„Kalbėti galime aštriau, nes vis tiek neturime ko prarasti“, – DELFI pareiškė Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentas Emilis Vaitkaitis. Jis tvirtina nenuogąstaujantis dėl to, kad lietuviai atsidūrė vandens sportą purtantį nematomą karą pralaiminčioje stovykloje. Vienos galingiausių sporto organizacijų pašonėje žiebiasi nauji sukilimai.
Emilis Vaitkaitis, Julio Maglione, "Duna" arena
© DELFI montažas / Scanpix

Po blizgesiu ir euforija telkiasi įniršis

Pabūgęs priešiškos visuomenės reakcijos, praėjusį kovą Budapeštas atsiėmė paraišką 2024 metais rengti olimpines žaidynes. Bet šešių vandens sporto šakų pasaulio pirmenybės beveik 2 mln. gyventojų turinčioje Vengrijos sostinėje, regis, prilygsta olimpiadai.

Netrūksta nei pompastikos, nei plačių užmojų, o bet kokius organizacinius nesklandumus užgožia vengrai, plūstantys į tribūnas it Dunojus.

Aplink naujutėlę „Duna“ areną, kurioje vyksta plaukimo varžybos, slankioja ne bilietų perpardavinėtojai, o desperatiškai jų įsigyti bandantys sporto gerbėjai. Eilės prie arenos kasų nutįsta tik rytais, kuomet plaukikai rungiasi atrankos varžybose – į vakarines plaukimų sesijas bilietai išparduoti jau prieš kurį laiką. Kuomet praėjusį pirmadienį į Budapeštą buvo užsukę Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovai, stebintys už šimto kilometrų Dėre vykstantį Europos jaunimo olimpinį festivalį, LPF tik vargais negalais išrūpino svečiams kelis bilietus.

Todėl ant Dunojaus kranto iškilusi arena, kurioje telpa 15 tūkst. žiūrovų, beveik visada pilnutėlė. Panašiai, kaip ir gretimoje upės saloje esantis Alfredo Hajoso vardo kompleksas, kuriame dėl medalių kaunasi vandensvydininkai.

Tačiau arenose dalinamas nemokamas dienraštis „Water Wonder“ – pasaulio čempionato organizacinio komiteto leidžiamas oficiozas – atspindi ne viską.

Oficialus čempionato laikraštis kiekvieną dieną šlovina Julio Maglione
Oficialus čempionato laikraštis kiekvieną dieną šlovina Julio Maglione
© DELFI / Domantas Pipas

Kasdien jo puslapiuose gėrimasi Budapešte vykstančia sporto švente, jos dalyviais ir svečiais, tiesmukai šlovinami Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) vadovai.

Tuo metu užkulisiuose vis garsesnis bruzdesys, kurį kelia margas nepatenkintųjų choras.

Mat ne visi nemato nieko blogo, jog 81-erių prezidentas FINA statutus kaskart perrašo pagal savo poreikius, pirmasis viceprezidentas minimas JAV Teisingumo departamento atliekamame tarptautinės korupcijos tyrime, kitas viceprezidentas vadovauja kompanijai, kuriai FINA negaili stambių užsakymų, o dienpinigių norma FINA funkcionieriams yra 500 JAV dolerių, neskaičiuojant kompensacijų už gyvenimą penkių žvaigždučių viešbučiuose.

"Duna" arena
"Duna" arena
© DELFI / Domantas Pipas

Lyg sostų karai

Treneriai prieš FINA, plaukikai prieš FINA, europiečiai prieš FINA – atrodo, kad Julio Maglione turėtų būti užspeistas į kampą gausių savo priešininkų.

Bet nuo 2009-ųjų FINA prezidento pareigas einantis urugvajietis praėjusį savaitgalį Budapešte lengvai užsitikrino trečią kadenciją poste.

Veteranas gali tvirtai žingsniuoti „Duna“ arenos koridoriais, kadangi opozicija – susiskaldžiusi, heterogeniška ir siekianti tarpusavyje nesusijusių tikslų.

