Eilėje prie dukters – kartu su gerbėjais
Antradienio vakarą Meilučių šeimos galva dvi valandas mindžiukavo prie „Palau Sant Jordi“ arenos, kol pagaliau galėjo pabučiuoti dukterį ir pasveikinti ją su vienu svarbiausių laimėjimų dar neilgoje plaukikės karjeroje.
Nors laukta buvo ilgai, pailsėti po užsitęsusio vakaro skubėjusi R. Meilutytė artimiesiems galėjo skirti vos kelias minutes, ir per tas pačias dar spėjo suraityti ne vieną autografą, papozuoti nuotraukoms su gerbėjais bei duoti interviu žiniasklaidai.
Tačiau S. Meilutis jau įprato dukterį dalintis su didžiuoju sportu, suryjančiu didžiąją dalį jos laiko.
„Rūta išeina iš namų penktą valandą ryto ir grįžta apie septynias vakare. Kol pavalgo, paruošia pamokėles, susirašo su draugais – žiūrėk, jau turi būti lovoje. Todėl progų pasikalbėti ir pabūti dviese turime labai nedaug“, – atviravo plaukikės tėvas.
Prieš startą vengia net parašyti žinutės
Tas retas galimybes nuoširdžiai pabendrauti Meilučiai išnaudoja ne pokalbiams apie sportą. Kaip teigia S. Meilutis, iš jo – neypatingas plaukimo specialistas, o ir pati Rūta nelinkusi daugžodžiauti apie savo užsiėmimo ypatybes.
„Tėtis nelabai išmano plaukimą, – šypsojosi S. Meilutis. – Kartais aptariame vieną kitą detalę, bet aš nesikišu. Man svarbu, kad ji laimėjo. Ir prieš šį čempionatą nesikalbėjome apie tikslus, nes Rūta to nemėgsta. Jai nepatinka analizuoti savo ir varžovių galimybių, prognozuoti.“
Kai olimpinė ir pasaulio čempionė kaupiasi varžyboms, tėtis ypač stengiasi netrukdyti jai ir palieka ramybėje.
„Prieš startus niekada savo dėmesiu jos netrikdau. Neskambinu, net žinutės jai nerašau. Jei ko reikia, pasiteirauju trenerio“, – neslėpė Didžiojoje Britanijoje dirbantis ir gyvenantis vyras, paskui save į Plimutą prieš trejus metus atsivežęs ir būsimą plaukimo krūtine primadoną.
Keliauti iš paskos pavyksta ne visada
Priešingai nei kiti sportininkės artimieji, Barselonoje stebėję jos pasirodymą nuo pat pirmųjų plaukimų, S. Meilutis į Kataloniją atskrido antradienį, kuomet buvo sprendžiamas 100 m plaukimo krūtine rungties aukso medalio likimas.
„Visų Rūtos varžybų pažiūrėti neišeina, nes tai kainuoja, reikia laiko ir pinigų. Renkuosi tik svarbiausias. Šįkart irgi atvykti anksčiau negalėjau, pasirinkau racionalesnį variantą“, – paaiškino S. Meilutis.
Kadangi R. Meilutytei pasaulio čempionatas dar toli gražu nesibaigė, atšvęsti savo pergalės ji neturėjo nei laiko, nei galimybių. Linksmybių neplanavo ir plaukikės tėvas.
„Nieko mes ypatingai nešvęsime. Jokių balių, furšetų nedarome, tiesiog šeimoje paminėsime“, – sakė S. Meilutis.
Kita vertus, jis tiki, kad tokių paminėjimų Barselonoje bus ir daugiau, nes priešakyje – 50 m plaukimo krūtine distancijos varžybos, kuriose R. Meilutytei taip pat prognozuojama pergalė.
„Ar bus dar Rūtos medalių? Žinoma, bus. Koks? Tikriausiai auksinis. Garantuoti niekas negali, bet tikimybė yra didelė“, – vilčių neslėpė Lietuvos plaukimo žvaigždės tėvas.
Galiausiai paprašytas dviem žodžiais apibūdinti savo dukrą, S. Meilutis trumpam sudvejojo.
„Labai sudėtinga tai padaryti. Imk ir pasakyk dabar meilės formulę. Vis dėlto sakyčiau, kad Rūta – labai širdinga“, – nusprendė S. Meilutis.
