Renginyje dalyvavo apie du šimtus 71 sporto organizacijos atstovų. Forumą atidarė Prezidentas Valdas Adamkus, sveikinimą perdavė premjeras Algirdas Butkevičius, dalyvius pasveikino LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Vidas Mikalauskas, Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Europos nevyriausybinių sporto organizacijų asociacijos (ENGSO) prezidentas Carlos Paula Cardoso ir Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko pavaduotoja Elena Urbonienė.
Prezidentas Valdas Adamkus kreipdamasis į forumo dalyvius pasidžiaugė, kad sporto visuomenė vienijasi ir diskutuoja aktualiais klausimais.
„Pradedame svarstyti, kur turi būti permestas mūsų Lietuvos sporto gyvenimo svoris – ar į visuomenę, ar paliktas valstybinėje sistemoje. Man atrodo, šia tema diskutuojate pačiu laiku, ji yra aktuali, pribrendusi, mes galime pažvelgti į kitas valstybes, pasisemti iš jų pavyzdžių ir pritaikyti savo gyvenime. Nenoriu pasakyti, kad mūsų valstybės sportinis gyvenimas yra blogoje padėtyje, bet nėra ir idealus“, – sakė prezidentas V.Adamkus.
Vidaus reikalų viceministras ir Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos pirmininkas Elvinas Jankevičius savo kalboje teigė, kad valstybė darys viską, kad sporto finansavimas didėtų ir mažėtų valstybinis reguliavimas.
„Galime pasidžiaugti, kad nevyriausybinės sporto organizacijos Lietuvoje yra aktyvios ir iniciatyvios, kaip Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos pirmininkas galiu teigti, kad sporto organizacijų indėlis yra didelis ir neabejotinai pats didžiausias rengiant Lietuvos sportininkus ir organizuojant pagrindinius sporto renginius. Manau, kad valstybė ir toliau turi eiti šiuo keliu, sportininkų rengimas turi būti jūsų kompetencijoje, todėl sieksime kartu tobulinti dabartinį modelį ir mažinti neproporcingai platų valstybės kūno kultūros ir sporto srities reguliavimą“, – kalbėjo viceministras.
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Vidas Mikalauskas savo kalbą pradėjęs nuo pozityvios žinios apie tai, kad Seimas priėmė nutarimą 2017-uosius paskelbti Lietuvos sporto metais, vėliau apžvelgė pagrindines Lietuvos sporto problemas. V.Mikalauskas išreiškė susirūpinimą vaikų ir jaunimo įtraukimu į sportą, fizinės veiklos sąlygomis vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, sporto bazių trūkumu, kritikavo sporto įstatymo rengimą ir siūlė į darbo grupę įtraukti sporto specialistus.
„Turime priversti visų lygių politikus suprasti kas yra sportas ir kūno kultūra ir bendromis pastangomis siekti, kad tai būtų ne deklaracijos, o konkretūs darbai,“ – teigė V.Mikalauskas.
Lietuvos sporto prezidentų tarybos pirmininkė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė mano, kad Lietuvos sporto sistemai reikalingi pokyčiai.
„Būtina didinti lėšų paskirstymo ir panaudojimo efektyvumą, siekti sporto finansavimo skaidrumo. Tam reikalingi pakeitimai teisinėje bazėje. Lietuvos nevyriausybinės sporto organizacijos turi būti labiau įtrauktos į įstatyminės bazės formavimą ir strateginių sprendimų priėmimą. Kaip rodo Lietuvos ir užsienio šalių pavyzdžiai – nevyriausybinių organizacijų veikla užtikrina efektyvesnį ir tikslingesnį valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Šiandien į forumą susirinkę organizacijų atstovai sutarė siekti nevyriausybinių sporto organizacijų lyderystės“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.
Forume pranešimus skaitė svarbiausių Lietuvos skėtinių sporto organizacijų vadovai, patirtimi dalinosi pranešėjai iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Danijos bei Suomijos.
Forumo dalyviai bendrus nevyriausybinių organizacijų siekius patvirtino pasirašydami rezoliuciją „Dėl nevyriausybinio sporto plėtotės Lietuvoje ir savireguliacijos“.
Lietuvos nevyriausybinių organizacijų forumą finansavo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Olimpinio solidarumo programa.
2015 m. kovo 17 d. įsteigta Lietuvos prezidentų tarybos nariai atstovauja devynias skėtines sporto organizacijas, kurios vienija beveik visas Lietuvos visuomenines sporto institucijas.
Pranešėjų prezentacijos:
Lietuvos sporto plėtros perspektyvos. D. Gudzinevičiūtė, Lietuvos sporto prezidentų tarybos pirmininkė, LTOK prezidentė.
Sporto klubų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje. Helena Carlsson, Europos nevyriausybinės organizacijos (ENGSO) generalinė direktorė.
Estijos sporto sistema. Juri Tamm, Estijos olimpinio komiteto viceprezidentas.
Latvijos sporto modelis ir valdymo patirtis. Aldons Vrublevskis, Latvijos olimpinio komiteto prezidentas.
Besikeičianti Danija – nevyriausybinių sporto organizacijų svarba. Niels Nygaard, Danijos olimpinio komiteto ir sporto konfederacijos prezidentas.
Suomijos sporto struktūra ir finansavimas. Petri Heikkinen, Suomijos olimpinio komiteto teisininkas.
Skandinavijos modelis: Švedija – sporto šalis. Tina Sahlén, Švedijos sporto konfederacijos patarėja.
Lietuvos sporto federacijų sąjungos veikla ir kaitos perspektyvos. Romas Vitkauskas, Lietuvos sporto federacijų sąjungos viceprezidentas.
Lietuvos nevyriausybinių sporto organizacijų sistema. Bronislavas Vasiliauskas, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas.
Neįgaliųjų sportas Lietuvoje. Vytautas Kvietkauskas, Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas.
Lietuvos savivaldos indelis ugdant didelio meistriškumo sportininkus. Gintaras Jasiūnas, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidento pavaduotojas.