Nuo ateinančių metų LRF „Rugby Europe“ struktūroje turės naują narį. S. Banys išrinktas į Teisės ir taisyklių komitetą.
Apie naują pripažinimą ir asamblėjoje sprendžiamus klausimus regbis.lt pakalbino S. Banį.
– Ką jums reiškia toks įvertinimas ir naujos pareigos?
– Tai yra jausmas, kuomet sėdi ir galvoji – „o, tai tikra“. Emocijos tuo metu valdo maksimaliai. Kalbant apie pati įvertinimą, regbis man yra gyvenimo būdas, todėl toks įvertinimas mielas širdžiai ir įpareigojantis stengtis visu šimtu procentu dar labiau.
– Koks buvo kelias iki šio įvertinimo?
– Vaikystėje aš esu užsiminėjęs kovos menais, vėliau žaidęs krepšinį – buvau sunkusis kraštas, nes pagal amžių tuo metu buvau visa galva aukštesnis bei sunkesnis už komandos draugus. Tiesiog gyvenime susiklostė tokios aplinkybės, kad prieš 13 metų tuometinis mano miesto Klaipėdos regbio klubo treneris pasiūlė žaisti regbį, nes šalia krepšinio mokyklos vykdavo regbio treniruotės. Dar šiandien atsimenu trenerio žodžius „pamėgink, išmokinsime būti vyru“. Man tuo metu buvo 17 metų ir patekimas į vyrų komandos sudėtį buvo tikras iššūkis, o kuo sunkiau, tuo man atsiranda didesnis vidinis stimulas.
Pajutau, kad tai mano sportas. Regbis užgrūdina, išmoko suvokti skausmą, koks jis bebūtų – fizinis ar po pralaimėtų kovų juntamas apmaudas. Vertini tai kaip proceso dalį, bet ne silpnumą. Be viso to, regbis duoda suvokimą, kad negali niekada pasiduoti. Atrodo, kad rungtynėse miršti po kelis kartus, atsistoji ir toliau viską darai iš širdies. Taip regbis išmoko būti vyru, ką vėliau ir pritaikai asmeniniam gyvenime, darbe. Tai atvedė mane iki to, ką šiuo metu turiu.
– Ar šios naujos pareigos buvo jūsų tikslas?
– Negalėčiau akcentuoti, kad atsikėliau vieną rytą ir pasakiau – sieksiu to ir tai yra mano tikslas. Nesiekiau konkrečiai šios vietos, nes patekimas į ją apima daugybę kriterijų, pagal kuriuos tave atrenka ir vėliau patvirtina. Taip susiklostė gyvenimo aplinkybės, kad judėjau teisinga – regbio – kryptimi. Studijuodamas teisę, dirbdamas teisės veikloje, orientuotoje į verslo ir sporto teisę bei valdymą, atsidūriau Lietuvos regbio federacijoje, o vėliau paaiškėjo, kad tai yra tramplinas į Europos federaciją. Atsiradus galimybei kandidatuoti, net nekilo minčių to atsisakyti.
– Koks darbas laukia Europos federacijoje?
– Teisės komiteto nariai, pagal veiklos gaires, kuria taisykles, tvarkas, reglamentus, keičia juos, konsultuoja „Rugby Europe“ ir jos narius, atlieka visą „juodą“ popierinį teisinį darbą.
– Kuo šis pripažinimas naudingas Lietuvai?
– Man yra garbė atstovauti Lietuvai, todėl tikiuosi, kad šalis dėl to džiaugiasi. Pasirodo, kad Lietuvos teisininkai yra vertinami ir Europoje. Galimybių visuomet yra tiek, kiek žmogus turi noro ir sveikatos. Sveikatos turiu, o noro lipti aukštyn dar nesu praradęs. Kaip žinia, liko dar viena didesnė regbio organizacija („World Rugby“, – aut. past.), tad kilti yra kur, o kol kas koncentruojuosi į esamą situaciją ir darbus, nes be visa ko, dar lieka privati teisinė praktika.
– Kokie kiti svarbiausi sprendimai buvo priimti Generalinės asamblėjos metu?
– Vyko „Rugby Europe“ prezidento rinkimai. Džiaugiuosi, kad rumunas Octavianas Morariu liko antrai kadencijai – tai šaunus vyras, turintis koncentruotas ir aiškias veiklos gaires tolimesnio judėjimo link. Vyko valdybos, komitetų rinkimai. Kitas aspektas buvo ne toks linksmas. Nors laikotarpis ir šventinis, tačiau temos apie finansus retai džiugina. „Rugby Europe“ yra „World Rugby“ dalis, atstovaujanti Europos šalių federacijoms, tačiau pastaroji organizacija yra ženkliai apkarpiusi lėšas, skiriamas šalims, vystančioms regbio sportą ir tuo pačiu sugriežtinusi reikalavimus lėšoms įsisavinti.
Dėl to, tarp šios organizacijos narių kilo konfrontacija. Kai kas sako, kad tai „Brexit“ įtaka, bet gal kai kam yra patogios tokios replikos. Kaip žinoma, praėjusiais metais Anglijoje organizuotas pasaulio čempionatas buvo vienas pelningiausių istorijoje, todėl man sudėtinga vertinti tokį „World Rugby“ sprendimą. Lauksime išsamių atsakymų ir skaičiavimų dėl savo sprendimų pagrindimo ir tada žinosime, kuria linkme tęsti dialogą.
– Ką manote apie Lietuvos ir PAR bendradarbiavimą ir šios programos ateitį?
– PAR regbio mokykla yra labai stipri ir viena geriausių pasaulyje. Žvelgiant iš sportinės pusės, lietuviai turi genetiškai tvirtus kūnus, fiziologiškai yra aukštesni nei vidutinis regbio žaidėjas, mentalitetas ir žaidimo skaitymas yra lavinamas dalykas, kuri reikia lavinti ir kiek galima ankščiau. Vienetai gimsta turėdami tai, todėl PAR mokykla mūsų jauniems talentams yra puikus raktas į aukščiausią lygį. Be viso to, jie ten įgyja ir išsilavinimą, kas tikimės duos puikius rinktinės žaidėjus, o vėliau gal taps puikiais treneriais. Todėl, mano giliu įsitikinimu, programa turi judėti ir augti.