Pavyzdžiui, viena ryškiausių čempionato žvaigždžių Katinka Hosszu savo statusą ir namų sienas išnaudoja reklamuodama liepos pradžioje jos įkurtą Pasaulinę profesionalių plaukikų asociaciją (GASP).

„Plaukikams nederėtų sukti galvų rūpinantis tuo, kaip reikės skubiai susirasti darbą ir pragyvenimo šaltinį baigus karjerą baseine. Mes visi turėtume gauti adekvačias pajamas iš savo veiklos taip pat kaip krepšininkai ar futbolininkai“, – teigė 28-erių Vengrijos „geležinė ledi“, šiame pasaulio čempionate jau pelniusi du medalius.

Katinka Hosszu
Katinka Hosszu
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak jos, GASP jau vienija apie 30 plaukikų. Tačiau vienintelis konkretus priekaištas, kurį K. Hosszu meta FINA adresu, yra dėl pasaulio taurės varžybų reformos. Varžybų, kuriuose ne vienerius metus dominuoja ir riebią prizinių fondų dalį susišluoja pati vengrė.

Daugelis šnairuoja į K. Hosszu planus, įtardami savanaudiškus jų motyvus, bet Jonas Ruddas mąsto kitaip.

„Ji bent bando – tai jau yra daugiau nei kas nors buvo padaręs anksčiau. Ar ji teisi, parodys laikas, bet geriau kažką daryti nei sėdėti sudėjus rankas, kaip elgiasi absoliuti dauguma sportininkų. Blogai, kad jie tokie pasyvūs. Jeigu kas nors gali priversti sistemą keistis, tai – plaukikai. Jie turi sukilti ir susigrąžinti sau savo pačių sportą“, – DELFI sakė buvęs Rūtos Meilutytės treneris iš Didžiosios Britanijos.

Nemato progreso

Dabar Airijos plaukimo federacijoje dirbantis specialistas priklauso Pasaulio plaukimo trenerių asociacijos (WSCA) direktorių valdybai.

Pastaroji jau ne vienerius metus įvairiais būdais oponuoja FINA – taip pat ir grasinimu kurti alternatyvią federaciją.

„Rugsėjį vyks WSCA suvažiavimas, po kurio galbūt turėsime naujienų“, – teigė J. Ruddas.

Problema, kad lygiai tą patį jis kalbėjo per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Metai prabėgo, o treneriai iš vietos nepasistūmėjo.

Be to, J. Ruddo ir jo kolegų darbotvarkėje – visai kiti klausimai nei K. Hosszu organizacijoje. Bendra tik tai, kad britas taip pat reikalauja daugiau dėmesio atletams, kurio jau spėjo pasigesti ir pasaulio čempionate Budapešte.

Praėjusį šeštadienį – pirmenybių išvakarėse – jis su Airijos plaukikais atvyko į „Duna“ arenos apšilimo baseiną, tikėdamasis čia surengti treniruotę.

Bet tuo metu baseine vyko vieno iš FINA rėmėjų organizuotos plaukimo varžybos saujelei žiniasklaidos atstovų – J. Ruddas nebuvo įleistas į vidų.

„Oficialioje programoje buvo parašyta, kad apšilimo baseinas bus prieinamas visą dieną. Todėl atvykome tikėdamiesi surengti pusantros valandos treniruotę. Bet baseinas buvo uždarytas daugiau nei valandai. Man ir keliems kitiems treneriams sugriuvo planai. Manau, taip neturėtų būti: pasaulio čempionate pirmiausia reikėtų pasirūpinti jo dalyviais“, – skundėsi specialistas.

Jonas Ruddas
Jonas Ruddas
© Vytautas Dranginis

Vis dėlto opiausia J. Ruddui yra dopingo tema. Rusė Julija Jefimova ar kinas Sun Yangas praeityje buvo įkliuvę dopingo kontrolieriams, bet dabar Budapešte toliau renka apdovanojimus.

