Kovotojas DELFI papasakojo ne tik kodėl garsus sambo atstovas jį taip praminė, bet ir apie karjeros pradžią, tikslus bei norus.
„Kai ruošiausi varžyboms, vaikščiodavau į R. Racevičiaus salę, jis leisdavo sportuoti. Ten buvo kolonos, pusiau minkštos, aptemptos. Su Kanadoje šiuo metu gyvenančiu kitu kovotoju Sergejumi Juškevičiumi daužydavome tas kolonas pirmame aukšte. Jie antrame aukšte žaisdavo futbolą ir girdėdavo tai. Sako, jūs kaip dvi poros batų – plaktukas ir kuvalda. Man prilipo, jam ne“.
Rugsėjo 28 d. lietuvis pradės kovas Brazilijoje – čia vyks WAKO suaugusiųjų pasaulio čempionatas. Visada į ringą žengiantis su kepurėle, papuošta užrašu Lietuva ir trispalve, kovotojas tikisi kovoti dėl prizinės vietos. Į čempionatą lietuvis vyksta prisidėjus Lietuvos kikboksingo federacijai, kuri pastaruoju metu labai padeda sportininkui.
Visą vasarą paaukojęs įvairioms varžyboms S. Maslobojevas stengėsi pailsėti pakeisdamas aplinką Izraelyje. Kartu čia jis vedė ir seminarus, tačiau sulaukęs Rusijos boksininko Sergejaus Kovaliovo prašymo padėti pasirengti kovai dėl WBO pasaulio čempiono diržo, atostogas pamiršo. S. Kovaliovas po treniruočių su lietuviu įtikinamai iškovojo čempiono diržą, o gerai pasirodęs S. Maslobojevas tikisi prasiskinti kelią Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Esu gavęs ne vieną labai skaudžią pamoką. Jei pradėjai kažką daryti, reikia daryti iki galo ir rezultatai ateis. Tikiuosi, kad plačiausi vartai man yra ateityje“, – kalba šiuo metu į kikboksą ir boksą dėmesį sutelkęs sportininkas.
Sportinį kelią pradėjo nuo sunkiosios atletikos
S. Maslobojevas pasakoja, kad pirmieji žingsniai sporte buvo žengti ne ringe, o sunkiosios atletikos sporto salėje. Į ją jis užklydo su draugais, beveikštinėdamas gimtosios Klaipėdos rajonais. Tada draugus sužavėjo joje kabanti bokso kriaušė, dėl kurios jie ten ir tevaikščiojo. Tačiau vėliau būsimas kovotojas pradėjo užsiimti sunkiąją atletika ir netgi tapo Lietuvos čempionu.
Nors kovos menai Sergejų traukė visą laiką, tačiau užsiimti jais pradėjo tik sulaukęs pilnametystės. Taip, pasak jo, nutiko todėl, kad niekada neturėjęs drąsos pradėti užsiėmimus. Tąkart jį sužavėjo draugo parodyti kovotojai, praktikavę Tailandietišką boksą, arba paprasčiau – Muay Thai, senovės kovos meną, paremtą smūgiais keliais, kojomis, alkūnėmis ir rankomis.
Pradėjęs ieškoti kur galėtų lankyti treniruotes, šį kovos meną mokančius klubus terado Vilniuje ir Kaune. Ieškodamas alternatyvaus sprendimo S. Maslobojevas pasirinko kikbokso treniruotes Klaipėdoje. Sužinojęs, kad treniruotės vyksta su polinkiu į išsvajotąjį Muay Thai stilių, atletas suprato papuolęs į tinkamą vietą. Tąkart sūnaus pasirinkimu rinktis kovotojo kelią neiti patenkinti buvo sportininko tėvai.
„Tėvai buvo prieš, sakė „dar aš tau mokėsiu pinigus, kad tau galvą daužytų“ – tie patys seni stereotipai. Teko pačiam suktis, kad tik užsimokėčiau už treniruotes. Jie vis galvojo, kad tai mano trumpalaikis užsidegimas, kad palankysiu, gausiu į nosį ir baigsis... Bet grįždavau su sulaužytomis rankomis, su mėlynėmis ir vis tiek tęsiau“.
Kelias į šlovę – nuo kovos su „seniu“
Kalbėdamas, kad teko suktis pačiam, S. Maslobojevas nemeluoja – vaikinas taupė pinigus dirbdamas statybose, tik įsigijęs seniai trokštą telefoną jį iškart pardavė, kad tik galėtų tęsti treniruotes. Galiausiai vienas geriausių Lietuvos kovotojų metė sportą – trūko pinigų, o ir perspektyvų bei galimybių šiame sporte nebematė.
Metęs sportą Sergejus pradėjo dirbti Norvegijoje. Praėjus beveik metams, sėdėdamas su bendradarbiais po darbo ir gurkšnodamas stipriuosius gėrimus, sulaukė skambučio su pasiūlymu grįžti į ringą.
„Buvau jau pradėjęs gyventi mirtingųjų gyvenimą. Paklausiau, su kuo – sako su „seniu“ tokiu. Sutikau. Po mažiau nei poros savaičių teko važiuoti. Kitą dieną po darbo prasibėgau krosą. Neturėjau normalių sportbačių, gavau kojų uždegimą, savaitę pragulėjau, tad pasiruošimas buvo nekoks“.
