, drėgme persmelktais ir anksčiau retai kuriam pažintais Vilniaus požemiais. Varžybų trasos sudarytos taip, jog leidžia iš naujo pažinti sostinę, jos mažąsias gatveles ar pabuvoti vietose, apie kurias retas net ir vietinis težino. Siekiant, jog įspūdžius patirtų ne tik dalyviai, bet ir žiūrovai, viso renginio metu buvo dalinami specialūs, stebėtojams skirti, Vilniaus žemėlapiai su nuorodomis į įdomiausių rungčių vietas.
Besiryžtantys dalyvauti ir veltis į tokią avantiūrą, turi būti ne tik geros fizinės formos, neleidžiančios pasiduoti jau po pirmųjų susidūrimų su sunkumais, įveikiant vieną ar kitą kliūtį, bet ir visiškai pasitikėti savo partneriu, abiems būti panašios sportinės formos. Juk nieko vertas dalyvavimas jei vienas narys jau po kelių kilometrų velkasi trasa lekuodamas tarsi Brisius, karštą dieną, palei būdą, o kitas vėją gaudo ir nuovargio nejaučia. Svarbus ir psichologinis pasiruošimas, susikalbėjimas tarp partnerių. Trasoje teko girdėti ne vieną, kuris paskutiniuosius kilometrus įveikdamas keiksnojo draugą, įkalbinusį dalyvauti šiame, savęs išbandymų, šou. Žinoma, visos tokios kalbos pamirštamos kirtus finišo tiesiąją, gurkštelėjus pirmąjį gaivų vandens gurkšnį ir nuplovus taip sunkiai išdirbtą prakaitą po dušu, ar čia pat – Neryje.
Tiesa, iš vakaro šniokštųsi Lietuvos vasaroms būdinga audra, daugelį rajonų palikusi be elektros, laužiusi ir vertusi medžius šiek tiek trikdė organizatorių darbą ir pasiruošimą, tačiau net ir ši gamtos stichija nesutrukdė tinkamai parengti trasos, bei varžybų centre esančių palapinių. Tad šių metų varžybos, kaip ir buvo planuota startavo ankstyvą rytmetį, kai didžioji dalis miesto dar devintą sapną sapnavo ir neįsivaizdavo kas visai šalia jų vyksta. Elito atstovai, visą dieną paaukoję šiai pramogai, startavę orientavimosi mieste užduotimi jau neilgai trukus pritraukė smalsuolių žvilgsnius plaukdami po Baltuoju tiltu. Plaukimo rungtis elitui privaloma, mėgėjai ir pradedantieji ją galėjo iškeisti į gerokai ilgiau trunkantį bėgimą aplink vandens telkinius. Įveikę plaukimo plaustu rungtį dalyviai dieną tęsė bėgdami siaurutėmis Žvėryno gatvelėmis, landžiodami požeminėmis nuotėkų trasomis, įveikdami „Uno-Park“ virvių rungtį, kurios metu reikėjo įveikti virvių trasą išsidėsčiusią lygiagretėmis virš nedidelio griovio, čia atsižymėjimas buvo pačiame trasos viduryje.
Pasivaikščiojimą virvėmis keitė klaidžiojimas Šeškinės miškais, Vingio parko riedučių trasa, kurią taipogi norintys galėjo iškeisti į ilgesnę rungtį bėgant. Teko išvysti keletą dalyvių, vos bepastovinčių ant riedučių, tačiau nė už ką nekeitusių jų į bėgimą, juk kad ir lėčiau jais važiuojant buvo didesnė tikimybė įveikti atkarpą už bėgančias komandas. Elito atstovų taip pat laukė šaudymo lanku rungtis, kurios metu reikėjo pataikyti į nurodytą taikinį. Jos neatlikus tekdavo atsižymėti „baudos“ punkte. Išbandę save plaukimo baidarėmis rungtyje elito sportininkai taip pat įveikinėjo Montis Magia virvių rungtis, tokias kaip nusileidimas iš pastato penkto aukšto ar traversavimas Karoliniškių miško draustinyje. Pastarajame vėliau teko ir vėją gainioti dviratį minant ekstremaliais šlaitais iki Baltojo tilto, šalia kurio įsikūrusiame varžybų centre laukė paskutiniosios užduotis – užlipimas dirbtine sienele, leidimasis trosu į upę, bei finalinė, sulaukusi turbūt didžiausio žiūrovų susidomėjimo bei pačių dalyvių teigiamo įvertinimo, kaip geriausia rungtis – leidimasis trosu nuo Vilniaus Centrinės Universalinės parduotuvės stogo iki Baltojo tilto. Įveikė trasas elito atstovai (~55 km., per 8 - 9val.), mėgėjai (~35 km., per 3-5 val.) ir pradedantieji (~15 km., per 1-2 val.) apie 18 valandą jau laukė apdovanojimų ceremonijos, dalijosi įspūdžiais, aptarinėjo patirtus nuotykius.
Žinoma, būta ir bambeklių, keiksnojančių už netinkamą pasirūpinimą saugumu ar painia trasa. Tačiau, kaip žinia, šunys loja, karavanas eina. Po tokių renginių, kai dalyvauja šitoks gausus būrys žmonių, visuomet atsiranda nepatenkintų, ir priekaištaujančių organizatoriams dėl vieno ar kito neigiamo niuanso. Tokiems derėtų patiems pabandyti surengti panašų renginį, kažin ar kiekvienam tai pavyktų idealiai, be priekaištų sustyguoti. O nesilaikiusieji saugumo reikalavimų turėtų prisiminti, jog patys yra už save atsakingi ir pagalvoti prieš rizikuojant vardan geresnio rezultato. Trasos kirtimas aplenkiant Konstitucijos prospekte esančią požeminę perėją ir nėrimas tiesiai po mašinų ratais, kažin ar „kvepia“ meile sau bei pagarba kitiems.
Renginys baigėsi, tačiau įspūdžiai išliks ilgam, ypač tiems, kurie iškilmingai lipo ant nugalėtojų pakylos – vyrų elito trasoje jau trečius metus iš eilės nepralenkiami buvo Vitalijus Petrulis ir Regimantas Kavaliauskas; mišriose elito komandose – Ramunė Arlauskienė ir Dainius Mačiulis; moterų elito komandoje triumfavo vienintelė iššūkį priėmusi merginų pora – Justina Lavrenovaitė ir Rita Oksaitė.
Ypač gausiame mėgėjų trasą įveikinėjusių būryje pajėgiausiais pripažinti – vyrų komanda Andrejus Dolgovas ir Jonas Vytautas Gvildys; mišrioje grupėje – Raimonda Kirpliukaitė ir Tadas Kazlauskas; merginų grupėje – Indrė Valaitė ir Vida Bumelytė.
Ištvermingiausi pradedančiųjų trasos dalyviai - Miglė Mačionytė, Evelina Ščefanavičiūtė ir Daiva Stankutė, bei Alvydas Eizintas, Robertas Raišys ir Andrius Cicėnas.
Pajėgiausiai elito trasos vyrų komandai atiteko kelialapis į „360˚“ varžybas Lenkijoje, o mėgėjų trasos lyderiai pasidalino keliones į „Hercules Trophy“ varžybas Belgijoje.
Parengė Asta Lazarevičiūtė