„Niekas nepasikeitė. Liūdna, kad dopingą vartoję atletai varžosi su kitais, atima iš pastarųjų medalius. 95 procentai trenerių galvoja lygiai taip pat. Tik aš esu vienas iš nedaugelio, kuris tai sako garsiai. Malonu bent tai, kad moterų 100 m plaukimo krūtine pasaulio rekordas pateko į švarias rankas. Man tai svarbiausia“, – dėstė britas, turėdamas omenyje amerikietės Lilly King pergalę prieš J. Jefimovą.

Protestuodami paliko salę

Bet kol treneriai ir plaukikai yra prastai organizuoti, didžiausią pirštinę FINA funkcionieriams sviedė jų politiniai konkurentai.

Konkrečiau – Europos plaukimo federacijos (LEN) galva iš Italijos Paolo Barelli.

Būtent jis metė iššūkį J. Maglione praėjusį savaitgalį Budapešte vykusiuose FINA prezidento rinkimuose.

O gal veikiau stojo prieš nepakeičiamąjį FINA vykdantįjį direktorių Cornelį Marculescu. Mat nuo 1986-ųjų pareigas einantis rumunas laikomas tikruoju galios centru vandens sporte.

Julio Maglione (kairėje) ir Cornelis Marculescu
Julio Maglione (kairėje) ir Cornelis Marculescu
© AP / Scanpix

Tačiau ir P. Barelli laukė fiasko. Buvęs plaukikas ir Italijos senatorius triuškinančiai pralaimėjo rinkimus: jį palaikė tik 77 FINA kongreso dalyviai, o J. Maglione sulaukė 258 balsų.

„Rinkimų metu kilo šioks toks farsas – P. Barelli net nebuvo leista pasisakyti, pristatyti savo programos. Dėl to kai kurie europiečiai išvis nebalsavo, išėjo iš salės nesulaukę pabaigos“, – DELFI pasakojo LEN vadovą rėmęs E. Vaitkaitis.

Vis dėlto ne pasipiktinusių demaršas lėmė, kad reali grėsmė J. Maglione pozicijoms nekilo ir šį kartą, nepaisant agresyvios P. Barelli rinkimų kampanijos.

LEN turi 52 nares. Kiekviena į FINA kongresą deleguoja po du atstovus, tad italas galėjo tikėtis mažiausiai 104 balsų. Bet patys europiečiai nėra vieningi, ką jau kalbėti apie Aziją, Ameriką, Afriką ir Okeaniją, kurioms didžiausias baubas – Senojo žemyno diktatas.

„Turbūt daugiau šalių balsavo ne už J. Maglione, o prieš P. Barelli. Ne vienas sakė: pasižiūrėkite į veidrodį, kokios teisybės norite iš FINA, jei pačioje Europoje vyksta panašūs dalykai. Iš tikrųjų, tie, kurie balsavo prieš P. Barelli per pernykščius LEN rinkimus, „atsitiktinai“ buvo pašalinti iš visų komitetų ir komisijų.

Bet priežasčių yra ir daugiau. Žymiai lengviau daryti įtaką šalims, kuriose vandens sportas išvystytas silpniau. Nenoriu sakyti „nupirkti“. Bet per įvairias programas FINA joms suteikia įvairios naudos, dėl ko jos labai patenkintos ir atitinkamai balsuoja“, – aiškino E. Vaitkaitis.

Ar LPF prezidentas nesibaimina, kad Lietuvai atsirūgs sprendimas palaikyti FINA maištininkų pusę?

„Mes turime draugų FINA, o ir patys nesame lemiamas balsas. Be to, neturime nė vieno atstovo kokiame nors FINA komitete ar panašiai. Kalbėti galime aštriau, nes vis tiek neturime ko prarasti“, – samprotavo E. Vaitkaitis.

Korupcijos gijos veda į futbolą

Pastarąją savaitę į J. Maglione ir C. Marculescu glėbius plūdusios gėlės, ordinai ir padėkos dar nereiškia, kad jie laimėjo visą karą. Nauji mūšiai užsiliepsnos iš Budapešto grįžus į Šveicariją.

Dviejų plaukimo tvirtovių – Lozanoje įsikūrusios FINA ir Nione reziduojančios LEN – ginčas jau buvo pasiekęs Tarptautinį sporto arbitražo teismą (CAS).

