„Vaikų mokymo plaukti programą vykdome jau ne vienerius metus. Tačiau skendimų statistika ir toliau yra tragiška. Reikia nedelsiant imtis priemonių. Visa plaukimo bendruomenė tai supranta. Labai gerai, kad prie iniciatyvos prisideda ir Rūta“, – sakė peticiją pateikusios LPF prezidentas Tomas Kučinskas.
LPF drauge su Lietuvos Respublikos Seimu ir kitais partneriais gruodžio pabaigoje surengė tarptautinę konferenciją „Ką daryti, kad vaikų skęstų mažiau?“, skirtą vaikų mokymui plaukti. Jos išvadomis ir pagrįsta peticija, kurią internetu gali pasirašyti visi, kam rūpi, jog Lietuvoje kasmet neskęstų po visą klasę moksleivių. Šią peticiją 168-u numeriu pasirašė ir olimpinė čempionė R. Meilutytė.
„Visiškai pritariu!“, – pareiškė R. Meilutytė pasirašydama peticiją.
LPF peticijoje pabrėžiama, kad Lietuvoje susidariusi kritinė padėtis – skendimų skaičius 100 tūkst. gyventojų yra 8,1, o nuskendusių vaikų 0–14 metų grupėje rodiklis – 2,5. Tai didžiausi rodikliai Europos Sąjungoje. Skendimų statistika Lietuvoje 4 kartus didesnė už ES šalių vidurkį. Skendimai yra antra pagal dažnumą (14 proc.) vaikų mirties priežasčių dėl netyčinių sužalojimų.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į UNESCO chartijos Dėl fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir sporto (2015 m. lapkritis, Paryžius) naują redakciją, kurioje pabrėžiama, kad „gebėjimas plaukti yra gyvybiškai svarbus įgūdis kiekvienam asmeniui iškilus rizikai nuskęsti.“
Peticija raginama tobulinti Lietuvos ugdymo ir sporto įstatyminę bazę ir siekti, kad būtų suformuluota įpareigojanti nuostata, kad kiekvienas moksleivis baigdamas pagrindinės mokyklos programą turėtų demonstruoti plaukimo ir judėjimo vandenyje gebėjimus, saugaus elgesio prie vandens žinių sistemą, kaip skendimų prevencijos būtiną sąlygą. Taip pat siekiama iki 2020 metų didinti plaukimo pamokų prieinamumą pradinių klasių vaikams formaliajame ugdyme ir pasiekti, kad šalies mokyklose bent 80 proc. 2–3 klasėse besimokantiems mokiniams būtų vykdoma vieninga 32 pamokų Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta mokymo plaukti ir saugaus elgesio prie vandens programa.
„Tai turi būti ne ant popieriaus. Norint toliau siekti tikros pažangos, būtina orientuotis ne tik į kiekybinius rodiklius, bet ir užtikrinti ugdymo proceso kokybę per vieningą mokymo plaukti programą. Gyvybiškai svarbu, kad vaikai sugebėtų vandenyje panerti, plūduriuoti, plaukiant ant krūtinės ir nugaros įveikti bent 50 m nuotolį ir saugiai išlipti iš vandens netikėtai į jį įkritę“, – sakė T. Kučinskas.
Pasak jo, labai svarbu taip pat užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą – Švietimo ir mokslo ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių, mokyklų, nevyriausybinių subjektų – vykdant mokymo plaukti programą. Tai pat – užtikrinti stabilų mokymo plaukti programos finansavimą ir mokinių vežimą iki baseinų.
Peticiją galima pasirašyti šiuo adresu.
