Vyrų 10 km sprinto rungtyje T. Kaukėnas suko du baudos, užėmė 58-ą vietą ir pirmą kartą šį sezoną iškovojo teisę startuoti persekiojimo rungtyje. Kitas Lietuvos atstovas Karolis Dombrovskis šaudė identiškai – po vieną netaiklų šūvį abiejuose šaudymo ruožuose - ir tarp 102 dalyvių liko 90-as.
„Sprinto rezultatas šiek tiek nuramino ir mane, ir, manau, visus kitus... Atrodo, kad šaudymas po truputį gerėja, o ir šliuožėsi jau daug geriau. Aukštikalnėse dažniausiai jaučiuosi gerai, tačiau tam reikia pasiruošimo, – dar po sprinto varžybų sakė T. Kaukėnas. – Antholzo etapui specialiai nesiruošiau, šis etapas tik tarpinis rengiantis Europos čempionatui, todėl pagrindinis tikslas persekiojime bus šaudyti kaip įmanoma taikliau.“
Persekiojimo varžybose T. Kaukėnui pavyko pakilti iki 47-os pozicijos. Tai – geriausias Lietuvos biatlonininkų pasirodymas per šešis šio sezono pasaulio taurės etapus. Po pirmo šaudymo lietuvis buvo 51-as, antro – 49-as, o trečio – 48-as. Du netaiklūs šūviai paskutiniame šaudymo ruože (išvis suklydo keturis kartus) nubraukė viltis patekti į 40-uką bei pelnyti įskaitinius taškus.
Moterų 7,5 km sprinte 64,4 proc. taiklumu šį sezoną šaudanti N. Kočergina suklydo vos kartą bei užėmė 53-ią vietą. Taip pat vieną baudos ratą sukusi Natalija Paulauskaitė tarp 95 biatlonininkių tenkinosi 86-a pozicija.
„Man patinka startuoti aukštikalnėse. Kuo aukščiau – tuo geriau“, – sakė N. Kočergina. – Labai norėjau patekti „į taškus“, bet konkurencija lyginant su praėjusiais metais labai padidėjo. Seniau su vienu baudos ratu ne tik patekdavau į persekiojimą, bet ir iškovodavau įskaitinių taškų.“
Persekiojimo varžybose N. Kočergina suklydo šešis kartus, aplenkė tris varžoves ir finišavo 49-a. Lietuvos biatlonininkė patraukė televizijos operatorių dėmesį, kai šliuoždama drauge su triskart olimpine čempione Darija Domračeva, ją lenkė (tiesa, atsilikusi ratu).
„Buvo nuobodu vienai šliuožti, tai vieną ratą šliuožėme drauge su D. Domračeva. Norėjosi parodyti, kad ir mes lietuvės kažką galime“, – juokėsi N. Kočergina.
Teisę startuoti persekiojime N. Kočergina iškovojo keturis kartus per visą karjerą, tačiau geriau nei sprinte pasirodė vos kartą. Vis dėlto Lietuvos biatlonininkė tikina, jog tiesioginė kova su varžovėmis jau patinka labiau.
„Seniau aš bijojau tiesioginio kontakto su varžovais, bet dabar įdomiau varžytis krūvoje. Kada daug varžovių startuoja kartu, matai savo tikslą ir varžybų metu gali keisti taktiką.“
Šiuo metu N.Kočergina šliuožimo greičiu lenkia kitas Lietuvos biatlonininkes, greičiausiai pasaulio biatlonininkei suomei Kaisai Makarainen vidutiniškai pralaimėdama po 12,6 sek. per kilometrą. Palyginimui, Diana Rasimovičiūtė-Bricė per penkerias šio sezono varžybas per kilometrą atsilikdavo po 15,6 sek.
Vyrų estafetės varžybose Lietuvos komanda nedalyvavo, kadangi startuoti dėl nugaros skausmų negalėjo vienas komandos lyderių K. Dombrovskis.
Tuo metu moterų komanda (N. Kočergina, Marija Kaznačenko, Gaudvilė Nalivaikaitė ir N. Paulauskaitė) aplenkė Pietų Korėjos biatlonininkes ir užėmė 19-ą vietą. Varžybų metu pūtė itin stiprus vėjas, todėl baudos ratų išvengti pavyko tik vienai Čekijos komandai.
Estafetės rungtis Lietuvos biatlonininkėms prasidėjo sėkmingai: po pirmo šaudymo ruožo N. Kočergina šliuožė geriausiųjų 10-uke, o etapą baigė 17-a (antroje šaudykloje „uždirbo“ vieną baudos ratą), lenkdama geriausią Švedijos biatlonininkę Elisabeth Hoegberg, talentingą slovakę Terezią Poliakovą ir Europos čempionato prizininkę Marine Bolliet iš Prancūzijos.
Antrame etape startavusi M. Kaznačenko baudos ratų išvengė ir išlaikė turėtą poziciją, tačiau trečio estafetės rungties etapo pirmas šaudymas komandai tapo katastrofa: G. Nalivaikaitė iš aštuonių šūvių nepataikė nė karto ir turėjo sukti penkis baudos ratus. Komanda smuktelėjo į 19-ą vietą, lenkdama tik Pietų Korėjos sportininkes. Paskutinė šliuožusi N. Paulauskaitė šliuožė dar vieną baudos ratą, tačiau turėtą poziciją išlaikė.
Lietuvos biatlonininkai Italiją paliko pirmadienį ir išvyko į Estiją, kur jau šį trečiadienį prasidės Europos čempionatas.
„Ar Europos čempionate realu patekti į 10-uką? Viskas priklausys nuo šaudymo, trasos reljefo ir sėkmės. Manau, jog viskas įmanoma, tik reikia tikėti savo jėgomis, turėti tikslą ir truputį sėkmės“, – sakė N. Kočergina.
