Tiesa, antradienį bylos iš esmės pradėti nagrinėti nepavyko, nes į posėdį neatvyko R. Reklaičio advokatas. Pats kaltinamasis antradienį nuo bet kokių komentarų susilaikė. Kitas teismo posėdis numatytas kovo pabaigoje.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) duomenimis, 2006 metais R. Reklaitis, subūręs bendraminčius, organizavo Lietuvos petankės federacijos įsteigimą. Petankė – tai Prancūzijoje gimęs laisvalaikio žaidimas: į ant žemės esantį taikinį ridenami nedideli rutuliai.
R. Reklaitis pats nuo federacijos įsteigimo dirbo konsultantu, valdė 18-os Kauno bendrovių paaukotas paramos lėšas.
Tiriant sukčiavimą sporto rėmimo srityje nustatyta, kad Lietuvos petankės federacija organizuodavo atvirus tarptautinius petankės turnyrus Lietuvoje ir dalyvaudavo renginiuose užsienyje, kuriuose žaisdavo ir R. Reklaitis kartu su savo komandos nariais. Sėkmingai pasirodžius turnyruose, kaltinamajam R. Reklaičiui bei jo komandos nariams už pasiektus aukštus sportinius rezultatus, klastojant dokumentus, atgaline data būdavo parengiami Lietuvos petankės federacijos prezidiumo sprendimai, direktoriaus įsakymai apie neva skirtus piniginius prizus bei klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai imituojantys piniginių prizų išmokėjimą R.Reklaičiui bei jo komandos žaidėjams.
Šie „prizininkai“, kurių dauguma dirbo R. Reklaičio valdomose bendrovėse, už pasiektus aukštus sportinius rezultatus varžybose būdavo pamaloninami šimtais tūkstančių litų. Tuo tarpu kiti varžybų nugalėtojai ir prizininkai būdavo apdovanojami tik diplomais ir simboliniais prizais. Tyrimo metu FNTT tyrėjai atskleidė, kad piniginiais prizais paskatinti žaidėjai į asmenines banko sąskaitas pervestus pinigus išgrynindavo ir atiduodavo R. Reklaičiui.
FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai, bendradarbiaudami su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, išsiaiškino, kad per kelerius metus R. Reklaitis tokiu būdu apgaule įgijo 1,7 mln. litų, o jo sutuoktinė ir dar vienas jam artimas asmuo – dar apie 350 tūkst. litų. Be to. R. Reklaitis įtariamas neteisėtai pasisavinęs iš Lietuvos petankės federacijos daugiau negu 260 tūkst. litų, kuriuos paėmė iš Federacijos kasos ir negrąžino.
Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už sukčiavimą ir turto pasisavinimą Kauno verslininkas gali būti nuteistas maksimalia laisvės atėmimo iki 10 metų bausme.
DELFI primena, kad 2012 metų pabaigoje Įmonių bankroto valdymo departamentas savo tinklalapyje paskelbė sąrašą asmenų, kuriems draudžiama eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Šiame sąraše yra ir R. Reklaičio pavardė.
Visiems jiems taikomi ribojimai užimti vadovaujančias pareigas trejus metus nuo teismo nutarties įsiteisėjimo.