P. Barelli kaltino FINA vadovybę kišimusi per 2016 metų LEN rinkimus, kuriuose italas konkuravo su olandu Eriku van Heijningenu. Pagrindine sudėtingos bylos figūra tapo FINA viceprezidentas iš Kuveito Husainas Al Musallamas, užkulisiuose esą aktyviai bandęs nuversti P. Barelli.

Paolo Barelli (antras iš kairės) su popiežiumi Pranciškumi
Paolo Barelli (antras iš kairės) su popiežiumi Pranciškumi
© AP / Scanpix

Įdomiausia, kad kuveitietis minimas ir JAV Teisingumo departamento, narpliojančio didžiausią šio dešimtmečio futbolo skandalą, dokumentuose, kuriuos paviešino Vakarų žiniasklaida. H. Al Musallamas įtariamas papirkęs Azijos futbolo funkcionierių, be to, reikalavęs 10 proc. „komisinių“ už paramos sutartis su Azijos olimpiniu komitetu.

H. Al Musallamas buvo laikomas Kuveito šeicho Ahmedo Fahado Al-Sabaho dešiniąja ranka. Pastarasis pasitraukė iš FIFA tarybos po to, kai korupcijos tyrimas palietė ir jį. Tuo metu H. Al Musallamas praėjusią savaitę gavo dar minkštesnę kėdę prie FINA stalo – jis buvo patvirtintas pirmuoju viceprezidentu, kuris perimtų įgaliojimus iš J. Maglione, jei 81-erių vadovui kiltų sveikatos problemų.

Įtarimai užgriuvo ir kitą FINA viceprezidentą – amerikietį Dale'ą Neubergerį. Jo vadovaujama privati bendrovė pernai buvo atsakinga už P. Barelli konkurento iš Olandijos rinkimų kampaniją, be to, viceprezidento verslas penimas pelningais FINA užsakymais.

Paskutinį FINA apėmusio cinizmo pavyzdį pateikė pats J. Maglione. Pirmąsyk išrinktas federacijos prezidentu jis žadėjo skaidrumą ir nustatė dviejų kadencijų apribojimą FINA vadovams.

Šiam terminui suėjus praėjusį savaitgalį, FINA kongresas tiesiog pastūmė limitą dar vienai kadencijai. Kuri baigsis 2021 metais, kai urugvajiečiui bus 85-eri.

Bet E. Vaitkaitis abejoja tokiu scenarijumi.

„Manau, kad prezidentas neišbus visos kadencijos, nes po juo yra parako statinė. Kova tęsiasi ir gali baigtis panašiai kaip FIFA atveju. Turbūt tai tik laiko klausimas“, – spėjo LPF vadovas.

Emilis Vaitkaitis
Emilis Vaitkaitis
© DELFI / Domantas Pipas
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vilniaus centre ant vejos nakvoja nuo sekmadienio: užsienio darbininkai pateko į nepavydėtiną padėtį (67)

Jau kelias dienas vilniečiai parkelyje prie Prancūzijos ambasados atkreipė į neįprastą...

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti: dėl to išvažiuoja dešimtys tūkstančių (198)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

Populiariausioje Barselonos gatvėje sunkvežimis rėžėsi į minią nuolat pildoma (23)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Kauno oro uosto direktorius: liūdime (39)

Po mėnesį trukusių rekonstrukcijos darbų atsidarius Vilniaus oro uostui, Kauno oro uosto...

G. Kirkilas sugalvojo planą koalicijai su „valstiečiais“ gelbėti (19)

Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas inicijuoja partijos susitarimą su...

Odesoje atostogaujantys lietuviai kelia pavydą paprastiems miesto gyventojams (106)

Apsilankius Ukrainos atostogų rojumi vadinamoje Odesoje ne visiems patinka. Priklauso, kiek jūs...

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (519)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

D. Trumpo retorika sukėlė nerimą ir Pentagonui (10)

Praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo ugningo pareiškimo apie galimą karinę...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (465)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (158)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...