Tik įlipęs į lėktuvą Kuvalda susidomėjo, su kuo gi jam teks kautis. Išgirdus pavardę paaiškėjo, kad tai pasaulinio lygio kovos menų žvaigždė Jeffas Monsonas, per tebesitęsiančią karjerą iškovojęs 49 pergales ir patyręs 15 pralaimėjimų.
Nors kovą lietuvis pradėjo sėkmingai, tačiau jam koją pakišo ilgas laikotarpis be sporto – antrajame raunde abi kojas sutraukė mėšlungis, o pergalę šventė J. Monsonas.
„Po tos kovos labai susimąsčiau. Jeigu būčiau ją laimėjęs, man būtų atsivėrę platūs vartai. Pats sau pasakiau, kad tos galimybės ateina, jos ateina nelauktai ir būna skaudu, kai joms esi nepasiruošęs. Tada nusprendžiau, kad reikia užsiimti sportu“, – 2009m. kovą, sugrąžinusią į ringą, prisimena S. Maslobojevas.
Nori vesti jaunimą teisingu keliu
Nusprendęs grįžti prie gyvenimo svajonės Sergejus laviravo tarp darbo Norvegijoje ir Lietuvos. Po sekinančios 12 valandų darbo dienos pradėjo kasdien treniruotis. Galiausiai atletas metė darbą Norvegijoje ir grįžo į Lietuvą. Čia pradžioje nesėkmingai ieškojęs tinkamo klubo galiausiai atrado „Sparta Gym“ sporto salę, kurioje dabar ne tik treniruojasi, bet ir treniruoja jaunuosius kovotojus.
„Visa mano treniravimo idėja – vesti jaunimą teisingu keliu. Stengiuosi save pateikti kaip pavyzdį ne tik savo auklėtiniams, bet ir visam jaunimui. Noriu parodyti, kad viskas yra įmanoma, reikia tik daug dirbti ir būti teisingu bei sąžiningu žmogumi“, – atvirai kalba kovotojas.
Savo auklėtiniams S. Maslobojevas stengiasi būti antru tėvu. Pasak jo, jis turi būti pavyzdys jauniesiems kovotojams, todėl tai suteikia daugiau atsakomybės ir neleidžia elgtis lengvabūdiškai. Kaip pats sako, jam pačiam reikia stovėti prieš juos, o ir prasikaltusiems auklėtiniams negaili moralų.
„Kai pats sportavau, man įaugo tai, kad treneris yra antras tėvas. Taip ir yra, ko negauni namie, turi gauti sporto salėje. Vakarais net būna, kad mokiniai rašo ir klausia patarimų dėl santykių, kaip susitaikyti ar paaiškinti kažką tėvams ir t. t. Tokia atsakomybė verčia kontroliuoti visą gyvenimą, bet kartu yra ir maloni, nes gali padaryti kažką gero – ne kvailystę kokią pakviečiant į pirtį ir prisigeriant, o padedant žmogui gyvenimo kelyje“.
Už ringo ribų kovos įgūdžius pamiršta
Kovos menų žvaigždė sako neturintis baimių, kad ir prieš kokį varžovą kovotų.
„Bijoti neturiu ko, visiškai. Mano varžovas yra toks pats žmogus kaip ir aš. Jis gali trenkti stipriau? Tai gerai, reiškiasi aš neturiu jam leisti to padaryti. Reikia išnaudoti priešo silpnybes“.
S. Maslobojevas turi kitą problemą – prieš kovą jam sunkiausia susikaupti. Sportininkui lengviausia, kai yra kažkas šalia, su kuo galima papokštauti ir pasijuokti, o ne kalbėti apie artėjančią dvikovą. Tik lipdamas į ringą jis stengiasi sukaupti visą sportinį pyktį.
„Pagalvoju apie kažką negero, tam, kad užsivesčiau, sutelkčiau sportinį pyktį. Tačiau tai nėra neapykanta varžovui. Svarbu pačiam išlikti ramiam, nedaryti nesąmonių. Kai per daug užsivedi padarai daug klaidų“, – įsitikinęs kikboksininkas.
Nepaisant to, realybėje S. Maslobojevas yra ramus žmogus, visą agresiją paliekantis kovos ringe. Konfliktinėse situacijose jis būna paskutinis, panaudojantis jėgą ir pirmasis, besistengiantis viską išsiaiškinti žodžiu.
„Ne vieną kartą buvo tokia situacija, kai ramiai stovi, o tave žmogus siuntinėja. Sako tuoj aš tau tą padarysiu.. Atsakau, kad nieko tu man nepadarysi. Žmonės prikimba iš niekur. Prašai jų, prašai ir vis tiek lenda.. Tada gauna ir gauna gerai. Taip, kad atsimintų. Tada atsistoja ir rašo pareiškimą policijai. Kam man to reikia?
Vėliau yra kuriami seniai užgyvenę stereotipai, kad boksininkai, kikboksininkai neturi smegenų. Jeigu esi kvailas, nėra skirtumo ar tu futbolininkas ar bankininkas, ar krepšininkas – vis tiek kvailiu liksi. Komentuoti kito žmogaus elgesį gali bet kuris sutiktas gatvėje ar naršantis interneto platybėse, remdamasis savo įsitikinimais, kurie visų žmonių yra skirtingi“, – mano sportininkas.
